Nacionalinės bibliotekos mokslo tiriamosiose veiklose įvairiai bendradarbiauja per 60 bibliotekos darbuotojų. Nacionalinėje bibliotekoje dirba 27 mokslų daktaro laipsnį turintys tyrėjai, yra du stambūs tiesiogiai tyrimams atlikti skirti struktūriniai dariniai: Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas ir Informacijos ir komunikacijos mokslų departamentas (pastarasis tiesiogiai vykdo analitinį darbą, kurio rezultatai skirti politinių sprendimų priėmėjams, ir vykdo statistinių duomenų analizę).
Dr. Lara Lempertienė
Tel. (8 5)239 8699, el. p.
1984 m. baigė Vilniaus universitetą (filologija). 1992–1993 m. studijavo Jeruzalės hebrajų universitete (programa, skirta žydų diasporos edukatoriams). 1997 m. stažavosi Oksfordo universiteto Hebrajų ir judaikos studijų centre (Oxford Centre for Jewish and Hebrew Studies). 2000 m. Vilniaus universitete apsigynė disertaciją „Rabinistinė egzegezė LDK tradicinio žydų mokymo kontekste“, įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį.
Tyrimų sritis – Europos ir Lietuvos žydų kultūros istorija ir su ja susiję publikuoti bei rankraštiniai dokumentai. Tyrimuose daugiausia naudoja istorinius metodus.
Šiuo metu svarbiausias vykdomas tyrimas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcijos rankraštinė dalis (identifikavimas, provenencijų nustatymas, viešinimas rengiant parodas ir kitas priemones). Tyrimo tikslas – Lietuvos žydų kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo fenomenų ir tendencijų rekonstravimas.
-------------------------
Prof. dr. Darius Kučinskas
El. p.
1993 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (fortepijonas). 2002 m. įgijo menotyros (muzikologija) daktaro laipsnį, disertacijos tema – „Čiurlionio fortepijoninės muzikos tekstas (genezės aspektas)“. Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, agentūros MusiQuE (Belgija) eskpertas. Lietuvos kompozitorių sąjungos (muzikologų sekcija), Tarptautinės muzikos bibliotekų asociacijos (International Association of Music Libraries), Tarptautinės muzikologų draugijos (International Musicological Society) narys.
Moksliniai interesai: muzikos tekstologija, natų leidyba, senieji lietuviški muzikos įrašai, išeivijos muzikinis palikimas, M. K. Čiurlionio muzika, lietuviška muzika pianolai. Tyrimuose naudojama kompleksinė muzikologinė analizė.
Šiuo metu tyrinėja mechaninius muzikos įrašus Lietuvoje ir pasaulyje.
-------------------------
Dr. Daiva Janavičienė
Tel. (8 5) 239 8671, el. p.
1986 m. Vilniaus universitete baigė bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas; 2002 metais VU Komunikacijos fakultete apsigynė daktaro disertaciją (komunikacija ir informacija 08 S). 1998–1916 m. (su petraukomis) dirbo Klaipėdos universitete (nuo lektorės iki profesorės). Nuo 2017 m. dirba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Moksliniai interesai: bibliotekų paslaugos, bibliotekininkų profesionalumas, skaitymas, biblioterapija. Tyrimuose naudoja kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus.
Svarbiausio vykdomo tyrimo tema „COVID-19 įtaka skaitymui“, gilinamasi į biblioterapijos taikymo atskirtį patiriantiems asmenims galimybes. 2021 m., bendradarbiaujant su Kauno miesto viešąja Vinco Kudirkos biblioteka, įgyvendinamas tarptautinis projektas „Europos emocijų bibliotekos“ pagal ES programą „Kūrybiška Europa 2014–2020“. Projekto metu atrenkamos ir vertinamos grožinės literatūros knygos, siekiant sudaryti galimybę skaitytojams jas rinktis pagal emocijas. 2021 m. yra Nacionalinės bibliotekos tyrėjų grupės, įgaliotos atlikti LIBIS katalogo vartotojų tyrimą, narė.
-------------------------
Eglė Dikavičienė
Tel. (8 5) 239 8682, el. p.
2012 m. Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete įgytas komunikacijos ir informacijos bakalauro laipsnis. Diplominis darbas „Elektroninės knygos akademinėse bibliotekose“ (darbo vadovė doc. dr. Marija Prokopčik). 2014 m. – VU komunikacijos magistro laipsnis. Studijų programa „Paveldo informacija ir komunikacija“. Diplominis darbas „Lozoraičių šeimos biblioteka kaip knygos kultūros paminklas“ (darbo vadovė doc. dr. Alma Braziūnienė).
Šiuo metu atliekamo darbo pobūdis susijęs su šalies bibliotekų veiklos statistiniais duomenimis – tinklo pokyčiais, teikiamų paslaugų ir poreikių kaita. Statistinė informacija naudojama analizuojant, vertinant ir planuojant bibliotekų veiklą, tikslinant veiklos prioritetus. Taikomas tiek empirinis, tiek teorinis tyrimas.
-------------------------
Dalia Jaskonienė
Tel. (8 5) 239 8671, el. p.
Išsilavinimas – Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, įgyta aukšta bibliotekininko ir bibliografo kvalifikacija.
Tematika – standartų taikymas kultūros paveldo išsaugojimo ir atminties institucijose, bibliotekų veiklos apskaita ir statistika, bibliotekų veiklos analizė ir atskaitomybė, bibliotekų veiklos kokybės matavimas, paslaugų kokybės vertinimas.
Publikacijos – parašė per 100 straipsnių, kurie publikuoti žurnale „Tarp knygų“, leidinyje „Šiandien aktualu“ ir įvairiuose rinkiniuose: „Bibliotekų tyrimai Lietuvoje“, „Biblioteka: teorijos ir praktikos pradmenys“, „Biblioteka ir skaitytojas“ ir kt.
Svarbiausias atliktas tyrimas – „Savivaldybių viešųjų bibliotekų sistemos veiklos tyrimas taikant BIX (Bibliotheksindex) metodiką“. Tai pirmas tyrimas Lietuvoje, atliktas taikant šią metodiką, t. y. subalansuotų rodiklių sistemos metodiką.
-------------------------
Pasirinkus bibliotekininkystės studijas Vilniaus universitete, 1995–2000 m. buvo tęsiamos komunikacijos ir informacijos krypties doktorantūros studijos. Po jų įgytas humanitarinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos mokslo krypties daktaro laipsnis leido toliau nuosekliai gilinti žinias. Po studijų dirbo Nacionalinės bibliotekos Mokslinių tyrimų skyriuje, tvarkė terminologijos duomenis. Nuo 2017 metų paskirta šios bibliotekos vyriausiąja tyrėja eksperte terminologijai. Profesinė veikla tiesiogiai susijusi su bibliotekininkų kalbos išteklių identifikavimu; registravimu; kontekstine ir lyginamąja analize bei sisteminimu; terminologinių duomenų kūrimu; terminų vertinimu ir aprobavimu; terminų standartizacija; naujos redakcijos terminų žodynų rengimu; terminų darninimu su nacionalinio bei tarptautinio lygmens specialybę reglamentuojančiais dokumentais; sunormintų terminų skelbimu; konsultavimu; terminų integravimu į kitus Lietuvos bei užsienio ar tarptautinius leksikografijos šaltinius bei duomenų bazes, bankus, tekstynus ir duomenynus. 2017–2020 m. – Tarpinstitucinės terminologijos komisijos sekretorė ir mokslinė sekretorė rengiant „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių-anglų kalbų terminų žodyną“ (autoriai dr. Nijolė Bliūdžiuvienė ir dr. Jonas Vytautas Valiukėnas). Šiuo metu svarbiausia informacija apie atliekamus terminologijos tyrimus skelbiama Nacionalinės bibliotekos svetainėje (prieiga per internetą: https://www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/norminiai-ir-teises-dokumentai-bibliotekininkui/terminologijos-darbai).
Nacionalinėje bibliotekoje administruojama terminologinių duomenų bazė kuriama remiantis ilgamete tarptautinių standartų kalbos išteklių analize, aktyviai dalyvaujant ir vadovaujant Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) padaliniui – Lietuvos standartizacijos departamento 47-ajam technikos komitetui (TK) „Informacija ir dokumentavimas“.
Profesinių interesų akiratyje – noras gilintis į kalbos technologijų inovacijas bei lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių sistemos plėtros galimybes. Bendradarbiaujama su Lietuvių kalbos instituto terminologais, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės ekspertais, ekspertų teisėmis dalyvauja Vilniaus universiteto bibliotekos ir Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos specialistai.
-------------------------
Dr. Viktorija Vaitkevičiūtė-Verbickienė
Tel. (8 5) 239 8586, el. p.
2006 m. Vilniaus universitete įgytas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis.
Mokslinių interesų laukas – religinė Baroko ir Apšvietos LDK literatūra, taip pat XV–XVIII a. knygos kultūra ir istorija. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas senųjų knygų funkcionavimui ir sklaidai, identifikuojant knygose išlikusius įvairaus pobūdžio ženklus. Su šiais tyrimais reikšmingai susijęs dalyvavimas pildant Tarptautinę inkunabulų proveniencijų bazę Material Evidence in Incunabula (MEI http://data.cerl.org/mei/_search).
Paskelbta daugiau nei 30 straipsnių lietuvių, lenkų, anglų, rusų kalbomis moksliniuose Lietuvos, Lenkijos ir kitų užsienio šalių žurnaluose bei populiariojoje spaudoje, parengti 2 parodų katalogai, 3 šaltinių su vertimais publikacijos. Svarbiausios knygos: pagal disertaciją išleista monografija „LDK katalikiškas Baroko pamokslas: tarp ars vivendi ir ars moriendi“ (2008); katalogas „Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo inkunabulai“ (2014).
-------------------------
Dr. Tomas Petreikis
Tel. (8 5) 239 8693, el. p.
Socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narys, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento vyriausiasis bibliografas-tyrėjas. 2014 m. apgynė disertaciją „Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu“. Jau dešimtmetį nuosekliai vykdo knygos kultūros tyrimus, kurie šiuo metu suvokiami kaip komunikacijos ir informacijos mokslų, atsiradusių socialinių ir humanitarinių mokslų sankirtoje, dalis. Tyrimų rezultatai skelbiami tarptautiniuose ir nacionaliniuose žurnaluose, tęstiniuose leidiniuose ir straipsnių rinkiniuose, pristatomi tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose bei moksliniuose seminaruose. Dalyvauja mokslinių leidinių redaktorių kolegijų veikloje.
-------------------------
Dr. Petras Biveinis
Tel. (8 5) 239 8671, el. p.
Gimė 1953 m. 1975 m. baigė Vilniaus universitetą, Istorijos fakultetą, įgijo istoriko specialybę. Nuo 1980 m. humanitarinių mokslų daktaras, nuo 1986 m. – docentas.
Tyrinėja bibliotekininkystės mokslo raidą, savivaldybių bibliotekų kultūrinę ir edukacinę veiklą. Metodai – bendrieji mokslo, istoriniai, sociologiniai (kiekybiniai ir kokybiniai).
Šiuo metu tyrinėja Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų potencialą užtikrinant visuomenės mokymąsi visą gyvenimą, bendruomeniškumo kaitą savivaldybių viešųjų bibliotekų veikloje (bibliotekų kuriamo bendruomeniškumo pandemijos sąlygomis aspektas).
-------------------------
Goda Volbikaitė
Tel. (8 5) 239 8699, el. p.
2004 m. baigė visuotinės literatūros magistrantūros studijas Vilniaus universitete, 2013–2016 m. Diuseldorfo Heinricho Heinės universitete studijavo jidiš kalbą, kultūrą ir literatūrą.
Tiria tarpukario Kauno jidiš literatūros fenomeną, apsiribodama sambūrių „Vispe“ ir „Mir alein“ aplinkomis. Naudoja daugiausia postkolonijinės kritikos, atidaus skaitymo, komparatyvistikos išvystytas prieigas.
Šiuo metu gilinasi į tai, kokią įtaką Kauno literatams darė kitų šalių garsių žydų autorių viešnagės: Dovydo Bergelsono, Iciko Mangerio, Joisefo Opatošu ir kitų. Analizuojama ne tik šių asmenybių recepcija tarpukario jidiš periodinėje spaudoje, bet ir siekiama išryškinti šių apsilankymų atgarsius literatūrinėje vietos autorių kūryboje. Tyrimu tikimasi atskleisti, kad tarpukario Kauno jidiš literatūra buvo įvairialypiais ryšiais susijusi su diasporiniu jidiš kultūros lauku.
-------------------------
Dr. Jolanta Kanapickaitė
Tel. (8 5) 239 8587, el. p.
2009 m. Vilniaus pedagoginiame universitete įgytas daktaro laipsnis (socialiniai mokslai, edukologija 07 S). Mokslinių tyrimų sritis: edukologija, taikomieji tyrimai bibliotekose, šiuolaikinių socialinių mokslų tyrimo metodologijos problemos, kokybinių tyrimų prieiga, Lietuvos bibliotekų statistika.
Moksliniai interesai: edukacija bibliotekose, kultūrinės edukacijos problemos bibliotekose, bibliotekos renginių ir parodų lankytojų apskaita. Tyrimuose naudoja kiekybinių ir kokybinių metodų suderinamumo principus.
2021 metais atliekamas „Katalogo vartotojo sąsajos atnaujinimo tyrimas“; darbo grupės vadovė. Tikslas – išsiaiškinti, kaip Nacionalinės bibliotekos lankytojai vertina atnaujinto katalogo paslaugas.
-------------------------
Dr. Dalia Cidzikaitė
Tel. (8 5) 239 8638, el. p.
2005 m. liepos 24 d. baigė doktorantūrą Ilinojaus universitete Čikagoje (University of Illinois at Chicago). Disertacija „Kitas lietuvių prozoje“ (vadovė prof. Violeta Kelertienė). Studijavo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Lituanistikos katedroje pas prof. Violetą Kelertienę. Tiria lietuvių diasporos kultūrinį dokumentinį paveldą, domisi lietuvių išeivijos istorine raida, pavieniais asmenimis. Tyrimuose daugiausia naudoja istorinius, sakytinės istorijos metodus.
Šiuo metu svarbiausias vykdomas tyrimas „Sakytinė istorija-2: antrosios dipukų kartos karo ir pokario prisiminimai“. Pasitelkus sakytinės istorijos metodą užrašomi ir tiriami antrosios lietuvių emigracinės bangos antrosios kartos liudijimai apie Antrąjį pasaulinį karą, pokarį Vokietijoje, vėliau – JAV. Tyrimas yra pirmojo projekto „JAV LB Sakytinės istorijos projektas“ tęsinys.
-------------------------
Dr. Arida Riaubienė
Tel. (8 5) 239 8638, el p.
1994 m. Vilniaus universitete baigė bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas, tuo metu čia dėstė prof. A. Glosienė (1958–2009), prof. Janonis (1948–2020), prof. dr. D. Kaunas.
Mokslinių interesų sritis – knygų leidyba, platinimas ir cenzūra nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940 m.), taip pat Nacionalinės bibliotekos šaltiniai. Dalyvauja egodokumentikos rinkinių tyrimų grupės veikloje. Tyrimuose pasitelkia istorinį aprašomąjį, taip pat šaltinių ir literatūros kritinės analizės metodus. Svarbiausias iš šiuo metu vykdomų tyrimų – Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo 1923 m. Mato Šalčiaus dienoraščio fragmentų transkripcija ir straipsnio apie šį dienoraštį rengimas. Straipsniu siekiama papildyti faktografines žinias apie nepriklausomos Lietuvos (1918–1940 m.) politikus, diplomatus, visuomenės veikėjus. 1923 m. M. Šalčiaus dienoraščio fragmentų publikavimas gali padėti išplėsti žinias apie nagrinėjamo laikotarpio istorinius ir politinius įvykius. Greta šio tyrimo pradėti rašytojos Ievos Simonaitytės asmeninės bibliotekos katalogo sudarymo parengiamieji darbai.
-------------------------
Dr. Rasa Januševičienė
Tel. (8 5) 239 8681, el. p.
1989 m. baigė bibliotekininkystės ir biliografijos studijas, 2000 m. – bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistrantūros, 2005 m. – doktorantūros studijas Vilniaus universitete.
Domisi informacijos ir komunikacijos mokslų, ypač bibliotekininkystės, teorija. Tyrinėja bibliotekų paslaugas įvairioms tikslinėms grupėms, bibliotekų paslaugų prieinamumą regos ir kitą negalią, skaitymų sutrikimų turintiems, socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, bibliotekų paslaugų tobulinimo poreikį ir galimybes. Tyrimuose daugiausia naudoja sociologinius metodus.
Šiuo metu suplanuotas tyrimas „COVID-19 įtaka Lietuvos bibliotekoms“, bus siekiama nustatyti bibliotekų veiklos kaitą nepaprastomis aplinkybėmis. 2020 m. pradėtas tyrimas, kurį atliekant naudotas anketinės apklausos metodas, padėjo atskleisti bibliotekų socialinę atsakomybę, greitą reakciją į pokyčius ir lankstumą pandemijos sąlygomis. Tęsiant tyrimą bus naudojamas metodų kompleksas – statistikos duomenų analizė, atvejo analizė, stebėjimas ir kiti metodai.
-------------------------
Goda Baranauskaitė-Dangovienė
Tel. (8 5) 239 8564, el. p.
2016 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos studijas (apgintas darbas apie distopinę paauglių literatūrą, vadovas doc. dr. K. Urba), 2020 m. gavo Vilniaus universiteto literatūros antropologijos ir kultūros magistro diplomą (apgintas darbas iš miesto paauglių literatūros, vadovė dr. Jurgita Raškevičiūtė-Andriukonienė).
Domisi šiuolaikine užsienio ir lietuvių vaikų bei paauglių literatūra, ypač naujausiais šio literatūros lauko reiškiniais. Taip pat vaikų ir jaunimo skaityba, jos problematika, ypač ankstyvuoju skaitymu.
Šiuo metu inicijuoja Lietuvos bibliotekininkų ir pedagogų poreikių vaikų ir jaunimo literatūros klausimais tyrimą ir metodinės medžiagos rengimą. Juo siekiama išsiaiškinti, kokios informacijos, susijusios su vaikų ir paauglių literatūra, Lietuvos specialistams, dirbantiems su vaikų ir jaunimo skaityba, trūksta, ir pagal poreikį parengti metodinę medžiagą, kuri prisidėtų prie šios problemos mažinimo. Tyrimo poreikis kilo pastebėjus, kad šiuo metu specialistai, ypač ikimokyklinio ugdymo pedagogai, susiduria su nuoseklaus švietimo šiais klausimais trūkumu.
Taip pat prisideda prie bendro tyrimo „Sovietmečio lietuvių vaikų ir jaunimo periodika: tarp ideologijos ir estetikos“, kuriame tyrinėjamas ideologinio ir meninio naratyvų santykis.
-------------------------
Jolanta Dapkievicz
Tel. (8 5)239 8690, el p.
1995 m. Vilniaus universitete įgijo bibliotekininko ir bibliografo specialybę. Tyrinėjo Seinų ir Punsko krašto knygnešių, kitų švietėjų veiklą, XVI–XVIII a. Lietuvos teritorijoje lenkų kalba publikuotas knygas. Parašė leidinį „Knyga Seinų-Punsko krašto lietuvių kultūroje (iki 1939 m.)“ (Punskas, 1996). Parengė suvestinį katalogą „XVI a. Lietuvos knygos lenkų kalba : kontrolinis sąrašas : XVII–XVIII a. taisymai ir papildymai“ (Vilnius, 2020). Dabartinio bibliografinio tyrimo objektas – Lietuvos teritorijoje 1801–1864 m. išleistos knygos lenkų kalba.
-------------------------
Dr. Ina Ėmužienė
Tel. (8 5) 239 8697, el. p.
2018 m. baigė doktorantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete. Apginta disertacija „Amerikos lietuvių bendruomenės audiovizualinės žiniasklaidos raida 1944–1990“, disertacijos vadovas prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius. Specializacija – lietuvių išeivijos istorija, lietuvių kultūros ir komunikacijos, tarpdisciplininiai lietuvių žiniasklaidos priemonių ir lietuvių rezistencijos tyrimai. Dirba su tradiciniais ir unikaliais archyvais (garso, vaizdo, fotomedžiaga) gerai išmano Lietuvos ir JAV archyvų tarpdisciplininius tyrimo metodus.
Šiuo metu vykdomi tyrimai, skirti lietuvių diasporos komunikacijos priemonėms. Rengiami straipsniai lietuvių rašytojų įmažinimo diasporos radijuje ir lietuvių diasporos radijo istorijos temomis. Atliekami Lietuvos nacionalinės bibliotekos archyvo viešinimo darbai, rengiama šaltinio – XIX a. karininko Ignoto Grubinsko dienoraštis – publikacija. Įgyvendinamas sakytinės istorijos projektas „30 istorijų 30 metų: grįžusiųjų patirtys ir indėlis Lietuvos valstybingumo įtvirtinimui“, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui paminėti.
-------------------------
Ringailė Bagušytė
Tel. (8 5) 239 8644, el p.
1989–1994 m. studijavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, įgijo bibliotekininko ir bibliografo specialybę.
Veiklos sritis – Lietuvos nacionalinės bibliografijos rengimas, naudojant bibliografinį tyrimą. Nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos redakcinės kolegijos narė. Šiuo metu analizuoja Vydūno palikimą ir jo veiklos pėdsakus, rengia personalinę rodyklę.
-------------------------
Irmina Abramovienė
Tel. (8 5) 239 8638, el. p.
2005 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos studijas.
Bendradarbiauja tiriant dokumentinį Lietuvos kultūros paveldą (XIX a. pab. – XX a. pirma pusė), rengiant išleisti rašytinio paveldo dokumentus, sudarant istorinių šaltinių rinkinius.
Šiuo metu bendradarbiauja tyrinėjant žymaus Lietuvos advokato, parlamentaro ir visuomenės veikėjo Zigmo Toliušio rašytinį palikimą, taip pat rengiant publikuoti ir pristatyti visuomenei jo atsiminimus, apimančius platų laikotarpį – nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. pirmosios pusės.
-------------------------
Milda Myštautaitė
Tel. (8 5) 239 8690, el. p.
2006 m. baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus pedagoginiame universitete. Darbo funkcijos – rengti ir redaguoti lietuviškų periodinių leidinių, iki 1940 metų publikuotų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, bibliografinius įrašus ir juos kaupti Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Kartu su kolegėmis yra ir nacionalinės bibliografijos rengėja – šiuo metu rengiamas leidinys „Lietuvos bibliografija. Serija B. Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940. D. 2. Rankraštiniai ir dauginimo priemonėmis spausdinti periodiniai leidiniai“. Siekiant, kad darbas būtų išsamus, atminties institucijose nuolat ieškoma iki šiol nerastų ar nežinomų dokumentų, analizuojami įvairūs rašytiniai ir elektroniniai šaltiniai, apžvelgiama aktuali medžiaga, renkami nauji bibliografiniai duomenys, reikalingi pildant tiek NBDB, tiek būsimą leidinį.
-------------------------
Eva Praškevič
Tel. (8 5) 239 8586, el. p.
Šiuo metu studijuoja Vilniaus universitete (taikomosios kalbotyros magistrantūros studijos). Baigiamąjį darbą rašo lingvistinės pragmatikos tema.
Nuo 2019 m. kataloguoja Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje saugomas garsiosios Plantenų spaustuvės knygas, apie šios spaustuvės veiklą parengė mokslo populiarinamąjį straipsnį. 2020 m. Nacionalinėje bibliotekoje parengė parodą „Auksinio skriestuvo istorija: plantenai per šimtmečius“. Šiuo metu didžiausią dėmesį skiria senųjų knygų sklaidos ir funkcionavimo ypatumo tyrimams, domisi knygos ženklais – proveniencijomis, knygos kultūra ir istorija.
-------------------------
Prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė
Tel. (8 5) 239 8564, el. p.
1985 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę, 1999 m. Vilniaus universitete apgynė filologijos darbą „XIX a. lietuvių didaktinė proza“; suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis.
Mokslinių interesų sritys: vaikų ir jaunimo literatūros istorija ir teorija, lietuvių literatūros istorija ir poetika iki XX a. pr., teksto poetika, literatūra ir komunikacija, literatūros didaktika.
Šiuo metu tyrinėjama didaktikos tradicija lietuvių vaikų literatūroje, vaikų literatūros poetika. Siekiama ištirti lietuvių vaikų literatūros didaktinio pasakojimo turinį ir formas, raidą, santykį su adresatu (nuo XIX iki XXI a.). Paraleliai tiriama ir vaikų ir jaunimo literatūros vieta ir jos panaudojimo galimybės mokykloje, vaikų literatūra viešojoje komunikacijoje.
-------------------------
Asta Plechavičiūtė
Tel. (8 5) 239 8564, el. p.
2001 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių literatūros (vaikų literatūros pakraipa) magistro studijas, apgynė baigiamąjį darbą „Salomėjos Neries pasakos“ (vadovas doc. Dr. Kęstutis Urba).
Domisi ir tyrinėja vaikų literatūrą.
Šiuo metu atlieka tyrimą „Sovietmečio lietuvių vaikų ir jaunimo periodika: tarp ideologijos ir estetikos“. Siekiama išsiaiškinti, kokią vietą periodikoje užėmė ideologinis naratyvas, kiek periodika (laikraščiai ir žurnalai) skyrė dėmesio meniniam žodžiui, grožiniam tekstui, rašytojų kūrybai populiarinti ir skleisti, kiek vietos tuose leidiniuose užėmė ideologiškai neangažuota kūryba.
-------------------------
Jūratė Dulinskienė
Tel. (8 5) 239 8562, el. p.
1982 m. baigė Vilniaus valstybinį V. Kapsuko universitetą, specialybė – chemikas, dėstytojas. 2001 m. baigė Vilniaus universiteto specialiųjų profesinių studijų chemijos studijų krypties kultūros vertybių konservavimo programą ir įgijo kultūros vertybių technologo profesinę kvalifikaciją. Turimos kultūros vertybių restauratoriaus kvalifikacinės kategorijos: dokumentų restauratoriaus eksperto kvalifikacinė kategorija ir pirmoji restauravimo technologo kvalifikacinė kategorija. Nuo 1992 m. dirba Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje restauratore.
Pagrindinės veiklos sritys: restauruoja ir konservuoja bibliotekoje saugomus dokumentus. Atlieka restauruojamų dokumentų ir restauravimui naudojamų medžiagų cheminius tyrimus, konsultuoja restauratorius cheminių medžiagų naudojimo klausimais. Domisi dokumentų su pereinamųjų metalų jonų turinčiu rašalu ir / ar dažais konservavimo problematika. Skaito paskaitas Lietuvos bibliotekų darbuotojams fondų priežiūros klausimais.
Šiuo metu vykdomas tyrimas siekiant nustatyti į skirtingais metodais pašarmintą popierių įterptos šarminės medžiagos kiekį ir to kiekio kitimą popierių dirbtinai sendinant. Pagal tyrimų duomenis siekiama parengti išvadas, padėsiančias tiksliau pasirinkti konkrečiam dokumentui tinkamą restauravimo metodiką.
-------------------------
Deimantė Žukauskienė
Tel. (8 5) 239 8638, el. p.
Lietuvos edukologijos universitete (dab. VDU Švietimo akademija) baigė lietuvių filologijos bakalauro (2012) ir literatūrologijos magistrantūros (2014) studijas; apgintas magistro darbas „Brazilija lietuvių išeivių kūryboje“ (vadovė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė). Domisi lietuvių diasporos, ypač Pietų Amerikoje, istorija, kultūra, išeivijos literatūra, yra parašiusi šia tematika per 50 įvairių mokslo populiarinamųjų straipsnių, parengusi interviu. Bendradarbiauja su JAV lietuvių išeivių laikraščiu „Draugas“ ir leidiniu „Pasaulio lietuvis“. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje atlieka asmenų rankraštinio palikimo tvarkymo darbus ir teksto analizės tyrimus. Šiuo metu tyrinėjami kritiko Alberto Zalatoriaus rankraščiai siekiant parengti publikuoti.
-------------------------
Vilma Račkauskaitė
Tel. (8 5) 239 8648, el. p.
1991 m. Vilniaus universitete baigė bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas, nuo tada dirba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (daugiausia bibliografinį darbą). 2001–2015 m. rengė biobibliografijas žurnalo „Tarp knygų“ skiltyje „Mūsų kalendorius“.
Šiuo metu su darbo grupe dirba prie Analizinių bibliografinių įrašų rengimo metodikos atnaujinimo ir rašytojo bei filosofo Vydūno bibliografijos rodyklės sudarymo.
-------------------------
Dovydas Matrosovas
Tel. (8 5) 239 8638, el. p.
2014 m. Vilniaus universitete baigė filosofijos bakalauro studijas, 2017 m. Vilniaus universitete baigė filosofijos magistro studijas. Domisi istoriniais ir kultūriniais reiškiniais, fenomenais bei įvykiais, tyrinėja su šiais reiškiniais ir įvykiais susijusius šaltinius ir literatūrą. Šiuo metu svarbiausi tyrimai yra susiję su Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma egodokumentika. Rengiami publikuoti įvairūs bibliotekoje saugomi rankraščiai, nepublikuoti tekstai, atsiminimai, etc.
-------------------------
Vidmantas Valiušaitis
Tel. (8 5) 239 8557, el. p.
Žurnalistas, publicistas, redaktorius, politikos ir kultūros apžvalgininkas, istorijos tyrinėtojas. 1979 m. baigė inžinerijos studijas Kauno politechnikos institute, 1987 m. – lituanistikos studijas Vilniaus universitete. Įvairių laikraščių ir žurnalų redaktorius, komentatorius ir apžvalgininkas (1987–2020), Laisvosios Europos radijo korespondentas Lietuvoje (1989–1999), radijo „Laisvoji banga“ vadovas (2014–2016). Dėstė reporterio darbo pagrindus ir žurnalistinę etiką Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetuose. Lietuvos nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas (2013–2019). 9 knygų autorius, 10 knygų redaktorius ir sudarytojas, 3 istorinių-dokumentinių filmų scenarijų autorius ir kūrybinės grupės narys. Vinco Kudirkos žurnalistikos premijos (2014), Lietuvos žurnalistų sąjungos apdovanojimo „Už nuopelnus žurnalistikai“ (2018) lauretas.
