Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2018 m. liepos 16 d.

Išsigryninimo, aiškumo ir žinojimo akimirka

„Knygų skaitymas – mano hobis, meilė, aistra ir profesija, – taip prisistato šios dienos rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ viešnia Paslaugų departamento Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė Rasa Derenčienė. – Tai lyg nuotykis, kai pasinėrusi į istoriją pergyveni dar vieną gyvenimą. Kuo daugiau įdėmiai perskaitytų, užbūrusių, įtraukusių knygų – tuo daugiau gyvenimų. Ypač vertinu tekstus, kuriuos įveikusi pasijuntu truputį kitokia, tarsi ūgtelėjusi. Neseniai  skaičiau, kad Aristotelio „Poetikoje“ minimas katarsis – literatūrologijoje jau seniai atgyvenusi sąvoka, bet man ji viena esminių patirčių skaitant – išsigryninimo, aiškumo ir žinojimo akimirka, kai norisi sušukti: „Taip, kaip tik taip ir yra!“ Kas mane pažįsta, žino apie mano aistrą biblioterapijai – sielos žaizdų gydymui skaitymu. Tekstai kartais tikrai stebuklingai „suveikia“. Svarbu reikiamu metu paimti į rankas tinkamą. Ko visiems nuoširdžiausiai linkiu.“ 

Rasa Derenčienė

Nežinantiems pristatysime, kad R. Derenčienė ir pati yra rašytoja. Ji yra keturių kulinarinių knygų bendraautorė. Bet, Rasos žodžiais, tai buvo daugiau žurnalistinis darbas. Visai kas kita – knyga „Prie stalo su rašytoju“. „Buvau atsakinga už „literatūrinę“ knygos dalį. Idėja sukurti tokio pobūdžio knygą kilo mano kolegei ir bičiulei, maisto fotografei Giedrei Barauskienei. Žinodama apie mano aistrą literatūrai, pasiūlė būti bendraautore. Entuziastingai sutikau – kvepėjo nuotykiu. Tai knyga tikrai gimusi iš meilės – taip patiko ją mudviem rengti. Juk smagu tekstus ne tik skaityti, bet tam tikra prasme ir ragauti. Ypač masino epizodai knygų, kuriose patiekalai būdavo labai tiksliai aprašyti, sukeldavę juos ragaujantiems herojams ypatingų pojūčių, pavyzdžiui, neapolietiška pica „Margarita“ iš E. Gilbert knygos „Valgyk, melskis, mylėk“ ar R. Bredberio pienių vynas. Norėjome suteikti skaitytojams progą tarsi patirti knygą 3D formatu, pasitelkiant ne tik vaizduotę, bet ir skonį, uoslę, lytėjimą. Rengėme ją gerus trejus metus pasimėgaudamos, skaitydamos, skonėdamosi ir pačios ragaudamos.“

Rasa turi minčių ir apie dar vieną knygą, bet kol idėja nepradėjo virsti kūnu, nenorėjo išduoti.

O jos atrinktų knygų penketukas yra toks:

Pirmoji knygaLaozi apie Dao
Šį didžiojo senovės kinų mąstytojo veikalą apie Dao, žmogaus ir visatos, jos reiškinių vientisumą pirmąsyk skaičiau prieš dvi dešimtis metų, vos pasirodė Dalios Švambarytės naujai išverstas iš senosios kinų kalbos. Įspūdis buvo toks pritrenkiantis, jog sakiau sau, kad būtent šią knygą pasiimčiau į negyvenamą salą, jei mane kas anon tremtų. „Tiesūs žodžiai nebūna gražūs; gražūs žodžiai nebūna tiesūs. (...) Žinojimas nebūna visapusis; visapusės žinios vertės neturi.“ ...Taip, kaip tik taip ir yra. Pasiimčiau ją į negyvenamą salą ir šiandien.

Antroji knygaBronnie Ware. 5 dažniausios apgailestavimų priežastys mirštant
Tai viena dažniau mano rekomenduojamų knygų: bičiulei, netekusiai darbo, draugei, išgirdusiai sunkios ligos diagnozę, kolegei, išgyvenusiai skyrybų sielvartą... Tik tenesuklaidina iš pažiūros paviršutiniškas knygos pavadinimas. Tai jautriai parašytas ir išgyventas pasakojimas, kurį australų menininkė sukūrė, nusprendusi mesti nemielą, nors ir gerai mokamą darbą ir imtis slaugyti sunkiai sergančius ligonius. Jų išmintis ir pripildė autorės gyvenimą naujų spalvų ir suvokimo apie kasdienybės vertę. Svarbiausia knygos žinia – ką išties prasmingo galime padaryti dėl savęs ir kitų jau dabar, kol dar turime laiko.

Trečioji knygaJohn O’Donoque. Anam cara: keltų pasaulio dvasinė išmintis
Vienas žinomiausių airių kunigo, poeto ir filosofo veikalų ir reto grožio dvasinis tekstas apie pasaulio ir savęs priėmimą, meilę, susitaikymą, gerumą ir toleranciją. Pamenu, skaičiau jį ilgai, „dozuotai“, po nedidelį gabaliuką rytais, „užgerdama“ kava su pienu. To gabaliuko dažnai užtekdavo pasikrauti visai dienai. „Išmintis yra menas išlaikyti pusiausvyrą tarp to, kas žinoma ir nežinoma, tarp kančios ir džiaugsmo; tai būdas sujungti visą gyvenimą ir įgyti naujos kokybės vienovę“, – sako J. O’Donoque. Ir sykiais tai labai įkvepia.

Ketvirtoji knygaRobert Seethaler. Visas gyvenimas
Vos 130 puslapių romanas aprėpia visą žmogaus gyvenimą ir tarsi klausia – ar niekuo neišsiskiriantis buvimas šioje žemėje vertingas? Jei nenuveiki nieko didingo, nepalieki nieko reikšmingo po savęs? Skaitant pro akis prabėga paprasto žmogaus Andrėjo Egerio paprastas gyvenimas. Tiesiog gyvenant ir priimant viską, kas nutinka. Tyliai, nuolankiai, nesipriešinat ir nekeikiant likimo (o juk būtų už ką). Nes niekas kito gyvenimo nepadovanos. Nes galiausia tik ši akimirka, tik dabartis yra tikra. Ir būtent joje slypi didžioji vertė. Tikriausiai.

Penktoji knygaNijolė Miliauskaitė. Sielos labirintas
Mėgstu poeziją. Kitaip nei prozos ar eseistikos, poezijos tekstai koncentruoti, sodrūs, jų daug nepaskaitysi. Bet jie gali žaibiškai numaldyti dvasios alkį, – labai branginu tokias pasisotinimo akimirkas. N. Miliauskaitės  poezijos rinktinė „Sielos labirintas“ – viena iš senai atrastų ir dažnai pavartomų, kupina moteriškų nuojautų, aiškumo ir pilnatvės ilgesio, būsenų, kurias visos pažįstame. „Kažkas many / gerai žino kelią“... – sako tekstas iš 322 puslapio, – „nuo menės raštuotų grindų / veidrodžio šukę pakeliu / kaip šviesu.“ Ką daugiau ir bepridėsi.

Šias knygas galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje arba bibliotekų virtualių paslaugų portale ibiblioteka.lt.