Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2017 m. liepos 28 d.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2017 m. 7–8-asis numeris: apie ką jis?

Pradžioje norėtume užminti mįslę: manęs dažnai laukia, o kai ateinu – visi kaip patrakę nuo manęs bėga. Įprastas atsakymas turėtų būti „lietus karštą dieną“, tačiau, juokaudami ir atsižvelgdami į mūsų klimato realijas, galėtume sakyti „lietuviška vasara“. Ir mūsų parengtame jungtiniame žurnalo numeryje žodis „vasara“ šmėkščioja gana dažnai. O šalia jo tiks „poilsis“, „žaidimai“, „jūra“, „kelionės“. Kalbant kompiuterijos terminais, kaip tik šie raktažodžiai padės apsispręsti, ką skaityti žurnale.

Kaip vaikų atostogas leisti linksmai ir dar ko nors be didesnių pastangų išmokti ar sužinoti? Apie vaikams bibliotekose siūlomos veiklos galimybes pasakoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Kultūrinės edukacijos skyriaus vyriausioji projektų vadovė Žydrė Vėtienė. O manantieji, kad prasmingiausias vaikų poilsis yra knygų skaitymas, ir norintieji vaikams ar paaugliams patarti, kurias jų skaityti, žurnale galės susipažinti su pačių moksleivių išrinktais pastarųjų metų populiariausiais kūriniais. Šią apklausą minėtas Nacionalinės bibliotekos departamentas ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius rengė jau 25-tus metus. Skaitydami Redos Tamulienės ir Eglės Baliutavičiūtės atliktą šio tyrimo apžvalgą, sužinosite, kuri knyga 2016 m. tapo populiariausia tarp absoliučiai visų – 1–12 klasių mokinių!

Déjà vu. Ne vienas esame išgyvenę šią būseną. O štai žurnalo viešnia ir šio numerio rubrikos #Gyvasžodis šeimininkė olimpinė ir pasaulio čempionė plaukikė Lina Kačiušytė pasakoja skaitydama patirdavusi priešingą būseną – kaskart vis kiti įspūdžiai, asociacijos, mintys...

Daugeliui lietuvių vasara, Palanga, jūra – neatsiejami dalykai. Vasaroti Palangoje, apsistodamas Literatūros fondo viloje S. Daukanto gatvėje, mėgo ir rašytojas Antanas Vienuolis-Žukauskas. Kuo unikali buvo 1957-ųjų vasara? Sužinosite atsivertę įdomia vaizdine medžiaga iliustruotą dr. Ingos Liepaitės publikaciją, kurioje pateikiama įdomių detalių apie lietuvių intelektualų gyvenimą sovietų Lietuvoje.

„Sukakčių“ rubrikoje siūlome prisiminti, o gal – ir susipažinti su išeivijos poetu Baliu Auginu (tikr. Augustinavičius), juoba kad rugpjūčio 17 d. bus minimas šio kūrėjo šimtmetis. Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotoja Gražina Narbutaitė JAV lietuvių bendruomenės veikėjo B. Augino portretą kuria sklaidydama poeto laiškus savo mokytojai ir poetei, kuri buvo vienintelė Salomėjos Nėries tuoktuvių Paryžiuje su skulptoriumi Bernardu Buču liudininkė. Kas ji?

Kitas sukaktuvininkas – ilgametis Nacionalinės bibliotekos darbuotojas, bibliotekininkystės mokslinių tyrimų mokyklos kūrėjas, svariai prisidėjęs prie bibliotekininkystės terminijos kūrimo. 80-metį šventusio Vytauto Rimšos garbei publikaciją žurnalui „Tarp knygų“ parengė gausus jo kolegių būrys.

Dar viena reikšminga pasaulyje sukaktis – prieš 500 metų rugpjūčio 6 d. vieno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečio pradėtos leisti į bažnytinę slavų kalbą išverstos Senojo Testamento knygos. Šio asmens veikla itin reikšminga ir Lietuvai. Jo atminimo ženklų taip pat galima rasti Baltarusijoje ar Čekijoje. Apie šią Renesanso asmenybę, pristatydama Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos minėto jubiliejaus proga išleistą knygą, rašo dr. Daiva Narbutienė. Turbūt jau susivokėte, kad su publikacijos herojumi siejamas ir Vilniaus senamiestyje esantis Spaustuvės kiemelis...

Ką dar sužinosite, paėmę į rankas naująjį numerį? Ką apie bibliotekų kuriamą vertę ir gebėjimą apie šią veiklą pasakoti mano geriausio 2016 m. bibliotekininko vardą pelnęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento direktorius Eugenijus Stratilatovas? Jei domitės statistika, Roberta Šurkutė bibliotekų gyvenimą analizuoja skaičiais. Vaidenė Grybauskaitė siūlo suskubti į Nacionalinėje bibliotekoje iki rugpjūčio 30 d. veikiančią parodą apie vieną jauniausių Nepriklausomybės Akto signatarų – „Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“.

O pabaigoje – dar viena mįslė: kas vienija rašytoją A. Vienuolį-Žukauską, V. Rimšą ir numerio viršelį papuošusį Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnį? Jei dar nesusipratote, skaitykite naujausią „Tarp knygų“ numerį. (Anonsą parengė Asta Stirbytė)                                                                                                    

***

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos paštas skyriuose. Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų).

Dėl žurnalo įsigijimo taip pat galima kreiptis į Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius) pagrindinį informacijos ir registracijos punktą (II a.) ir Leidybos skyrių (V a., 524 kab.) arba tel. (8 5) 263 9111 ar el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Viršeliuose

  • Pirmame: žurnalo „Tarp knygų“ redakciją nuvykti prie Šeimyniškėlių (Anykščių r.) piliakalnio, kitaip žinomo kaip Vorutos, paakino per Lietuvą vilnijantys Piliakalnių, kurių Lietuvoje skaičiuojama apie 900, metų programos renginiai. Kosto Stankevičiaus nuotrauka
  • Ketvirtame: 2017-ieji Lietuvoje – Tautinio kostiumo metai. Sklaidome knygų puslapius ir gėrimės lietuvių tautiniais drabužiais. Šiame numeryje – Zapyškio apylinkės moters tautinio kostiumo pavyzdys. Eidamos į kelionę, zanavykės smulkius daiktus  (batukus, maldaknygę) rišdavo į siuvinėtą skepetaitę. Piešinio autorius tapytojas, tekstilės dailininkas Antanas Tamošaitis (1906–2005). Publikuota Žemės ūkio rūmų 1931–1939 m. Kaune leistame tęstiniame leidinyje (išėjo 8 kn.) „Sodžiaus menas“; 7 ir 8 tomai – „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“. Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų