Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslinės veiklos visumą sudaro informacijos ir komunikacijos mokslų lauko tiriamieji darbai:
Visas mokslo tiriamasis darbas, parengiamųjų etapų, fundamentinis ar taikomasis, vykdomas pagal patvirtintas 12 tyrimų tematikų, kurias patogu sugrupuoti į 4 grupes.
4 tyrimų tematikomis gilinamasi į komunikavimo ir informavimo strategijų modernumą, efektyvumą ir etiką, nagrinėjami jų pavyzdžiai ir raiška įvairiuose kontekstuose:
IV. Informacinė politika socialinių, politinių ir ekonominių krizių akivaizdoje
VI. Nacionalinių strategijų ir strateginių sprendimų sąveika politinėje komunikacijoje
VII. Lietuvos švietimo sistemos dalyvių komunikacija ir visuomenės informavimas
X. Visuomenės informavimo įstatymo sąveika su žiniasklaidos modelio kaita
Viešosios komunikacijos ir informacijos politikos strategijų tyrimai yra viena naujausių Nacionalinėje bibliotekoje patvirtintų tematikų. Tiriama, kokias informavimo ir komunikavimo strategijas naudoja įvairios įtampų ir krizių metu išryškėjusios interesų grupės. Nagrinėjama informacijos politika ir viešasis susižinojimas pilietinių ar karinių konfliktų kontekstuose (Baltarusijos krizė, karo Rytų Ukrainoje sukelta geopolitinė krizė), taip pat su klimato kaita susijusių diplomatinių derybų kontekste. Informacijos ir komunikacijos strategijos tiriamos ir telkiantis į senesnius istorinius pavyzdžius (Tadeuszas Katelbachas Lietuvos ir Lenkijos santykių kontekste, XX a. ketvirtasis dešimtmetis).
Atskirai telkiamasi į viešajame diskurse iškylančius strateginius siekinius: koks viešojo kalbėjimosi santykis su jo metu atsirandančiomis strateginėmis gairėmis, nacionaliniais susitarimais, kitais svarbiais dokumentais. Atliekama Seimo rinkimų komunikacinės kampanijos analizė; tiriama Lietuvos strateginių partnerių, pavyzdžiui, Lenkijos valdžios politinė komunikacija Lietuvos atžvilgiu ir Lietuvos atsakas.
Atskirais atvejais, tam tikrais klausimais, tiriamos specifinės viešosios erdvės nišos. Pavyzdžiui, švietimo lauką reglamentuojančių institucijų, jų žmonių ir jų valdomų dokumentų tyrimu chronologiškai žvelgiama į veiksmų nuoseklumą, strateginio mąstymo konkrečią raišką (ar jos nebuvimą). Šių tyrimų rezultatai, Seimui pateikiami kaip informaciniai kūriniai, kartu yra ir taikomojo pobūdžio.
Panašiu aspektu tiriamas ir Lietuvos medijų, žiniasklaidos laukas: ką atskleidžia čia kylantys konfliktai; kokie reguliacijos ar savireguliacijos mechanizmai veikia formuojant strategiją, ilgalaikį veiklos nuoseklumą.
5 tyrimų tematikomis apžvelgiama Lietuvos bibliotekų sistema: jos istorinė raida, statistiniais ir sociologiniais metodais vertinama dabartis, formuojami funkciniai ir misijos idealai, sistemai kylantys iššūkiai ir siūlomi sprendimai:
I. Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema kaip vartotojų informacinio ir medijų raštingumo modelis
II. Bibliotekų statistikos modeliavimas
V. Leidybos sistemos ir statistikos kaita
VIII. Lietuvos viešosios bibliotekos – demokratinių vertybių įtvirtinimo ir pilietinės visuomenės kūrimo institucijos
XII. Nacionalinės bibliotekos istorija žmogaus ir technologijų kaitos požiūriu
Vadovaujantis Lietuvos bibliotekų įstatymu nustatytu principu, kad Lietuvos integralią bibliotekų informacinę sistemą (LIBIS) kuria Nacionalinė biblioteka, siekiama kurti su informacijos kaupimu, saugojimu ir ieška bei sklaida susijusias metodines priemones, plėtoti minėtą sistemą kaip informacinio ir medijų raštingumo modelį.
Tiriami aktualūs bibliotekų veiklų ir skaitybos ypatumai, bruožai: COVID-19 įtaka bibliotekų sistemai ir skaitymui, biblioterapinės praktikos, bibliotekų potencialas užtikrinant visuomenės mokymąsi visą gyvenimą.
Nagrinėjant Lietuvos bibliotekų statistikos duomenis, renkami ir skelbiami duomenys, aprašantys sistemą, modeliuojama jos chronologinė kaita.
Tiriama Lietuvos leidyba: renkami duomenys ir skelbiamos išvados apie stebimas tendencijas nacionaliniame informacijos viešinimo sektoriuje, sistemos struktūroje – kas čia stabilu, kas linkę tam tikromis aplinkybėmis sistemingai keistis.
Nagrinėjama, kokį poveikį bibliotekų sistemai ir skaitybai turi tvari ir epizodinė technologinė kaita.
2 tyrimų tematikomis kreipiamasi į paveldo sisteminimą ir aktualizavimą, daug dėmesio skiriama paveldo komunikacijai:
IX. Nacionalinė bibliografija – Lietuvos valstybingumo raidos atspindys
XI. Dokumentinių šaltinių aktualizavimas. Kasdienybės ir sociokultūrinio paveldo sąveika
Daug pajėgų ir išteklių skiriama bibliografijos darbams: sudaromos nacionalinės ir personalinės, proginės ir einamosios rekonstrukcinės, anotuotosios bibliografinės rodyklės, aprašomi atradimai fonduose, naujos sukomplektuotos kolekcijos, skelbiami bibliografinių tyrimų rezultatai. Darbai skiriami istorijos mokslui aktualioms temoms, institucijoms ar asmenybėms.
Daug dėmesio skiriama paveldui aktualizuoti – pirminių šaltinių rekonstrukcijai ir sklaidai. Nacionalinės bibliotekos kasmet parengia spaudai gausybę vertingų senų nepublikuotų rankraščių publikacijų: atsiminimų, užrašų, laiškų, laiškų rinkinių, dienoraščių, etnografinių rinkinių, archyvuose rastų reikšmingų dokumentų. Tiriamos atskirų leidinių atsiradimo, redagavimo istorijos. Šiais klausimais skaitoma daug pranešimų, rengiamos konferencijos.
Trečiąja tyrimų tematika nagrinėjami rašytinio fiksavimo mechanizmai:
III. Informacija ir dokumentavimas. Norminių dokumentų ir terminijos kaita
Nacionalinėje bibliotekoje dirbantys dokumentacijos tyrėjai kuria vienakalbius ir dvikalbius dalykinius terminų žodynus, spausdinami terminologijos darbai, kuriami nauji ar pritaikomi tarptautiniai su informacija ir dokumentavimu susiję standartai.
Nacionalinės bibliotekos darbuotojai taip pat skelbia daug mokslo populiarinamųjų straipsnių savo leidiniuose ir įvairiuose šalies žurnaluose; vykdo nemažai Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų mokslo sklaidos projektų.
Visos tematikos ir konkrečios tyrimų temos, nagrinėjami probleminiai klausimai, tvirtinami Nacionalinės bibliotekos trejų metų Mokslo tiriamosios veiklos plane.
