Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
Naujienos iliustracija 2022 m. rugpjūčio 4 d.

Ekspozicija Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje, skirta kompozitorei Konstancijai Brundzaitei

Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje (V a., 508 kab.) iki rugpjūčio 22 d. bibliotekos darbo laiku kviečiame susipažinti su leidinių ekspozicija, skirta kompozitorei Konstancijai Brundzaitei. Ekspozicijoje – leidiniai apie kūrėją, jos kūrinių natos ir garso įrašai.

2022 m. kompozitorei K. Brundzaitei (1942–1971) būtų sukakę 80 metų. Gyvenusi labai trumpai – nepilnus 30 metų, ji buvo ryškiai sušvitusi menininkė, pirmoji moteris profesionalių pokario kompozitorių padangėje, praturtinusi Lietuvos muzikinę kultūrą subtilia, trapia ir išskirtine kūryba.  

Kompozitorė gimė 1942 m. Kaune – šeimoje, puoselėjusioje namų muzikavimą. Jos tėvas – biologas Kazys Brundza, pats dainavęs choruose ir mokėjęs groti smuiku, skatino muzikuoti ir savo vaikus. K. Brundzaitė labai anksti išmoko groti fortepijonu (muzikuodavo kartu su broliu Stasiu ir seserimi Elena, šie grodavo violončele ir smuiku), turėjo absoliučią muzikinę klausą, dar iki mokyklos kūrė mažas muzikos kompozicijas.

Šalia išskirtinių gabumų muzikai skleidėsi ir kiti talentai – dailininkės ir rašytojos. „Aš puikiai žinau, kad tiesiog privalau išnaudoti tai, ką suteikė prigimtis, o ne pasyviai ja naudotis. Kūryba. Juk tai laimė – sugebėti kurti!“, – 1962 m. dienoraštyje rašė Konstancija. Kompozitorė kūrė alegorinius apsakymus, poeziją, rašė straipsnius, aktyviai sekė poetų kūrybą, ypač daug skaitė, o savo muzikinėms kompozicijoms tekstus rinkdavosi itin kruopščiai. Literatūrinis K. Brundzaitės talentas atsispindėjo ir dienoraščiuose – juose ji paliko spalvingą jaunos kūrėjos pasaulėvaizdį, kūrybos inspiracijas, aprašė jauno menininko būvį tuometėje Lietuvoje.

Ypatinga K. Brundzaitės kūrybos dalis buvo piešimas. Yra išlikę apie šimtą nedidelio formato kompozitorės piešinių, kuriuose – dėmesys gamtos detalėms, taupūs akvarelės ir pieštuko potėpiai, grafika, iliustracijos, keli autoportretai, sukurti paskutiniais gyvenimo metais. Kompozitorė pati piešdavo draugams siunčiamus sveikinimo atvirukus. Siekdama tobulėti, įvaldyti technikas, K. Brundzaitė lankė Vilniaus vakarinę dailės mokyklą, gilinosi į akademinį piešimą, akvarelę.

1964 m. K. Brundzaitė baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (tuomet – Lietuvos valstybinė konservatorija), Eduardo Balsio kompozicijos klasę. Po studijų kurį laiką dėstė teorines disciplinas Panevėžio ir Klaipėdos muzikos mokyklose, 1965–1967 m. dirbo Centrinio valstybinio archyvo Literatūros ir meno skyriuje, iki 1971 m. –  konservatorijoje koncertmeistere.

Pasak muzikos profesionalų, būdingiausi K. Brundzaitės muzikos bruožai: polinkis į subtilią elegišką lyriką, gebėjimas perteikti jausmų niuansus taupiomis priemonėmis. Nedideli, nesudėtingos faktūros ryškių nuotaikų  kūriniai ir šiandien neužmirštami. Jos dainas ypač mėgsta chorai, pianistai. K. Brundzaitė pirmenybę teikė kameriniams žanrams. Kūryboje  dominavo miniatiūros, lakoniškumas, koncentruotumas, polinkis į modernią harmoniją. Kompozitorė vertino liaudies muziką, dalyvaudavo tautosakos rinkimo ekspedicijose, tačiau savo kūriniuose retai tiesiogiai cituodavo liaudies dainas. Ji jas savitai įprasmindavo – perteikdama liaudies muzikos niuansus, naudojo modernią muzikos kalbą.

Savarankiškas  K. Brundzaitės kūrybos kelias truko vos septynerius metus. Per tą laiką ji intensyviai ieškojo savasties, buvo labai reikli savo kūrybai. Kūrinių koloritas tapo vis sodresnis, imta vengti akademiškumo ir tradicinės intonacijos, kūrybingai naudojami laisvi ritminiai dariniai, įvairialypė harmonija. Brandą ir naują stilistinį kelią žadėjo kompozitorės vėlyvieji kūriniai: chorinis ciklas „Septynios mįslės iš lietuvių tautosakos“, vokalinė miniatiūra „Ant kranto“, „Dialogai“ vargonams ir styginių orkestrui. 1971 m. K. Brundzaitei už dainas „Vakaras“ ir „Paukštis“ (tai buvo paskutiniai jos kūriniai) suteikta Stasio Šimkaus konkurso 1-oji premija.

Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo portale epaveldas.lt viešai prieinama suskaitmeninta 1973 m. išleista K. Brundzaitės muzikos plokštelė. Kviečiame pasiklausyti vieno ryškiausių ir didžiausių kompozitorės chorinių kūrinių – ciklo „Septynios mįslės“ lietuvių tautosakos motyvais, sukurto 1969 m. „Varčiau ką tik išėjusį tautosakos tomą ir tiesiog sužavėjo kai kurios mįslės. Panorau muzika išreikšti jų atsakymus. Taip ir gimė šis ciklas“, – dienoraštyje rašė K. Brundzaitė.  Plokštelės viršeliui panaudotas autorės piešinys. Kūrinį galite išgirsti paspaudę šią portalo www.epaveldas.lt  nuorodą: Konstancija Brundzaitė. „Septynios mįslės“.