Pamoka „Ką skaitė mūsų senoliai“

2012-05-10

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro skaityklos vedėja Jūratė Pocienė Žemynos gimnazijos mokiniams papasakojo apie lietuviškos spaudos leidybą ir platinimą spaudos draudimo metais

Gegužės 7 d. Žemynos gimnazijos bibliotekoje vyko neįprastos pamokos IX ir XII klasių mokiniams, kurių tema „Ką skaitė mūsų senoliai“. Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, čia viešėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro skaityklos vedėja Jūratė Pocienė, kuri papasakojo apie lietuviškos spaudos leidybą ir platinimą spaudos draudimo metais.

Slapta leidžiamos ir platinamos knygos išvengė caro valdžios cenzūros, todėl buvo galimybė plisti pažangioms Vakarų Europos idėjoms. Kadangi spausdintas žodis tuo metu buvo vienintelis žinių šaltinis, buvo stengiamasi leisti ne tik religinio turinio knygas, bet ir įvairiausiomis temomis – apie mokslo pasiekimus, Lietuvos ir pasaulio istoriją ir geografiją, naujus amatus, pažangesnį ūkininkavimą, maisto gaminimą, kūdikių maitinimą, infekcines ligas ir jų prevenciją. Daug dėmesio buvo skiriama užsienio šalių grožinės literatūros vertimams ir leidybai.

Mokiniai turėjo galimybę susipažinti su spaudos draudimo laikotarpio knygomis, kurios saugomos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose, taip pat vertingiausių leidinių, saugomų Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje, titulinių puslapių, įžangų bei prakalbų, taip pat laikraščių „Aušra“, „Darbininkų balsas“ ir „Varpas“ kopijomis. J. Pocienė trumpai papasakojo apie kiekvieną knygą, paskaitė ištraukų. Mėgino skaityti ir mokiniai, tačiau jiems sekėsi nekaip dėl sunkiai suprantamos senovinės kalbos ir abėcėlės skirtumo.

Mokiniai buvo supažindinti su „Krylovo pasakomis“, išleistomis 1902 m. Tilžėje, J. Verne knyga „Kelionė aplink pasaulį per 80 dienų“. Mokiniai su malonumu vartė ir mėgino skaityti Žemaitės „Paveikslus“, išleistus 1899 m. Tilžėje, K. Donelaičio „Pavasario linksmybes“, išleistas 1891 m. Tilžėje, S. Daukanto „Budas Senovės lietuvių kalnėnų ir zemaiczių“, išleistą 1892 m. Plimute (JAV). Didesnio mokinių susidomėjimo sulaukė vadovėlis vaikams „Abėcėla ir taip mokintuvė dėl vaikų“, kuri išleista 1886 m. Tilžėje. Šioje knygoje yra ne tik abėcėlė ir skaičiai, bet ir trumpi didaktinio pobūdžio vaizdeliai, straipsneliai iš gamtos mokslų bei pagrindinės tikėjimo tiesos ir maldos. Mokinius sudomino knygos apie ligas – tai „Svarbiausios žmonių ligos“ (1906), kur skaitytojai mokomi atpažinti labiausiai paplitusias infekcines ligas ir kaip jų išvengti, „Trumpa Gėomėtrija“, išleista 1900 m. Tilžėje, „Trys pamokslai apie gaspadorystę dėl gaspadorių sodiečių“, išleista Tilžėje 1900 m., kur mokoma apie „dauglaukinę gaspadorystę , vaisių mainą šešlaukinėj gaspadorystėj, apie mėšlus“ ir t.t. Spaudos draudimo laikotarpiu buvo leidžiama daug religinės tematikos knygų, todėl mokiniai turėjo galimybę supažinti ir su įvairiomis maldų knygelėmis – tai „Litanie apej wisus szwentus muczelnikus“, „Pekla su giesmemis, stebuklaj diewa, Szwentose dusziose Cziszcziaus“. Mokiniai šios pamokos metu pirmą kartą gyvenime pamatė ir galėjo paskaityti labai neįprastą knygą „Сенась аукса алторюсь“ (1866). Tai lietuviškas tekstas senosios rusų abėcėlės raidėmis, kuris buvo vadinamas „graždanka“. Tokios knygos 7 metus po spaudos uždraudimo buvo leidžiamos legaliai, tačiau buvo nepaklausios, jų niekas nenorėjo pirkti.

Pamokos pabaigoje buvo diskutuojama apie lietuvių kalbą mūsų dienomis. Ar mes mylim ir gerbiam savo gimtąją kalbą, ar neteršiam jos įvairiomis svetimybėmis? Ar ateities kartos neturės mums priekaištų dėl nepakankamo dėmesio savo gimtajai kalbai?

--
Naujieną parengė Vaikų literatūros centro skaityklos vedėja Jūratė Pocienė

Paveiksliukas

iš