Portalas epaveldas.lt: spaudos draudimo laikotarpio knygos

Žmonijos gyvavimo istorijoje būta įvairių draudimų ir ribojimų. Labai svarbus ir reikšmingas, turėjęs didelę įtaką lietuvių kultūros vystymuisi, buvo lietuvių spaudos draudimas, kai 40 metų nebuvo galima spausdinti, įvežti, platinti ir, žinoma, skaityti lietuviškų leidinių lotyniškomis raidėmis. Lietuvių tauta su tuo nesutiko, ypač kovojo lietuvių inteligentija, prie jų prisijungė ir kita visuomenės dalis. Buvo sugalvota būdų ne tik kaip leisti draudžiamąją spaudą, bet ir platinti ją, o skaityti ir rašyti lietuvius mokė slaptosios mokyklos, daraktoriai, raštingi šeimos nariai.

Spaudos draudimas padarė daug žalos kultūrai, o dėl draudžiamosios spaudos gabenimo, platinimo ir laikymo per kelis dešimtmečius nukentėjo tūkstančiai žmonių. Turėdami laisvesnio laiko namuose ir minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kviečiame prisijungti prie skaitmeninio Lietuvos kultūros paveldo portalo epaveldas.lt ir praturtinti savo žinias tuo metu nepasidavusių, kovojusių žmonių darbais. Spaudos draudimo laikotarpio (1864–1904 m.) leidinių sąraše rasime 1115 suskaitmenintų darbų.

Spaudos draudimą Rusijos imperijos valdžia Šiaurės vakarų krašte (taip vadinta Rusijos imperijos dalis, į kurią įėjo Baltarusijos ir Lietuvos gubernijos) įvedė po 1863–1864 m. sukilimo. Siekiant surusinti etninius lietuvius, įsakyta lotynišką abėcėlę lietuvių raštijoje pakeisti „graždanka“ (perdirbta kirilika). Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas 1864 m. įsakė nepraleisti nė vieno lietuviško elementoriaus, kalendoriaus, grožinės literatūros kūrinio, rašyto ne „graždanka“. Netrukus visus lotyniška abėcėle rašytus lietuviškus leidinius uždrausta spausdinti vietoje, įvežti iš užsienio ir platinti. Netrukus tas pat draudimas įsigaliojo ir leidiniams gotikiniais rašmenimis.

„Graždanka“ buvo leidžiami lietuviški elementoriai, kalendoriai, religinės knygos, bet šių leidinių gyventojai nepriėmė. Iš pradžių draudžiamąja spauda rūpinosi susivieniję dvasininkai, todėl daugiausia buvo leidžiama religinės literatūros. Maldaknygės, katekizmai, giesmynai, be tiesioginės paskirties, buvo vartojami ir kaip mokomosios priemonės. Dėl to jos buvo leidžiamos po 40–50 kartų ir turėjo didžiausius (20–30 tūkst. egz.) tiražus. Ši literatūra spaudos draudimo pradžioje sudarė 70 procentų leidžiamos literatūros.

Knygos viršelis

150 poetinio garbinimo, dėkojimo, prašymo, kalčių išpažinimo kūrinių-giesmių rasime knygoje:

Wisas pasalmes S. Dowida karalaus / [iš lotynų kalbos vertė Motiejus Valančius]. – Wilnuje : kasztu ir spaustuwieje Josapa Zawadzkie,  1864. – 199 p.

Kontrafakcija. Tikrieji išleid. duom.: Tilžė : Johann Zabermann lėšos, 1869 (Tilžė : C. Albregs und Co. sp.).

Knygos viršelis

Dr. Mertyno Liuteriaus Didysis katgismas / lietuwiszkay iszwerstas. – Tilźēje: Druck von Otto v. Mauderode, 1899. – 158 p.

Itin reikšmingi buvo spaudos draudimo laikotarpiu leidžiami kalendoriai, kuriuose buvo daug visokios informacijos, įvairiausių praktinių patarimų, grožinės literatūros kūrinių.

Knygos viršelis

Specialiuose praktinės paskirties leidiniuose buvo galima rasti pagalbos įvairiomis namų ūkio temomis: bitininkystės, įvairių amatų, gyvulių auginimo ir kt.

Kaip reikia pinti rėčkos, baldai ir kiti pinamiejei daiktai / parašė G … s [Antanas Macijauskas]. – Tilžė,  1903. – 50, [1] p.

Pradžioje grožinė literatūra (lietuvių autorių ir vertimai) sudarė tik 15 procentų leistos spaudos.

Knygos viršelis 
Pavasario balsai
: [eilėraščiai ir libretas] / paraszė St. Maironis. - [Peterburgas] : kasztu autoriaus, 1895 (Tilžėje : [O. von Mauderodės sp.]). – 78, [2] p.

Uždraudus lietuvišką spaudą, buvo tęsiama lietuviškai rašiusių autorių kūrinių leidyba. Jie ne tik patys rašė, bet ir vertė užsienio autorių kūrybą.

