Šiais metais minime 125-ąsias architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893–1993) gimimo metines. V. Landsbergis-Žemkalnis – vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. Lietuvos architektų, įgyvendinęs daugiau kaip 150 projektų Lietuvoje ir užsienyje. Ilgametė architekto kūryba atspindi įvairius Lietuvos istorijos ir architektūrinės aplinkos formavimo etapus: tarpukario Kauno ir miestelių modernizavimą, 1939 m. atgauto Vilniaus pertvarkymą sovietinės ir nacių okupacijos metais, išeivijos architektūrines nuostatas, asmeninę praktiką Australijoje ir veiklą sugrįžus į sovietinę Lietuvą 1959 metais. Architektas sukaupė ir perdavė Lietuvos literatūros ir meno archyvui vertingą XX a. Lietuvos architektūros istorijos šaltinį – savo darbų ir dokumentų rinkinį. Šiuos itin vertingus kultūros paveldo ir istorijos dokumentus Lietuvos literatūros ir meno archyvas nori pristatyti visuomenei.

Šįkart Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas į rytmečio skaitymus kviečiasi vaikų rašytoją Gają Guną Eklę. O ji ateina nešina savo naujausia knyga „Brolis, kurio nereikėjo“. Šią rašytoją jau pamėgę ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai. G. G. Eklė – trečiojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso antrosios vietos laimėtoja, pretendentė į geriausią 2017 metų knygą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, gegužės 17 d., 14 val., kviečia internetu (per mobiliuosius įrenginius arba kompiuterius) stebėti tiesioginę transliaciją, kurios tema „Parama smulkiesiems ūkiams“.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki gegužės 14 dienos lankytojų laukia unikali leidinių  paroda „Bus uždrausta: Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius kviečia į jubiliejinį, jau 5-ąjį, tarpdalykinį seminarą, skirtą diasporą tyrinėjantiems mokslininkams ir visiems, besidomintiems šiomis temomis.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą sostinėje bus pristatytas penktasis Neringos kultūros almanachas „Dorė“. Šį leidinį nuo 2010 metų leidžia Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka.

Gausiai susirinkusi auditorija nuoširdžiais plojimais sveikino jaunosios kartos menininkę Jolitą Vaitkutę ir jai talkinusius komandos narius sukūrus instaliaciją „Pabudę iš knygų“. Kaip jau skelbėme, Nacionalinės bibliotekos reprezentacinę erdvę papuošė iš knygų nugarėlių ir juodo popieriaus sukurti aštuonių žinomų XIX a. pabaigos – XX a. tautinio atgimimo, Lietuvai nusipelniusių asmenybių portretai. Į bibliotekos lankytojus žvelgia poetas Bernardas Brazdžionis, visuomenininkė ir publicistė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kalbininkas Jonas Jablonskis, semiotikas ir lingvistas Algirdas Julius Greimas, mokslininkė, archeologė Marija Gimbutienė, filosofas Stasys Šalkauskis, rašytojas, filosofas Vydūnas, prozininkė, dramaturgė Žemaitė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje – dr. Liutauras Gudžinskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas. Bibliotekos informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas su juo kalbasi apie knygą „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“. Dr. L. Gudžinskas – vienas iš knygos autorių greta Romualdo Bakučio,  dr. Vytauto Kuokščio, dr. Vitalio Nakrošio, Donato Dranseikos, Kristinos Malūkaitės.

Apie parodą

„Esu mažumą – ketvertą metų – atitolus. Kartoti buvusias parodas – per lengva užduotis. Tad suskambės šiandieną išjaustos ir išmintytos patirtys naujai. Lai pajautos skrodžia tylą per mažumą, laikinumą. Tegroja tušas sielos stygomis“, – sako grafikė Rasa Vasilevičiūtė.

Kviečiame visus į Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiantį jaunosios kartos menininkės Jolitos Vaitkutės instaliacijos „Pabudę iš knygų“ pristatymą ir susitikimą su autore.

„Globalios Lietuvos lyderiai“ kartu su advokatų kontora TRINITI kviečia diskutuoti aktualia tema. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančioje aštuntoje šio sezono diskusijoje stengsimės atsakyti į klausimą: kodėl Lietuvoje jaučiamas bendras neteisybės jausmas? Kodėl lietuviai menkai pasitiki valstybe ir jos institucijomis? Kas už tai atsakingas? Ką turėtume padaryti kiekvienas, kad pokyčiai taptų matomi ar juntami?

333 pavasariai...Tiek laiko praėjo nuo iškiliausio visų laikų kompozitoriaus Johano Sebastiano Bacho (1685–1750) gimimo.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į M. K. Sarbievijaus leidinio „Maršalo lazda, parodyta laidojant LDK maršalą Joną Stanislovą Sapiegą“ sutiktuves.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka sukūrė interneto platformą (e. paslaugą), skirtą kūrinių, gretutinių teisių objektų ir nesaugomų objektų teisėms identifikuoti ir ženklinti pagal „Creative Commons“ licencijas ir Europeana teisių pareikštis.

Pristatome naują reportažų ciklo „Iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“ laidą apie knygos ženklus: skaitytojo ir kūrinio dialogą.

Kaip ir kasmet gegužės 7 d. minėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ragina šią dieną prisiminti visus, kurie kovojo už laisvą žodį, saugojo ir augino kalbą, nepamirškime pasveikinti ir šiandienos laisvo žodžio ir laisvos minties skleidėjų. Kviečiame į asociacijos „Nacionalinė spauda“ organizuojamą diskusiją „Kodėl (ar) stiprėja spausdinta žiniasklaida interneto eroje?“

Ant apskrito stalo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje – Jono Avyžiaus romanas „Chameleono spalvos“. Vienas tekstas ir trys nesusišnekantys skaitytojai – Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai: Ginas Dabašinskas, Vilija Baublytė ir Arūnas Brazauskas. Jie neturi bendros nuomonės nei dėl skaitymo motyvų, nei dėl knygos vertės.

Kviečiame susipažinti su geriausiais pastarųjų metų Lietuvos dizaino projektų autorių ir įmonių darbais, eksponuojamais Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Leidykla „Baltos lankos“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato sukrečiančią Nadios Murad knygą „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma skaitmeninio meno paroda „Lietuvai 100: „Level up“. Tai Nacionalinės bibliotekos ir Lietuvos skaitmeninio meno bendruomenės „Level up“, susibūrusios „Facebooke“, bendradarbiavimo rezultatas. Šiuo projektu buvo siekiama suburti draugėn skaitmeninių darbų dailininkus, iliustruotojus, 3D modeliuotojus, skulptorius ir įkvėpti savaip interpretuoti Lietuvos istoriją. Visi jie buvo pakviesti dalyvauti skaitmeninio meno konkurse Lietuvos valstybingumo šimtmečio tema. Pirmąją vietą konkurse užėmė Justino Ališausko darbas „Lituanica“, antroje vietoje liko Vaiginto Pakenio „Baltijos kelias“, o trečioje – Andriaus Čiukšio „Madagaskaras“. Tarp prizininkų taip pat pateko Dovydo Čiuplio „Lituanica“, Gedimino Skyriaus „Nepriklausomybės kovos“, Jono Kupės „Viltis Sibire“, Jono Špokos „Roko maršas“, Juozapo Špokos „Partizanas Kraujelis“, Silvijos Vaičikonytės „Dukra, nepažįstanti tėvo“ ir Tomo Misevičiaus „Pope Visit“.