Domisi valstybės ir demokratinės visuomenės raida, tarpukario nepriklausomybės ir Antrojo pasaulinio karo istorija, pokario lietuvių rezistencija, išeivijos visuomeniniais, politiniais ir kultūriniais procesais. Tyrimuose naudoja analizės, genetinį, istorinį lyginamąjį, sintezės, apibendrinimo, interviu metodus.
Rengiama mongrafija „Lietuvos diplomatinis korpusas Antrojo pasaulinio karo metais (1939–1945): tarp rezistencijos ir politinės konkurencijos“. Tiriama Lietuvos diplomatinių postų užsienyje padėtis, Lietuvai netekus nepriklausomybės ir diplomatams tęsiant politinį bei diplomatinį pasipriešinimą, siekiant išsaugoti valstybingumo likučius užsienyje, užskirsti kelią politiniam Lietuvos okupacijos įteisinimui ir Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungos sudėtį pripažinimui de jure. Nagrinėjami diplomatų santykiai su kitais politinio pasipriešinimo veiksniais, veikusiais karo metais Lietuvoje bei užsienyje (Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu (VLIK), Amerikos lietuvių taryba (ALT), etc.). Naudojami Stanfordo universiteto Hooverio institute, Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) bei Lituanistikos studijų ir tyrimo centre Čikagoje esantys dokumentai bei kiti šaltiniai.
-------------------------
Dr. Kęstutis Šapoka
Tel. (8 5) 239 8688, el. p.
2008 m. baigė Vilniaus dailės akademiją; humanitariniai mokslai (H 000), menotyra (H 003). Mokslinių tyrimų sritys: (šiuolaikinis) menas ir ideologija, meno sociologija, kūrybos procesų psicho(pato)logija, meno filosofija. Tyrimuose naudoja sociologinius, dailėtyrinius, istorinius, neomarksistinės filosofinės metodologijos įrankius. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje vykdo sovietmečio vaizdinės kultūros archyvų menotyrinį ir socioideologinį tyrimą. Taip pat vykdo Lietuvos antrosios nepriklausomybės laikotarpio dailės kritikos, kaip kvaziideologinės praktikos, filosofinį tyrimą.
-------------------------
Silvija Stankevičiūtė
Tel. (8 5) 239 8638, el. p.
Vilniaus universiteto Istorijos fakultete baigė istorijos bakalauro (2015) ir magistro (2018) studijas, Filologijos fakultete – literatūros antropologijos ir kultūros magistrantūros studijas (2018).
Domisi atminties kultūros ir politikos studijomis, atminties vietų koncepcija. Tiria lietuvių rašytojų įamžinimo tendencijas skirtingais istoriniais laikotarpiais, virsmus atminties arba užmaršties vietomis, analizuoja sovietmečio lietuvių literatūros lauką (egodokumentus, kūrybą, publicistiką).
Šiuo metu svarbiausias vykdomas tyrimas susijęs su straipsnio „1940-ųjų „saulės nešėjai: atminties ar užmaršties vietos?“ rengimu. Straipsnyje analizuojama, kaip keitėsi keturių rašytojų – Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Antano Venclovos ir Liudo Giros – įamžinimo strategijos skirtingais istoriniais laikotarpiais. Tyrinėjami šių rašytojų vaizdiniai sovietmečio, nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos viešojoje erdvėje, jų vertinimų kaita, įvairūs jų atminimo įamžinimo ženklai. Siekiama identifikuoti, kas lemia rašytojų vaizdinių pobūdį, atminties ir užmaršties vietų kultūrinę kategoriją.
-------------------------
Jolanta Budriūnienė
Tel. (8 5) 239 8637, el. p.
Lietuvos nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto filologijos mokslų krypties doktorantė. Baltijos šalių nevyriausybinės organizacijos BaltHerNet narė, organizacijos tarybos vicepirmininkė; Baltijos studijų plėtos asociacijos (Association for the advancement of Baltic studies, AABS) narė; Tarptautinio tyrėjų tinklo (Common Ground Research Network) narė. 2013 spalį stažavosi Lietuvių kultūros institute (Vokietija), 2017 m. spalį – Čikagos lituanistikos tyrimo ir studijų centre (JAV). 2018 m. pelnė Lietuvos kultūros ministerijos apdovanojimą už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą bibliotekose.
Moksliniai interesai: komunikacinių strategijų kaita XX–XXI a. lietuvių diasporos spaudoje; atminties institucijose esančio dokumentinio paveldo saugojimo, tyrimo, sklaidos problematika.
3 knygų sudarytoja, daugiau nei 60 mokslo ir mokslo populiarinamųjų straipsnių autorė. Šalies ir užsienio mokslinėse konferencijose perskaityta daugiau nei 20 pranešimų.
-------------------------
Dr. Ilona Strumickienė
Tel. (8 5) 239 8697, el. p.
1996–2006 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Už darbą „Ateitininkų federacija išeivijoje XX a. 5–7 dešimtmečiuose“ suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis.
