Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2016 m. spalio 4 d.

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Šį spalį, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas.

Dvyliktą kartą vykstančiais knygų rinkimais siekiama skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą, patrauklų ir privilegijuotą užsiėmimą.

Šiemet knygų penketukai išrinkti tik trijose kategorijose: knygos suaugusiesiems, poezijos knygos ir knygos vaikams. Pasak vaikų ir paauglių knygų vertinimo komisijos pirmininkės Renatos Šerelytės, „šiemet paauglių knygų penketuko neteikiame dėl nepakankamai kokybiškų tekstų, estetinių reikalavimų neatitikimo, redaktoriaus darbo trūkumo. Norime, kad į pastabas pagaliau reaguotų ir leidėjai, ir patys autoriai atsakingiau žvelgtų į knygos koncepciją, estetinę jos išvaizdą ir teksto kokybę“. Akcijoje dalyvaujančios knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos iki 2016 m. rugpjūčio 31 dienos.

Knygų vaikams penketuką šiemet atrinko: Renata Šerelytė (rašytoja, vertinimo komisijos pirmininkė), Goda Baranauskaitė (filologė, Vilniaus universiteto magistrantė), Rūta Elijošaitytė (VšĮ „Laikas skaityti“ direktorė), Eglė Nachajienė (Vilniaus „Ryto“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė), Asta Skujytė-Razmienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Etnologijos studijų programos doktorantė, Tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja).

Knygų suaugusiesiems ir poezijos ekspertų komisiją šiemet sudarė: Rimantas Kmita (rašytojas ir literatūros kritikas, komisijos pirmininkas), Gytis Norvilas (poetas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius), Giedra Radvilavičiūtė (rašytoja), Neringa Mikalauskienė (rašytoja, literatūros kritikė), Virginija Cibarauskė (literatūros kritikė).

Knygų suaugusiesiems penketukas:

  • Eugenijus Ališanka, „Empedoklio batas. Tolimųjų reisų esė“, (Tyto alba, 2016);
  • Danutė Kalinauskaitė, „Skersvėjų namai“, novelės (Tyto alba, 2015);
  • Kęstutis Navakas, „Vyno kopija“, romanas (Tyto alba, 2016);
  • Violeta Palčinskaitė, „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“, atsiminimai (Tyto alba, 2015);
  • Rolandas Rastauskas, „Trečias tomas“, esė ir kiti tekstai (Apostrofa, 2015).

Poezijos knygų penketukas:

  • Eugenijus Ališanka, „Stuburo tik punktyrai“, eilėraščiai (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016);
  • Mantas Balakauskas, „Roma“, eilėraščiai (Versus aureus, 2016);
  • Stasys Eidrigevičius, „Giedanti gaidžio galva = Giedanti gaidžia gàlva“, poema (Apostrofa, 2016);
  • Dainius Gintalas, „Adatos“, eilėraščiai (Tyto alba, 2016);
  • Giedrė Kazlauskaitė, „Singerstraum“, eilėraščiai (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016).

Knygų vaikams penketukas:

  • Gendrutis Morkūnas, „Traškančios žvaigždės“, apsakymai, iliustravo Marius Zavadskis (VšĮ Aštuntoji diena, 2015);
  • Selemonas Paltanavičius, „Maži ežiuko sapnai“, pasaka, iliustravo Lina Eitmanytė-Valužienė (Nieko rimto, 2015);
  • Nadia Kovaliova, „Meškis ir Žąsis“, iliustravo autorė (Nieko rimto, 2015);
  • Aidas Jurašius, „Akmenukų pasakos“, iliustravo Jurga Šarmavičiūtė (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2015);
  • Jurga Baltrukonytė, „Filmukai“, iliustravo Algis Kriščiūnas (Alma littera, 2016).


Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galima balsuoti interneto svetainėse http://metuknygosrinkimai.skaitymometai.lt ir www.lrt.lt; elektroniniu paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba paštu adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, 413 kab., LT-01504 Vilnius.

Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje 2017 metų vasario mėnesį.


