Pasaulio lietuvių metais – 2019-aisiais neturėtume pamiršti ir Lietuvių tautinės katalikų bažnyčios (LTKB). Tai unikali JAV lietuvių religinė bendruomenė – deja, baigianti išnykti. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje istorikės dr. Ilona Strumickienė ir dr. Giedrė Milerytė-Japertienė pasakoja apie daugiau nei šimtą metų skaičiuojančią LKTB. Jos tyrinėjo 2013 m. dar gyvavusią vienintelę LTKB parapiją Skrantone (Scranton),  Pensilvanijos valstijoje, JAV.

Praėjusį savaitgalį „Litexpo“ parodų ir kongresų centre šlamėjo knygų lapai 20-ojoje Vilniaus knygų mugėje. Kaip ir kiekvienais metais, mugėje buvo galima išgirsti istorijų iš tolimiausių kraštų, kartu su draugais patirti nuotykių ir savo įžvalgomis pasidalinti su nuomonės formuotojais. Vilniaus knygų mugėje aktyviai dalyvavo ir savo veiklos šimtmetį mininti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubas kviečia į antrąjį šiemet skaitytojų, pasakotojų, rašymo entuziastų susitikimą – terapinio rašymo praktines dirbtuves. Jei norite išsisakyti popieriuje, bet nedrįstate, jei baugina tuščias lapas ar griežtas vidinis kritikas – ateikite: padrąsinsime, įgalinsime, pabūsime drauge. Rašymo terapija – tai procesas, kur svarbus ne rezultatas, o ramus ir saugus buvimas su savimi. Rašant grupėje galima savo matymu pasidalinti su kitais, gauti atgalinį ryšį ir pamatyti platesnes perspektyvas.

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2018“ nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų prozos kategorijoje – Antano Šileikos knyga „Basakojis bingo pranešėjas“ (leidykla „Baltos lankos“), poezijos kategorijoje – Gretos Ambrazaitės eilėraščių knyga „Trapūs daiktai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijoje – Aurimo Švedo knyga „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ (leidykla „Aukso žuvys“), knygų vaikams kategorijoje – Jurgos Vilės knyga „Sibiro haiku“, iliustravo Lina Itagaki (leidykla „Aukso žuvys“) ir knygų paaugliams kategorijoje – Ilonos Ežerinytės  apysaka „Verksnių klubas“ (leidykla „Dominicus Lituanus“).

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 3.03 stendas 20-ojoje Vilniaus knygų mugėje neleidžia pamiršti šįmet minimo skaitytojų šventovės šimtmečio. Nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė pasakoja, kokią žinią knygų šventovė šiais metais siunčia knygų mugei.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, minėdama veiklos 100-metį, Vilniaus knygų mugėje kvietė atverti plačią šios ir kitų Lietuvos bibliotekų istorinių pokyčių panoramą ir diskutuoti apie aktualiausius iššūkius, išryškinti ateities perspektyvas, svarstyti bibliotekos, kaip kultūros fenomeno, vertės šiuolaikinėje smarkiai besikeičiančioje visuomenėje klausimus. Diskusijoje dalyvavo visuomenėje žinomi aktyvūs literatūros, kultūros lauko dalyviai: rašytojas prof. Tomas Venclova, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Arūnas Gelūnas, leidėjas, fotografas, dokumentinių filmų kūrėjas Marius Jovaiša, Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius, ambasadorius Rytis Paulauskas.

Kuždesiai virto citatomis, laiškai – romanais, mįslės detektyvais tapo, vaikai rašytojais užaugo. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo keturias dienas truksianti jubiliejinė Vilniaus knygų mugė. „Po dvidešimties metų“ – tokia užaugusios 20-osios didžiausios skaitymo šventės tema. Mugė rengiama pasidalyti su pasauliu istorijomis, nuotykiais, potyriais, įžvalgomis ir kasmet sukuria atskirą pasaulį. Knygos bičiuliai kviečiami ne tik atsigręžti atgal ir pamatyti, kaip keitėmės ir ar branginame tai, kas geriausia, bet ir kartu žvelgti į ateitį. Vilniaus knygų mugė ne tik įvertinta ir gerbiama, ji – jauna, dinamiška, veikli ir smalsi.

2018 m. lapkritį Maskvoje išleistas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas žurnalas „Inostrannaja literatura“ („Užsienio literatūra“) – jau antrasis šio Rusijoje prestižinio leidinio numeris, visas skirtas Lietuvai (pirmasis išėjo 2015 m. kovą).