Intensyvėjo tautinis atgimimas, keitėsi knygų tematika. Buvo verčiamos Hanso Christiano Anderseno pasakos, Friedricho Schillerio, Sofoklio, Adamo Asnyko tragedijos, Epikteto aforizmai, Adomo Mickevičiaus poezija ir daug kitų autorių kūrybos. Daugėjo pasaulietinės literatūros. Daugiau dėmesio skirta šviečiamojo pobūdžio leidiniams: sanitarinio švietimo, moralės, pasaulio pažinimo, žemės ūkio, blaivybės klausimams. Caro draudimai nesustabdė, priešingai – paskatino ieškoti naujų leidimo būdų ir vietos. Vyskupo Motiejaus Valančiaus ir kitų pastangomis lietuviškos spaudos leidyba susitelkė Mažojoje Lietuvoje. Daugiausia leidinių buvo leidžiama Tilžėje, Priekulėje, Bitėnuose, Klaipėdoje, Karaliaučiuje, Šilutėje, Ragainėje, vėliau – JAV, daugiausia Brukline, Niujorke, Čikagoje, Plimute, Mahanoi Sityje. Lietuvoje veikusios spaustuvės savo leidiniuose įrašydavo ankstesnius nei 1864 metus. Šie leidiniai vadinami kontrafakciniais.

Knygos viršelis

Mažojoje Lietuvoje leisti Didžiajai Lietuvai skirti periodiniai leidiniai „Aušra“ (1883–1886), „Tėvynės sargas“ (1896–1904), „Varpas“ (1889–1905), „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1889–1896) ir kiti. Lietuvių inteligentai redagavo draudžiamus lietuviškus leidinius, rašė jiems straipsnius.

Auszra / dėl redakcijos atsiliepia J. Mikszas [fakt. Jonas Basanavičius]. –  Tilžė [fakt. Bitėnai], 1883–1886.

 

Yra reikšminga, kad spaudos draudimo metu moterys atliko svarbų vaidmenį: būdamos skirtingos socialinės padėties, išsilavinimo, reiškėsi visuomeninėje veikloje, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, pradėjo rašyti grožinės literatūros kūrinius. Žymiausios buvo Liudvika Didžiulienė-Žmona, Lazdynų Pelėda, Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana.

Knygos viršelis

Viktutė : novelia / Šatrijos Raganos. – [S.l.] : [s.n.], 1903 (Shenandoah, Pa. : V. Šliakio (Stagaro) spaustuvėje). – 90 p. – Atsp. iš: Dirvos-žinynas, 1903, kn. 30, Nr. 2.

Knygos viršelis

Lietuvos gaspadinē, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas / paraszė Žmona. – Tilžėje : [„Ūkininkas“], 1893 ([Tilžē : spausdinta pas Otto v Mauderode, Tilžēje]). – 40 p.

 

Draudžiamoji lietuvių literatūra daugiausia plito Kauno ir Suvalkų gubernijose – jų gyventojai buvo raštingiausi. Šios literatūros ypač padaugėjo per paskutinį spaudos draudimo dešimtmetį. Didžiojoje Lietuvoje kasmet buvo konfiskuojama po 7–23 tūkstančius egzempliorių lietuviškų spaudinių. Vien 1889–1904 metais buvo sulaikyta 234 300 egzempliorių lietuviškų leidinių.

Spaudos draudimas padarė neigiamą poveikį bendrai lietuvių kultūros raidai, tačiau nukentėjusi tauta mobilizavosi, išlaisvėjo, subrendo, plačiau susiformavo nacionalinio išsivadavimo idėjos.

Šaltiniai:

Merkys, Vytautas. Lietuvių spaudos draudimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]  [žiūrėta 2020-04-09]. Interneto prieiga: https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-spaudos-draudimas-15446;

Spaudos draudimas (išsamiai): parengta pagal to paties pavadinimo publikaciją, išspausdintą „Lietuvių enciklopedijos“ XXVIII knygoje. P. 334–337 [žiūrėta 2020-04-09]. Interneto prieiga: http://www.spaudos.lt/istorija/sd_issamiau.htm;

Stonienė, Vanda. Spaudos draudimas [žiūrėta 2020-04-09]. Interneto prieiga: http://pirmojiknyga.mch.mii.lt/Leidiniai/draudimas.lt.htm.

Rugpjūtis
P A T K Pn Š S
27 28 29 30 31 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6

Artimiausi renginiai

Parodos

2020 m. gegužės 25 d. – rugpjūčio 30 d.
Bežodžių knygų kolekcija
2020 m. liepos 28 d. – spalio 4 d.
Inos Budrytės paroda „Sapnai kiekvienai dienai“
2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2020 m. rugpjūčio 3 d. – rugpjūčio 16 d.
Leidinių ekspozicija „Aš–beržas. Lietuviškas beržas...“
2020 m. liepos 14 d. – rugpjūčio 25 d.
Paroda „Lietuvos šimtmetis fotografijoje“
2020 m. liepos 1 d. – rugsėjo 13 d.
Paroda „Mėlynų gelmių gėlės“
2020 m. rugpjūčio 3 d. – rugsėjo 6 d.
Paroda „Pirmasis hebrajiškas romanas ir jo kūrėjas“
2020 m. birželio 1 d. – rugpjūčio 10 d.
Respublikinė vaikų piešinių paroda „Tautodailės lobynai“

YouTubeFacebookLinkedInInstagram