Telefonas Klaustukas Sitemap

Vaizdo įrašai

Nauji vaizdo įrašai

  • 2021 m. liepos 29 d.

    Gegužės 3-iosios konstitucijos tekstas: mitai ir tikrovė

    Video iliustracija

    Šeštą sezoną organizuojamo festivalio „Muzika Jašiūnų dvare“ šiųmetinis išskirtinumas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paskaitų ciklas, skiriamas Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230 metų sukakčiai.

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. liepos 22 d.

    Kelias į Gegužės 3-iosios konstituciją: tarptautinis pokyčių Abiejų Tautų Respublikoje kontekstas

    Video iliustracija

    Šeštą sezoną organizuojamo festivalio „Muzika Jašiūnų dvare“ šiųmetinis išskirtinumas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paskaitų ciklas, skiriamas Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230 metų sukakčiai.

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. liepos 15 d.

    Kelias į Gegužės 3-iosios konstituciją: Abiejų Tautų Respublikos istorija iki 1772 m. padalijimo

    Video iliustracija

    Šeštą sezoną organizuojamo festivalio „Muzika Jašiūnų dvare“ šiųmetinis išskirtinumas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paskaitų ciklas, skiriamas Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230 metų sukakčiai.

    Pirmajame festivalio renginyje liepos 4 d. prof. Jūratė Kiaupienė (Lietuvos istorijos institutas) paskaitų ciklą pradėjo pranešimu „Kelias į Gegužės 3-iosios konstituciją: Abiejų Tautų Respublikos istorija iki 1772 m. padalijimo“.

    Dažnai į XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos istoriją žvelgiama kaip į Lenkijos ir Lietuvos valstybės saulėlydį. Galbūt tai – tik mitas? Kaip klostėsi bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės gyvenimas iki pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinosite įkvepiančioje lektorės paskaitoje.

    Festivalį organizuoja Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras, Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. liepos 8 d.

    Knygos „Gražina tarp Landsbergių“ pristatymas

    Video iliustracija

    Atidžiau sekantieji dokumentikos ir publicistikos leidinių naujienas greičiausiai pastebėjo, kad pastaruoju metu išėjo ne viena knyga, susijusi su Vytautu Landsbergiu, jo veikla, mintijimais. Šį pavasarį Nacionalinė biblioteka išleido Mato Baltrukevičiaus knygą „Gražina tarp Landsbergių“. Knyga yra ir padėka Landsbergių šeimai už padovanotą šeimos biblioteką, kuri jau kelerius metus atverta visuomenei Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Būtent nuo užduoties užrašyti pasakojimą apie tai, kaip buvo sukaupta tokia turtinga kolekcija, prasidėjo knygos autoriaus kūrybinė kelionė.

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. liepos 1 d.

    Knygos „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“ pristatymas

    Video iliustracija

    Visuomenėje nuolat svarstomas pilietybės klausimas. Ar galima leisti daugybinę pilietybę ir kokios galimos tokio sprendimo pasekmės?

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. birželio 25 d.

    Kalbos klubas. Lietuvių kalbos ateitis: šnekos technologijos

    Video iliustracija

    Su informatikos profesoriumi Tomu Krilavičiumi profesorė Jolanta Zabarskaitė Kalbos klube diskutuoja apie šnekos technologijas – kalbos vystymosi ateitį. Kodėl šios technologijos yra susijusios su ketvirtąja pramonės revoliucija ir kaip jos keičia žmogaus gyvenimą, su kokiais iššūkiais susiduria mokslininkai, perkeldami natūralią žmogaus kalbą į šnekos technologijų terpę, ar galime tikėtis turėti lietuvišką Alexą ir kiek dabartiniai lietuvių kalbos ištekliai pritaikyti ateities kalbos raidai? Šie ir kiti „karšti“ klausimai – pokalbyje.

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. birželio 23 d.

    Mokslinis seminaras „1941 m. birželio sukilimas: atminties, istorijos ir politikos sankirtose“

    Video iliustracija

    Nors praėjo 80 metų, 1941 m. birželio sukilimas vis dar kelia diskusijų ir akademinėje bendruomenėje, ir plačiojoje visuomenėje. Vienas iš 1941 m. birželio sukilimo organizatorių, Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis Adolfas Damušis (1908–2003) visą gyvenimą rūpinosi Birželio sukilimo atminimo išsaugojimu ir įprasminimu.