Domisi lietuvių migracijos, diasporos istorija ir šiuolaikiniais procesais, taip pat Lietuvos istorija Antrojo pasaulinio karo metais ir atminties politikos tematika. Tyrimuose naudoja istorinius ir sociologinius metodus.
Šiuo metu darbas vyksta keliomis kryptimis – rengiamos publikacijos „grįžtamosios“ migracijos, atminties politikos temomis, taip pat renkama medžiaga Adolfo Damušio biografijai.
-------------------------
Rasa Derenčienė
Tel. (8 5) 239 8675, el. p.
1996 m. baigė lietuvių filologijos magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete (specializacija – lietuvių literatūrologija), 2010 m. – Religijų studijų programos magistrantūros studijas Vilniaus universitete. Nacionalinėje bibliotekoje dirba nuo 2018 m. (iki tol dirbo žurnalistinį darbą spaudoje). Domėjimosi sritys – biblioterapija, skaitymo skatinimo ir inovatyvūs kultūriniai projektai. R. Derenčienės iniciatyva bibliotekoje įkurtas biblioterpainės pakraipos Skaitytojų klubas, jį trečius metus sėkmingai veda kartu su kolege Daiva Janavičiene (iš IKMD / BBTS).
Nuo 2021 m. bendradarbiaujama su Kauno miesto viešąja Vinco Kudirkos biblioteka įgyvendinant tarptautinį projektą „Europos emocijų bibliotekos“ pagal ES programą „Kūrybiška Europa 2014–2020“. Lietuvos nacionalinė biblioteka yra šio projekto partnerė. Projekto tikslas – atrinkti ir emociniu aspektu įvertinti grožinės literatūros knygas, siekiant sudaryti galimybę skaitytojams jas rinktis pagal emocijas. Tai eksperimentinis skaitymo skatinimo projektas, kuriuo siekiama pasitelkiant kultūrą skatinti socialinę įtrauktį.
-------------------------
Dr. Birutė Sivakova
Tel. (8 5) 239 8572, el. p.
Informacijos išteklių departamento Restauravimo skyriaus vyriausioji restauratorė ekspertė. 1979 m. baigė Vilniaus universitetą (chemija). Vilniaus universiteto Chemijos fakultete baigė doktorantūros studijas ir 2010 m. apgynė fizinių mokslų srities chemijos krypties daktaro disertaciją „Popieriaus su rašalu irimo proceso tyrimas ir naujų konservavimo metodų įvertinimas“ (vadovė (HP) prof. dr. Aldona Beganskienė).
Domisi rašytinio paveldo išsaugojimo problemomis. Tiria ilgalaikio saugojimo popierinių dokumentų irimo priežastis ir popieriaus stabilizavimo galimybes naudojant šarmines medžiagas bei antioksidantus.
Šiuo metu vykdomas tyrimas, siekiant nustatyti, kiek Lietuvos restauratorių naudojamų šarminimo procedūrų metu įterpiama šarminės medžiagos į popierių ir kaip šios medžiagos kiekis kinta popierių sendinant.
Paskelbė daugiau kaip 20 straipsnių konservavimo, restauravimo, bibliotekų ir archyvų rinkinių priežiūros klausimais.
-------------------------
Dr. Milda Kvizikevičiūtė
Tel. (8 5) 239 8586, el. p.
2019 m. birželio 27 d. Vilniaus universitete Istorijos fakultete baigė doktorantūros studijas ir apgynė disertaciją „Vakarų Europa XVI a. antrosios pusės – XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelionių raštijoje“. Mokslinis konsultantas doc. dr. Liudas Jovaiša (Vilniaus universitetas).
Tiria Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ankstyvųjų naujųjų laikų kelionių raštiją, XVI–XVIII a. egodokumentiką. Taip pat tyrinėja senosios knygos sklaidos ir funkcionavimo procesus, analizuoja senosios knygos paratekstus ir jų sąveiką. Daugiausia naudoja analitinį, istorinį, proveniencinį metodus.
2020 m. laimėjo Europos mokslinių bibliotekų konsorciumo (CERL) įsteigtą stipendiją jauniesiems knygotyros specialistams: vykdo veiklą Tarptautinėje inkunabulų duomenų bazėje Material Evidence of Incunabula (MEI). Stažuotės metu gilinamos žinios inkunabulistikos srityje, kuriami metaduomenys apie Lietuvoje saugomus inkunabulus. Taip pat dalyvauja rengiant Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje saugomų Plantino spaustuvės, vienos žymiausių Europoje, knygų katalogą ir kituose projektuose, skirtuose tirti ir viešinti senąją knygą.
-------------------------
Dr. Tomasz Błaszczak
Tel. (8 5) 239 8638, el p. tomasz.bł
Torūnės Mikalojaus Koperniko universiteto absolventas (2006 m. – tarptautiniai santykiai). Istorijos mokslų daktaras (2012 m., darbo vadovas prof. habil. dr. Waldemar Rezmer). Tyrinėja tautinius procesus ir tautines mažumas Abiejų Tautų Respublikos erdvėje, XIX ir XX a. Baltijos šalių ir Baltarusijos istoriją. Šiuo metu tyrinėja Władysławo Wielhorskio ir Klaudijaus Dušausko-Duž biografijas. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje rengia spaudai čia saugomą egodokumentiką.