„Metų knygos rinkimų“ penketukuose esančių knygų anotacijos 

Knygos suaugusiesiems

  • Eugenijus Ališanka, „Empedoklio batas. Tolimųjų reisų esė“ (Tyto alba, 2016)
    Eugenijaus Ališankos esė knyga „Empedoklio batas“ tęsia geriausias lietuvių eseistikos tradicijas – kultūrinis kontekstas susipina su autobiografiniais elementais ir sudaro žaismingas, šmaikščias asociatyvias jungtis. Vyksmo šaltiniu neretai tampa koks nors iš pažiūros nereikšmingas nutikimas, kadaise perskaityta ir netikėtai atsiminta frazė. Knygos pavadinimas – nuoroda į senovės graikų filosofo Empedoklio biografiją. Norėdamas amžininkus įtikinti savo nemirtingumu, Empedoklis įšoko į ugnikalnio kraterį, tačiau ugnikalnis išspjovė Empedoklio sandalą ir taip jį „išdavė“. Knygoje ši istorija tampa konceptualia metafora: pasakotojas beatodairiškai įšoka į savo tekstą, tačiau nemirtingumas, kurį jam turėtų suteikti rašymas, tėra iliuzija. Tuo pačiu metu šią iliuziją kuriančio ir demaskuojančio keliaujančio rašytojo meninis pasaulis prisodrintas svaigios daugiaprasmybės, žaismės ir nevilties. 
  • Danutė Kalinauskaitė, „Skersvėjų namai“, novelės (Tyto alba, 2015)
    Viena įdomiausių lietuvių prozininkių, sugebanti sulieti novelės ir esė ribas, per kasdienes situacijas priartėjanti iki gyvenimo ir mirties sankirtą žyminčių patirčių. D. Kalinauskaitės veikėjai ryškūs, įsimintini savo ir savo šeimų istorijomis, atspindinčiomis laikotarpį nuo tremties iki šių dienų, o atsitiktinai pamatytieji ‒ žadinantys fantaziją kaip kad prigludusi prie ispanų rūmų sienos senutė elgeta klostuotu sijonu su šalia ant šilko pagalvėlės tupinčia kate. Pasakojamos istorijos dažnai primena ažūrinius nėrinius, šakojasi ir vėl susibėga, jų pabaigų neįmanoma nuspėti, o dėmesys detalėms ir vaizdinga kalba žada lėto skaitymo malonumą poetinio stiliaus gurmanams.
  • Kęstutis Navakas, „Vyno kopija“, romanas (Tyto alba, 2016)
    Įsivaizduojate knygą, kurioje nebūtų sociumo, charakterių evoliucijos, siužetas būtų nušautas, o skaitymo malonumo svaigulys būtų nepaaiškinamas įprastos prozos dėmenimis? Tokia yra Kęstučio Navako „Vyno kopija“. Elegancija, grakštumas, nenuspėjamumas, žaismė, tragedijos pavertimas tuoj pat praslinksiančia akimirka(-omis), iš kurių lipdomas ekspresionistinis pasakojimas, prikausto dėmesį prie teksto tą momentą, kai jį skaitai, ir tai veikia kaip vynas, ne kaip jo kopija, atverdamas juodomis raidėmis baltame popieriuje svaiginančią erdvę, kurią priimti dabar pajėgi tik vizualioji kultūra.
  • Violeta Palčinskaitė, „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“, atsiminimai (Tyto alba, 2015)
    Poetės, vertėjos, dramaturgės, scenaristės – ryškios asmenybės – atsiminimai. Šilti, jaukūs vaikystės namai ir neturėtieji, prarastieji ‒ mamos Kalvarijoje. Sudėtingo sovietmečio laikotarpio liudijimas ir autoironiškas žvilgsnis į savo, rašytojos, kasdienybę, pasakojimai apie svarbias Lietuvos kultūros asmenybes ‒ Juozą Miltinį, Donatą Banionį, Juditą Vaičiūnaitę... Anot autorės: „Galimybė įdomiai gyventi man visada buvo svarbiau už rašymą.“ Tačiau būtent rašymas jai suteikė galimybę įdomiai gyventi. Susidaro įspūdis, kad V. Palčinskaitės atminties babilonai buvo „pastatyti“ vienu atsikvėpimu ‒ tiek trunka šią knygą perskaityti.
  • Rolandas Rastauskas, „Trečias tomas“, esė ir kiti tekstai (Apostrofa, 2015)
    Rolando Rastausko esė rinkinio „Trečias tomas“ objektas – platus pasaulis, nuo Eimunto Nekrošiaus spektaklių iki „Ritos slėptuvės“, nuo Lietuvos iki Transilvanijos, nuo šiandienos iki sovietijos ir laukinio kapitalizmo aktualijų. Kultūrologinis kontekstas perfiltruojamas per pasakotojo atminties ir literatūrinius filtrus, todėl Rastausko esė nė iš tolo neprimena statiškų reportažų – tai gyvas, organiškas vyksmas. Rastausko pasakotojas – tebus tai RoRa, bevardis autorius, agentas Derekas ar poetas Griuvėsis – skrodžia įvairias terpes, sąmoningumo struktūras ir kultūrinius kontekstus nei viename iš jų neužsibūdamas, nei vieno neadoruodamas ir nekritikuodamas, nei vieno nesiekdamas užvaldyti ir pasisavinti. Atvirumas pasauliui, aštri pasakotojo akis ir subtili Rastausko plunksna skaitytojui teikia galimybę patirti tikrą skaitymo malonumą.

