2016 m. rugpjūčio 19 d.

Knygos, matuojamos sluoksniais

Ar esate paėmę į rankas knygą ir pajutę, kad ją reikia atrakinti? Raktu, kurio eilinę dieną kišenėje nesinešiojate. Kartais spyna pasirodo esanti butaforinė, kartais prie jos tenka gerokai pavargti. Žinoma, tvirčiausios spynos saugo vertingiausius lobius. Į savuosius šią savaitę dirstelėti leidžia Jolanta Digimienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė.

Jau beveik 20 metų Nacionalinėje bibliotekoje dirbančiai rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ viešniai skaitymas nėra tik pomėgis. Ji šį užsiėmimą vadina maloniu įpročiu: „Skaitau kasdien – jei nėra laiko, tai bent po kelis sakinius.“ Jolanta retai renkasi „lengvus romanus“. Ją domina daugiasluoksnės, sunkiau kremtamos knygos, kurias skaityti ir atrasti galima ne vieną sykį. Tokios rikiuojasi ir šiame skaitinių, palikusių Jolantai didžiausią įspūdį, penketuke. „Kiekviena šių knygų – atskira žinia žmogui apie jį patį ir pasaulį. Jei knyga nepatinka dabar, nereiškia, kad nepatiks ir vėliau: kiekvienai knygai, kaip ir žiniai, turi ateiti savas laikas.“

Robert M. Pirsig, „Dzenas ir motociklo priežiūros menas. Vertybių tyrinėjimas“.
Seniai skaityta, bet neišdildomą įspūdį palikusi knyga. Tai – filosofinis autobiografinis romanas, kuriame Robertas M. Pirsigas gana netikėtais, kartais net provokuojančiais būdais nagrinėja Rytų mąstyseną, supriešindamas ją su protu ir stereotipais paremta Vakarų mąstymo tradicija. Autorius aprašo savo kelionę motociklu su draugais ir sūnumi, tačiau iš tiesų tai – sumanus, nepaprastas pasakojimas apie dvasinę kelionę.

Howard C. Cutler, Jo šventenybė Dalai Lama. „Menas būti laimingam“.
Anot budizmo, kiekvienas žmogus siekia išsivaduoti iš kančios – gyvenimo troškimų. Paprasčiau kalbant, visi norime būti laimingi. Apie kelią šio tikslo link ir yra budistų dvasinio vadovo ir psichologo pokalbis, lydimas kasdienos išmintį iliustruojančių istorijų. Įdomi asmenybių, profesijų, kultūrų sankirta. Šią knygą galima (ir net reiktų) skaityti daug kartų, grįžti prie jos vis kitoje gyvenimo situacijoje, lukštenti po sluoksnį.

Richard Bach, „Tiltas per amžinybę“.
Tai, ko gero, pati lengviausia knyga iš šio penketuko. Nuostabi meilės istorija, paįvairinta autobiografinėmis autoriaus gyvenimo detalėmis. Istorija, itin subtiliai pasakojanti apie sielos draugo paieškas. Apie tokią meilę, kai vos išvydęs žmogų supranti jo vietą tavo gyvenime.

Milorad Pavič, „Chazarų žodynas“.
Unikalus šiuolaikinio serbų rašytojo romanas, parašytas žodyno forma. Be to, pateikiamos trys žodyno versijos – krikščioniškoji (raudonoji knyga), musulmoniškoji (žalioji knyga) ir hebrajiškoji (geltonoji knyga), atspindinčios skirtingas to paties pasaulio sampratas. Jei nepatinka šios, galite skaityti savaip ir susikurti dar vieną. O gal ir dar kelias... Skaitykite nuo bet kurios vietos ar net ne visą. Itin daugialypis, gana sudėtingas, tačiau vertas jūsų laiko kūrinys.

Jurga Ivanauskaitė, „Angelo rūbas“.
Labai jautri knygelė visiems gyvenimo atvejams. Jos tekstus mačiau Jurgos namuose, išrašytus ant didelių baltų naktinių marškinių. Tai kasdieniai, spontaniški tekstai – kreipiniai į angelus ir ne tik. Knygelė miela, kišeninė, verta visada turėti su savimi ir jos puslapiuose ganyti mintis sunkią (ar lengvą) minutę.