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. birželio 21 d.

    Diskusija „Dešinė–kairė–dešinė: apie žydų literatūros vertimus į lietuvių kalbą“

    Video iliustracija

    Pastaraisiais metais Lietuvos skaitytojų dėmesiui buvo pateikta nemažai vertimų iš hebrajų ir jidiš kalbų. Tekstų, kurtų tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje bei dabartiniame Izraelyje, vertimai leidžia pažinti ne tik žydų literatūros kūrinius, bet ir gilesnius tradicinės bei modernios žydų kultūros klodus.

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. birželio 17 d.

    Lietuvių kalbos ateitis: semantika

    Video iliustracija

    Kalbos klube prof. dr. Jolanta Zabarskaitė pokalbio apie kalbos ateitį pakvietė netikėtą svečią. Tai Nepriklausomybės akto signataras, ambasadorius, buvęs Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas. Jis kalba susidomėjo per biofiziką dar studijuodamas tuomečiame Kauno medicinos institute. Daug vėliau, dirbdamas Europos Parlamente, inicijavo išsamios studijos „Language equality in the digital age“ sukūrimą – ji vėliau Europos Sąjungos kalbų politikoje suvaidino naujų veiklų katalizatoriaus vaidmenį.

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. birželio 4 d.

    Norberto Černiausko knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ pristatymas

    Video iliustracija

    1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgalius ketino skirti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė – palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus, patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos – civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą iškentusioje šalyje sužydės sodai? Kokia bus vasara?

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. birželio 3 d.

    „Kalbos klubas“. Neapykantos kalba lingvistiniu požiūriu. 2 pokalbis

    Video iliustracija

    „Kalbos klube“ tęsiame pokalbį apie neapykantos kalbą. Su advokatu, profesoriumi Viliumi Mačiulaičiu profesorė Jolanta Zabarskaitė kalbėjo apie sąvokos „neapykantos kalba“ apibrėžimą, teismų praktiką, tarptautinę patirtį. Buvo paliesti ir klausimai, kodėl ir kiek reikėtų bendradarbiauti lingvistams ir teisininkams.

    Kviečiame žiūrėti.

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. gegužės 27 d.

    Kalbos klubas. Neapykantos kalba lingvistiniu požiūriu

    Video iliustracija

    Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė su „Kalbos klubo“ ekspertu doc. dr. Antanu Smetona kalbasi apie šių dienų aktualiją – neapykantos kalbą. Ar tai atskira kalbos rūšis, kaip, sakykime, kanceliarinė kalba? Jei taip, kaip galėtume ją apibrėžti leksikos, gramatikos, sintaksės požiūriu? Mokslinėje literatūroje neapykantos kalba lingvistiškai nagrinėjama pragmatikos požiūriu. Kodėl? 

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. gegužės 21 d.

    Diskusija „Rašytojų virsmas paminklais: estetikos, istorijos ir politikos skersvėjuose“

    Video iliustracija

    ietuvos rašytojų įamžinimas – tai estetikos, istorijos ir politikos sandūra. Su romantizmo epocha Vidurio ir Rytų Europoje prasidėjęs paminklų nacionaliniams klasikams kūrimo vajus Lietuvą pasiekė XIX amžiaus pabaigoje ir virto neatsiejama viešojo gyvenimo dalimi. Besimainant politinėms santvarkoms, literatūros kanone vieni klasikai keisti kitais, koreguoti senieji ir kurti nauji rašytojų memorializacijos ženklai.

    Skaityti daugiau
  • 2021 m. gegužės 19 d.

    Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021

    Video iliustracija

    2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa pristato projektą „Kultūros sala“, kviečiantį atrasti ramybę ir įkvėpimą bei pasinerti į naujas kultūrines patirtis patraukliausiame Lietuvos kurorte. „Kultūros salos“ projektą sudaro keturios programos: „UNESCO ir pasaulis“; „Bendruomenė ir kraštovaizdis“; „Kūrybinės rezidencijos“; „Paveldas ir istorija“. Jas jungianti ašis – išmanioji kultūra.

    Skaityti daugiau