Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2019 m. rugpjūčio 20 d.

Rugpjūčio 20 d. – rugsėjo 22 d.: Baltijos kelio 30-mečiui skirta fotografijų paroda „(Ne)lokali istorija“

Rugpjūčio 23 d. trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – minės istoriškai reikšmingą, laisvės ir tautos vienybės išraišką žyminčią sukaktį – Baltijos kelio 30-metį. Baltijos kelio simboliu tapo šimtus kilometrų nusidriekusi gyva, rankomis susikibusių žmonių grandinė, tačiau ne mažiau svarbi ir įdomi kiekvieno šiame istoriniame įvykyje dalyvavusio žmogaus istorija. Būtent toks lokalus Baltijos kelio fragmentas, driekęsis Vilniuje, užfiksuotas Leonardo Skirpsto fotografijose, kurios visuomenei bus atvertos rugpjūčio 20 d. 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje.

Baltijos kelio 30-mečiui skirtą parodą sudaro nespalvotos fotografijos, kuriose įamžintas Baltijos kelio fragmentas, nusidriekęs per Šeškinės kalvas. Nuotraukose matomi nedideliame kelio ruože stovintys akcijos dalyviai – ištisos žmonių grandinės ir atskiros šeimos: dvynės seserys su mama, apsirengusios tautiniais drabužiais, tėtis, padedantis dukroms uždegti žvakeles, nuo kalvų atsiverianti senamiesčio panorama, simbolinis žvakių uždegimas, pasibaigus demonstracijai besiskirstantys žmonės. Šios nuotraukos atspindi mažą dalelę Baltijos kelio visumos, susidedančios iš daugybės panašių ir tuo pat metu skirtingų lokalių istorijų, suformavusį visuotinai reikšmingą įvykį.

L. Skirpstas į viską žvelgia ne tik dokumentalisto, bet ir fotomenininko žvilgsniu, todėl nuotraukose įamžintos žmonių emocijos, momentinės jausenos, atkuriančios istorinės dienos dvasią. Prieš kelis dešimtmečius darytos fotografijos praeities vaizdais ir veidais prabyla į šių dienų žmogų. Tam, kad padėtų prisiminti, iš naujo patirti, o jaunesniems – sužinoti. Kas ir kaip buvo, kaip galėjo ir kaip neturėtų būti?

Fotomenininkas L. Skirpstas pripažįsta, kad anuometinių įvykių reikšmę gerokai labiau supranta dabartyje. „Aš pats stovėjau kelyje, todėl suprantu, kad galėjau padaryti gerokai daugiau kadrų. Tuo metu visko nesureikšminome. Viską fiksavau kaip įvykį, tačiau negalvojau apie šių kadrų svarbą ateičiai. Dabar, žvelgiant iš laiko distancijos, šios akcijos reikšmė neginčytina. Tądien atsistojome išlaisvėjimo kelyje, mokykloje net negalėjau įsivaizduoti, kad grius SSRS. Pats įvykis unikalus. Pasauliui parodėme, ką turime. Tai buvo ėjimas ir kelias į laisvę. Simboliškai vėl visos trys valstybės atėjome į laisvę“, – apie Baltijos kelio reikšmę svarsto L. Skirpstas.

Baltijos kelio paroda – per laimingą atsitiktinumą gimęs projektas. Fotografijos, galėjusios likti užmarštyje. L. Skirpstas pasakoja, kad dėl saugumo nuotraukų negatyvus buvo įvardijęs ne tikruoju pavadinimu. Po kelių dešimčių metų išskirtinius 1989 m. rugpjūčio 23-iosios kadrus stengėsi atrasti tarp daugybės kitų, tačiau nesėkmingai. „Užmiršau, kaip pavadinau kadrus ir, pradėjęs ieškoti, vis neradau vokų. Nutariau žiūrėti, tikrinti po vieną. Vienas buvo pavadintas „Išvyka į kolūkį“, ten ir radau Baltijos kelio nuotraukas“, – laimingą atsitiktinumą prisimena L. Skirpstas.

Tai jau trečioji fotografo ir profesionalaus žurnalisto L. Skirpsto paroda, eksponuojama Nacionalinėje bibliotekoje. 2018 m. buvo surengta fotografijų paroda „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“, 2019 m. – „Maidanas, 2014-ųjų vasaris“.

Parodos atidaryme dalyvaus nuotraukų autorius L. Skirpstas, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento vadovė Jolanta Budriūnienė ir prieš 30 metų įamžinti nuotraukų herojai.

Trumpai apie parodą

Data rugpjūčio 20 d. – rugsėjo 22 d.
Parodos atidarymas rugpjūčio 20 d. 17 val.
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“