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Lietuvos kultūros atašė ir su jais dirbančių Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros instituto darbuotojų mokymai, skirti bendradarbiavimui ir veiklos kokybei stiprinti.

2014 m. vasarį ukrainiečius sukrėtę įvykiai – viena skaudžiausių šiuolaikinės istorijos dėmių. Prieš penkerius metus vasario 18 d. centrinėje Kijevo aikštėje prasidėjo valdžios sankcionuotos masinės žudynės. Minint 5-ąsias Maidano žudynių metines Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta žurnalisto Leonardo Skirpsto fotografijų paroda „Maidanas, 2014-ųjų vasaris“.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vokietijos istorijos institutas Varšuvoje ir jo padalinys Vilniuje organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją apie XX a. Europos istorijos rašymą iš kasdienybės istorijos perspektyvos. Paskutiniais dešimtmečiais kasdienybės istorija (vok. Alltagsgeschichte) sulaukia vis daugiau istorijos tyrėjų dėmesio. Ši mokslinė perspektyva išpopuliarėjo praėjusio šimtmečio septintame dešimtmetyje – socialinių ir politinių neramumų laikotarpiu. Naujoji istorikų karta dėmesį nukreipė išskirtinai į socialinę istoriją. Juos ėmė dominti paprasti ir dažnai nematomi istoriniai įvykiai ir jų herojai. Svarbiausiais istoriniais mokslininkų veikėjais tapo iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantys ir iki tol istorikų užmiršti pavieniai žmonės, pradėta nagrinėti jų asmeninę patirtį. Pagrindinis kasdienybės istorikų tikslas – analizuojant tokius istorinius šaltinius kaip autobiografijos, asmeninė korespondencija, vizualinė medžiaga, viešieji dokumentai, spauda ar šnekamosios istorijos medžiaga, istorizuoti skirtingų žmonių socialinę patirtį ir papasakoti jų išgyvenimus iš mikroistorijos perspektyvos.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, rengianti Nacionalinės bibliografijos išteklius, išleido retrospektyviąją bibliografijos rodyklę „Išeivijos periodikos publikacijos, 1910–1911“. Tai leidinio „Lietuvos bibliografija. Serija C, Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos“ 35-oji knyga, skirta lietuvių išeivijos spaudos bibliografinei analizei.

2014 m. vasarį ukrainiečius sukrėtę įvykiai – viena skaudžiausių šiuolaikinės istorijos dėmių. Prieš penkerius metus vasario 18 d. centrinėje Kijevo aikštėje, kurioje keletą mėnesių ūžė prieš šalies prezidentą nukreipti protestai, prasidėjo valdžios sankcionuotos masinės žudynės. Ir nors iki tos dienos Euromaidane jau buvo žuvę dešimt žmonių, būtent vasario 18–20 dienomis snaiperių kulkos nutraukė 76 gyvybes. Vėliau nuo patirtų sužeidimų mirė dar 15 protestuotojų. Netrukus juos imta vadinti „Dangiškąja šimtine“. Minint 5-ąsias Maidano žudynių metines Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma žurnalisto Leonardo Skirpsto fotografijų paroda „Maidanas, 2014-ųjų vasaris“.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Niekas taip nežadina ir neugdo vaiko vaizduotės kaip knyga, todėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia 3–5 klasių moksleivius tapti Moksleivių knygų klubo nariais. Pirmas susitikimas – kovo 5 d. 15 val. Vaikų ir jaunimo literatūros departamente.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į paskaitą, skirtą Lietuvos dvarų tradicijoms. Šį kartą paskaitos autorius – architektas, menotyros doktorantas Marius Daraškevičius.

„Aš ten augau“, – sako Antanas Seikalis apie jaunystės metus, praleistus Mordovijos, Altajaus, Omsko, Kazachstano griežtojo režimo lageriuose. Asmeninė A. Seikalio Gulago istorija prasidėjo 1950-aisiais, kai septyniolikmetis jaunuolis už antisovietinę veiklą buvo nuteistas 10-čiai metų kalėjimo. Kazachstano lageriuose kalėjo ir Antano brolis, vėliau žuvęs per Kengyro lagerio sukilimą. Kengyro kalinių sukilimui atminti skirta ir viena A. Seikalio tikrais faktais grįsto romano „Vidurnakčio apasionata“ dalis.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.