Poezijos knygos

  • Eugenijus Ališanka, „Stuburo tik punktyrai“, eilėraščiai (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016)
    Stuburas, kaip gyvenimo metafora, apauginamas „mėsa“ – pamąstymais apie praeinantį laiką, aplankytas vietas, sutiktus žmones: vieni jų, artimieji, visuomet šalia, kiti – tik praeiviai ar kaimynai iš Šnipiškių. Eilėraščių kalba fragmentuota, posmai išsklidę, bet viename jų autorius primena: žmogaus protas taip sukonstruotas / kad tarp visko atranda ryšį. Tas ryšys – tai filosofinis požiūris į žmogaus egzistenciją su šlakeliu ironijos, kaip kad būna užsimojus kalbėti apie pasaulio didingumą, bet pripažįstant, kad gyvenama puse etato, todėl tas karkvabalis, kuris beldžiasi į langą, žvilgsnį užlaiko ilgiau nei žvairuojančios trečiosios akies numanomos transcendencijos paslaptys.
  • Mantas Balakauskas, „Roma“, eilėraščiai (Versus aureus, 2016)
    Roma. Kiekvieno mūsų viduje yra Roma. Statoma, perstatoma, žlunganti ir atgimstanti. Tai pirmoji autoriaus knyga. Skaidri knyga, turinti savo aiškią trajektoriją, atskirą poetinį pasaulį, kuris kuriamas šiurkščia, atžaria, bet tikslia kalba. Tai labai daug. Joje nėra suvaidintos, „padarytos“ poezijos. Paveiki knyga, o poezija ir turi veikti – realybę, ją keisti (o ne imituoti), kurti iliuzijas, t. y. pastatyti Romą ir ją paskui sugriauti.
  • Stasys Eidrigevičius, „Giedanti gaidžio galva = Giedanti gaidžia gàlva“, poema (Apostrofa, 2016)
    Donelaitiškai rupiai poemoje „Giedanti gaidžio galva“ prisimindamas vaikystę S. Eidrigevičius nesistengia paveikti skaitytojo nostalgija, sentimentais ar grauduliu. Atmintyje ryškėja tai, nuo ko jautrus žmogus yra bejėgis pabėgti, nors jis gyventų tūkstančius kilometrų nutolęs nuo savo pirmojo įsisąmoninto namo. Kaip sapne, vaizdai iškyla ryškūs, nesusiję, tačiau iš jų susidaro dingusios kaimiškos Lietuvos paveikslas, kuriame be hierarchijos sugyvena visi mūsų iš senelių girdėti, skaityti ar, kas gimęs pirmojoje XX a. pusėje, dar patirti dalykai. Taip pat mitai, kasdienybės detalės, kurios šiandien, jaučiantis ir Europos dalimi, siurrealistiškai ir moderniai sukimba į visiškai nieko bendra su provincialia agrarine kultūra neturinčią visumą. Net ir Panevėžio apylinkių kaimo tarmė tampa vienu iš fantasmagoriško regėjimo dėmenų.
  • Dainius Gintalas, „Adatos“, eilėraščiai (Tyto alba, 2016)
    Tai chtoniška poezija, besigalynėjanti su aistromis, manijomis, kasdienybės chimeromis, Moterimi; ji sklinda iš (pa)sąmonės užkaborių, požemių, koridorių, kuriuose šviesa grumiasi su tamsa. Autorius it Minotauras klaidžioja jų labirintais – ir visgi pro ADATOS ausį išlenda, randa išėjimą į šviesą: tame siautuly yra dzeniško romumo, taikos, susitaikymo. Sūkuriuojanti, siautėjanti poetinė vaizdinija, artima ekspresionizmo ir siurrealizmo estetikai, nesuvaidinta, neišgražinta, natūrali, išgyventa; tekstai tvirtai sudygsniuoti plieniniais ritmo siūlais...
  • Giedrė Kazlauskaitė, „Singerstraum“, eilėraščiai (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016)
    Giedrės Kazlauskaitės eilėraščių rinkinys „Singerstraum“ – aukščiausios meninės vertės išpažintinė poezija. Tai asmeniškas, emocingas, bet tuo pačiu metu ir santūrus, neretai – autoironiškas kalbėjimas. Rinkinio pavadinime užšifruota ir siuvamosios mašinos „Singer“ monotoniška daina, ir aliuzija į Franzo Liszto „Liebestraum“ – romantiškąsias meilės svajas fortepijonui. Kitaip tariant, „Singerstraum“ dėmesinga vidine ausimi girdima ir užrašoma kasdienybės muzika. Poetės meistrystė – tai gebėjimas suvaldyti kalbą, iššluoti iš jos patetiką, sausas abstrakcijas, klišes. Tačiau svarbiausias išpažintinės poezijos elementas – išskirtinę biografiją turinti drąsi ir gyva asmenybė. G. Kazlauskaitė neabejotinai tokia ir yra, tokie ir jos eilėraščiai – gyvi, tikri, prasmingi.

