Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia susipažinti su fotografijų paroda „Įvairovės veidai“. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Nacionalinė lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių (LGBT*) asmenų teisių gynimo asociacija LGL įgyvendina projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji diskriminacijos mažinimo standartai“. Viena iš projekto veiklos krypčių – nacionalinė sąmoningumo didinimo kampanija, siekianti sudaryti sąlygas pažinti diskriminaciją patiriančius žmones per jų žmogiškumo iliustravimą, portretus ir kasdienybės vaizdus, kelti klausimus apie negalią, lytinę bei tautinę tapatybę ir kitus Lygių galimybių įstatyme įtvirtintus pagrindus.

Šiemet sukanka šimtas metų, kai pasirodė pirmasis „Valstybės žinių“ numeris. Būtent tokiu pavadinimu šis leidinys, skelbęs įstatymus ir kitus teisės aktus, buvo žinomas Lietuvoje, atgavusioje nepriklausomybę po 1990 metų. Tarpukariu leidinys ėjo „Vyriausybės žinių“ pavadinimu. Leidinio tęstinumą okupacijos metais savita forma užtikrino partizanų leidiniai, kurie atliko panašią funkciją – informavo kovos draugus (arba ir šalies gyventojus) apie priimtus nutarimus.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamos viešos paskaitos apie smurtą artimoje aplinkoje. Projekto „Tieskime tiltus, mažinkime smurtą“ pagrindinis tikslas – supažindinti visuomenę su smurto apraiškomis, kaip tam tikrose situacijose reaguoti ir kur kreiptis pastebėjus smurto požymių.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į ketvirtosios Ilonos Ežerinytės knygos „Skiriama Rivai“ sutiktuves. Nuobodulys, motyvacijos trūkumas, neįgyvendintos tėvo svajonės – būtent tai kamuoja keturiolikmetį Dovą. Beviltišku, išlepusiu paaugliu nusivylęs tėvas sulaukia netikėto pasiūlymą – Vyriausiasis Dirigentas pasiūlo keistą kūrinį, kurio nepavyko sugroti niekam per šimtą metų. Bandydamas įminti natų paslaptį tėvas kartu su sūnumi leidžiasi į kelionę laiku.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvoje būtų sunku rasti žmogų, nemačiusį Juozo Zikaro kūrinių. Lietuvos dailės klasikas, profesionalus skulptorius profesorius J. Zikaras – vienas iškiliausių Panevėžio krašto menininkų, palikęs itin svarbių darbų Lietuvos valstybingumo kūrimo istorijoje. Jis labiausiai žinomas dėl sukurtos „Laisvės“ (1921 m.) statulos ir garsių žmonių – istorinių asmenybių biustų: Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos. Daugybę metų jie puošia Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį. Skulptorius žinomas ir kaip Lietuvos tarpukario pinigų – litų ir centų monetų gipsinių modelių kūrėjas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojama paroda, skirta leidinio „Valstybės žinios“ šimtmečiui. Joje pristatomi leidinio įsteigimą atspindintys archyviniai dokumentai, Lietuvos partizaninio pasipriešinimo vadų įsakymai ir nutarimai, bylojantys buvusios tarpukario Lietuvos teisėsaugos tęstinumą partizanų veikloje, taip pat dokumentai ir leidiniai, parodantys „Valstybės žinių“ atkūrimą ir veiklą nepriklausomybės laikais.

Minėdama Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, lapkričio 29 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Valstybingumo erdvėje surengė diskusiją „Adolfas Ramanauskas-Vanagas, LLKS 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija ir demokratinė mintis Lietuvos valstybės atkūrimo projektuose“. Renginyje dalyvavo Arūnas Gumuliauskas, istorikas, Seimo narys, Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, Bronius Makauskas, istorikas ir diplomatas, Alfonsas Vaišvila, teisės filosofas ir teoretikas, Mykolo Romerio universiteto profesorius. Pokalbį moderavo Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.

