Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2017 m. liepos 31 d.

Vadovėliai kasdienos mokiniams

Palikau mokyklos suolą, žodį „vadovėlis“ permečiau per petį ir taikau tik kalbėdamas apie vaikus ar studentus. Bet, noriu to, ar ne, kas dieną tebesimokau vaikščioti po pasaulį. Galiu klaidžioti skersgatviais, kol rasiu išėjimą, – tai žavinga. Bet tomis dienomis, kai norisi aiškios krypties, galiu pasiimti žemėlapį ir eidamas išėjimo link pažinti dar ir pakeliui sutiktus objektus. Jei šiandien kaip tik ta diena, kviečiame sekti Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriui atstovaujančios vyriausiosios metodininkės-tyrėjos dr. Jolantos Kanapickaitės įkandin. 

Kanapickaitė

Knygos viršelisBibliotekininkytės ir informacijos studijų vadovas
Pirma vieta mano reitingo viršūnėje – bibliotekininkystė. Pagrindinė vadinamoji „stalo knyga-vadovėlis“ – „Bibliotekininkytės ir informacijos studijų vadovas“. Galiu drąsiai teigti, tai – vadovėlis kiekvienam: ir bibliotekininkui, ir bibliotekos lankytojui, ir kolegai, ir draugui. Šiame vadovėlyje sužinosite, kas yra: „bibliometrija“, „tarptautinio standartinio bibliografinio aprašo taisyklės“, „mokslų klasifikatoriai“, „metaduomenys“, „informaciniai ištekliai“, kas per mokslas yra „lektologija“ ir ką jis nagrinėja. Gal būtų įdomu sužinoti ir kas yra „žinių valdymas“?

 

Knygos viršelisRobert J. Marzano, Naujoji ugdymo tikslų taksonomija
Antra, sidabro verta sritis, – edukologija. Norint suprasti švietimo reformas pasaulyje ir Lietuvoje, siūlau visų pirma susipažinti su „Naująja ugdymo tikslų taksonomija“. Dar leisiu sau kiek pamokyti šio teksto skaitytoją. Knygoje rašoma apie naujosios ugdymo tikslų taksonomijos sukūrimo pagrindus – žmogaus elgsenos modelį, kurį sudaro trys psichinės veiklos sistemos: ego, metakognityvinė ir kognityvinė. Ugdymo procesas vyksta šešiais lygmenimis – nuo pirmojo, žemiausio, iki šeštojo, aukščiausio. Paeiliui tai būtų: paieška, supratimas, analizė, naudojimas, metakognityvinis mąstymas, ego.

Norint pasiekti aukštesnį mokymosi lygmenį, tenka lavinti metakognityvinį mąstymą, tai yra tikslų nustatytą proceso, aiškumo ir tikslumo stebėjimą. Kitaip tariant, stebėti save patį ir pasaulio reiškinius. Be lygmenų, ugdymo procesai aprėpia ir šešias sritis:

1. žinias (sugebėjimą atsiminti situacijoje, kai pateikiamos užuominos);
2. supratimą (sugebėjimą priimti tai, kas yra pateikiama);
3. taikymą (sugebėjimą panaudoti tai, ką žmogus žino ir supranta);
4. analizę (sugebėjimą padalyti visumą į dalis);
5. sintezę (sugebėjimą iš dalių suformuoti visumą);
6. vertinimą (sugebėjimą nuspręsti, kiek kažkas atitinka kriterijus).

Perpratę „Bloomo taksonomiją“ ir „Marzano ugdymo tikslų taksonomiją“, galėsite palyginti savo žinias ir suvokimą su „Solo taksonomija“. O vėliau mąstyti apie mokėjimo mokytis kompetenciją ir jos vertinimą.

Knygos viršelisIndrė Pikturnienė, Vartotojų elgsena: teorija ir praktika
Trečia sritis, mano manymu, būtina kiekvieno žmogaus egzistencijoje, gražiu lietuvišku žodžiu vadinamas mokslas – rinkodara. Joje nepakeičiamas vadovėlis, kuriame gausu žmogaus pirkimo elgsenos kontrolės procesų ir dėsnių aprašymų, – I. Pikturnienės „Vartotojų elgsena: teorija ir praktika“. Tai vadovėlis tobulintis pasirengusiam asmeniui. Čia galima rasti atsakymą, kaip veikia vartojimo mechanizmas, koks yra reklamos poveikis žmogaus elgsenai, kokios yra reklamos žinutės kūrimo prielaidos, kaip priimamas sprendimas pirkti ir kaip vėliau asmuo pateisina savo veiksmus po neplanuoto apsipirkimo. Tobula mokymosi priemonė visiems Lietuvos gyventojams, kurie norėtų sutaupyti ir analizuoti savo pirkimo sprendimus. 

 

Knygos viršelisRita Žukauskienė, Raidos psichologija
Ketvirta vieta – psichologija. Vienas iš įdomiausių psichologijos mokslo tyrimo objektų yra reklamos psichologija (bet, deja, tokių vadovėlių stinga), kūrybos psichologija, meno terapija, vizualinės raiškos komunikacija. Tačiau, visų pirma, patarčiau perskaityti ir suvokti, ką reiškia skirtingi asmens amžiaus tarpsniai: kūdikystė, vaikystė, paauglystė, jaunystė, branda ir senatvė. Tikėtina, kad keliaudami planetos Žemės keliu sutiksim šiuos kūno ir psichikos raidos etapus, tad tai liečia kiekvieną. Mano siūlomas vadovėlis jau penkis kartus pildytas naujais psichologų atradimais.

 

Knygos viršelisJuozas Adomonis, Nuo taško iki sintezės: taikomosios dailės kompozicijos pagrindai
Penkta sritis, vertinanti grožio ir bjaurumo estetines kategorijas, tai meno edukacija. Šioje srityje skirčiau vieną, esminę, vaizdų konstravimo sritį – kompoziciją. Rekomenduoju vadovėlį, galintį padėti suprasti vizualinės kalbos elementus – tašką, liniją, dėmę, spalvą, formą, erdvę. Taip pat ir visų vizualinių elementų, kuriuos dėliojame plokštumoje ar erdvėje, komponavimo ir sąveikos dėsnius: kontrastą, niuansą, statiką ir dinamiką. Jį perskaitę sužinosite, kad meno kūriniai dažnai siekia dviejų dalykų: visų pirma, darnos ir, antra, – disbalanso. Ši mokymo priemonė skirta „įvairaus plauko“ kūrėjams.

Apskritai dar paminėčiau Daniilą Kharmsą, Viktorą Peleviną ir Zygmuntą Baumaną, o vaikams rekomenduočiau Donaldą Bissetą ir Janoschą.“

 

Šias knygas galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.