Knygos vaikams

  • Gendrutis Morkūnas, „Traškančios žvaigždės“, apsakymai, iliustravo Marius Zavadskis (VšĮ Aštuntoji diena, 2015)
    Šiuose dviejuose apsakymuose atsiveria žmogiškosios dvasios visata, kurioje daug vietos skirta ne tik gyvenimui, bet ir mirčiai, ne tik atradimo džiaugsmui, bet ir praradimo kartėliui suprasti. Stengiamasi rasti atsakymus į amžinuosius būties klausimus – kas aš esu, kam atėjau į šį pasaulį ir kokia mano gyvenimo prasmė, ką aš galiu pakeisti ir ko – negaliu. Knyga skirta ne tik skaitymui, bet ir mąstymui, savivokai ir empatijai ugdyti.
  • Selemonas Paltanavičius, „Maži ežiuko sapnai“, pasaka, iliustravo Lina Eitmanytė-Valužienė (Nieko rimto, 2015)
    Ežiukas, keliaudamas per sapnus, susipažįsta su pasauliu. Gal jo nuotykiai ir nėra kuo nors išsiskiriantys, tačiau kelionė sapne jau savaime ypatinga ir realybę susieja su stebuklu. Pasakojimas ne tik šiltas ir jaukus, bet ir tikslingas, švarus, neperkrautas, lydimas švelnaus humoro, gamtos gyvenimo faktai pateikiami profesionaliai ir išradingai.
  • Nadia Kovaliova, „Meškis ir žąsis“, iliustravo autorė (Nieko rimto, 2015)
    Puiki knyga patiems mažiausiems skaitytojams, joje subtiliai dera iliustracijos ir tekstas. Pasakojimas paprastas, tačiau labai erdvus ir semantiškai talpus, nepretenzingai ir jautriai atveriantis draugystės ir ištikimybės temą. Abu veikėjus – Meškį ir Žąsį – pamilstame iš karto.
  • Aidas Jurašius, „Akmenukų pasakos“, iliustravo Jurga Šarmavičiūtė (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2015)
    Gražios ir jautrios istorijos, kurių pasakotojai – spalvingi akmenukai, rasti įvairiausiose vietose ir patys patyrę keisčiausių transformacijų – virtę autobuso ašara, grybo kojine, laumės pirštu. Ir jų pasakojamos istorijos nevienodos – vienos šiurpios, kitos liūdnos, trečios – pamokomos, tačiau visos įkvėptos vaizduotės ir pasakos galios. Pasiteisina autoriaus pastangos atnaujinti naratyvą, ieškoti naujų veikiančių personažų, neįkyriai pamokyti skaitytoją.
  • Jurga Baltrukonytė, „Filmukai“, iliustravo Algis Kriščiūnas (Alma littera, 2016)
    Žaisminga ir atraktyvi, šmaikščiu stiliumi parašyta knyga, padedanti atsiskleisti vaiko gebėjimams ir polinkiams. Charakteringi personažai, gyva kalba, puikiai dera tekstai ir iliustracijos.