Vaikai vieni arba su tėvais kviečiami nepraleisti progos įgyti naudingų praktinių žinių, padėsiančių vaikams sąmoningai ir saugiai naudotis internetu. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje esančiame terminale iki gruodžio 31 d. lankytojams suteikta viešoji prieiga prie išmaniosios programėlės vaikams „Interneto surferis“. Ja naudodamiesi jaunieji interneto vartotojai galės savarankiškai mokytis, o sėkmingai išsprendusieji žinių patikrinimo testą iš bibliotekos darbuotojo galės atsiimti interneto surferio ženkliuką.

Lapkričio 29 d. prof. dr. Renaldas Gudauskas laimėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos konkursą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigoms eiti. Nacionalinei bibliotekai prof. dr. R. Gudauskas vadovauja nuo 2010 m., per šiuos metus Nacionalinės bibliotekos durys atvertos po rekonstrukcijos, biblioteka sparčiai žengia modernėjimo keliu.

Maloniai kviečiame į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiantį renginį „Mitologija, tikrovė, laisvė: su Perkūnu, Vyčiu, Simonu Daukantu ir Lietuvos partizanais“.

Šešioliktasis tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vėl plačiai pristato nekomercinę pasaulinę animaciją. Festivalyje bus atskleista animacinio kino galimybių įvairovė ir perspektyvos, pristatomi filmai perteiks rimtas situacijas ir opias problemas. Visus smalsuolius, besidominčius animacija, kviečiame dalyvauti animacinių filmų festivalyje „Tindirindis“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pajausti šv. Kalėdų dvasią atvirukų parodoje, eksponuojamoje Retų knygų ir rankraščių skyriuje.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko iškilmingas „Slavų kalbos elementoriaus“ (Букварь языка славенска) 400 metų sukakties paminėjimas. Pasak renginio organizatorių, Baltarusijos ambasados Lietuvoje, svarbiu 2018 metų įvykiu tapo tarptautinio mokslo ir leidybos projekto, kurį įgyvendinant buvo išleistas faksimilinis leidinys – pirmasis „Slavų kalbos elementorius“, užbaigimas.

Duomenų bazėje „Project MUSE“ rasite ne tik viso teksto mokslinius žurnalus socialinių ir humanitarinių mokslų temomis, bet ir tūkstantį atvirosios prieigos el. knygų.

Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką susirinko didelis būrys Lietuvos valstybės istorijai neabejingų piliečių, panorusių iš pirmų lūpų išgirsti pasakojimų, kaip gimė knyga „Aš esu Vanagas“.

Rudenį į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką sugrįžo Stanislovo Žvirgždo skaitomos paskaitos apie fotografiją. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotografijos istorijos tyrinėtojas, fotografas S. Žvirgždas pristato paskaitų ciklą, skirtą įvairiems Lietuvos fotografijos istorijos aspektams ir fotografams. Paskaitose S. Žvirgždas pristatys ir  parodys per 1600 fotografijų ir kitų vaizdų.

Vaikų knygos sunkiai įsivaizduojamos be iliustracijų, tik kaip atskirti vertingas iliustracijas, praturtinančias knygą ir ugdančias vaiką, nuo prastesnių? Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje menotyrininkė dr. Jolita Liškevičienė skaitys paskaitą, kurioje bus pristatoma, kokias paveikslėlių knygas verta skaityti, o kokių reikėtų vengti.

Šiandien, Lietuvos valdžiai įvedant ar svarstant vis naujus ribojimus įvairiose viešojo ir privataus gyvenimo sferose, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Ryšių su visuomene programos studentai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kviečia diskutuoti, ar sugriežtintas informacijos pateikimas apie savavališkas mirtis žiniasklaidoje yra būdas cenzūruoti viešąją informaciją, ar prevencijos galimybė, padėsianti sumažinti kritinį savižudybių skaičių šalyje.

Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius yra paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Simboliška, kad šiemet, švęsdami atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, minime ir paskutinio Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines. Lapkričio mėnesio pabaigoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks paroda „Adolfas Ramanauskas-Vanagas gyvenime, kovoje ir dokumentuose“ bei diskusija „Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir demokratinė mintis Lietuvos valstybės atkūrimo projektuose“.