Lietuvos neįgaliųjų forumas, jungiantis didžiausias negalios organizacijas Lietuvoje, gegužės 4 dieną organizuoja Europos savarankiško gyvenimo dienos minėjimo akciją „Miestas visiems“. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksianti diskusija „Ko reikia, kad savivaldybės kurtų miestus visiems?“ yra vienas iš šios akcijos renginių.

Minint šimtąsias Lietuvos Respublikos ir JAV piliečio, Jeilio universiteto ekonomikos mokslų daktaro, verslininko ir filantropo Juozo Petro Kazicko (1918–2014) gimimo metines, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje glaustai pristatyta šios didelio masto asmenybės veikla ir įtaka lietuvių kultūrai, Lietuvos valstybingumo atgavimui ir raidai. 

Siekdami skleisti informaciją apie Pasaulio banką (PB) ir jo dokumentus, jūsų patogumui pateikiame PB atviros prieigos saugyklos The World Bank Open Knowledge Repository visateksčių, naujai paskelbtų leidinių sąrašą. Sąrašas atnaujinamas kas ketvirtį. Čia rasite informaciją apie skurdo mažinimą, ekonominį ir žmogiškąjį vystymąsi, žemės ūkį, infrastruktūrą, sveikatą, švietimą, klimato kaitą, gamtos išteklius, regioninę integracijos ir kt.

„1903 m. gegužės 26 d. Povilo Višinskio byloje, o prieš tai – 1902 m. gruodžio 4 d. Antano Macijausko byloje galutinai patvirtinta, kad draudimas spausdinti lietuviškas knygas lotyniškomis raidėmis buvo neteisėtas pagal pačios Rusijos imperijos įstatymus, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje sakė advokatas Liudvikas Ragauskis.  – Paskelbus teismo nutartį caro valdžia buvo priversta įforminti spaudos draudimo panaikinimą. Rusijos valdžia parengė nutarimą, kuriuo buvo atšaukti generalgubernatorių kaip karinių pareigūnų draudimai, ir beveik po metų, 1904 m. gegužės 7 d., jį pasirašė caras Nikolajus II. Spaudos draudimo panaikinimą gyventojams buvo įsakyta aiškinti kaip caro malonę. Taip teisiškai buvo užbaigtas net keturis dešimtmečius trukęs procesas.“

Praėjo ketveri metai nuo kaimyninės šalies – Lietuvos bičiulės Ukrainos reikšmingo virsmo. Vasario mėnesį iš Maidano aikštės Kijeve buvo paskelbta apie tautos valią tapti demokratine Europos šalimi. Gimė naujas – orus, atsakingas, pilietiškas – Ukrainos žmogus (ukr. людина), siekiantis kurti naują valstybę, grįstą laisvės ir demokratijos vertybėmis. Kas buvo po Maidano? Kaip sekasi Ukrainos žmonėms šiandien? Kokie jie – modernūs ukrainiečiai? Apie tai emocionaliai, skausmingai ir atvirai pasakojama penkiuose jaunų ir ambicingų režisierių filmuose, kuriuos rodysime Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Nepriklausomų Ukrainos kūrėjų tikslas ­– atkreipti Rytų ir Vakarų Europos dėmesį į probleminių Ukrainos regionų gyventojus: vaikus, mokytojus, civilius ir karius savanorius. Padėti šiems žmonėms būti išgirstiems, rasti vietą naujoje realybėje, sukurti naują erdvę bendram dialogui. Taip pat suvienyti susiskaldžiusią Ukrainos visuomenę pasitelkiant naująsias medijas. Kino peržiūrų metu organizuosime tiesiogines transliacijas su Ukraina. Kviečiame dalyvauti.

Dėmesio! Filmai bus rodomi rusų / ukrainiečių kalbomis su angliškais subtitrais.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas kviečia į parodą, kurioje jus pasitiks mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, darbai, kurti net penkerius metus. Tai informacinių technologijų ir vaikų fantazijos jungties rezultatas – unikalūs kompiuterinės tapybos darbai. Šių darbų autoriai lanko neformaliojo vaikų švietimo vektorinio (kompiuterinio) piešimo ir fotografijos pagrindų būrelį, kuriam vadovauja mokytojas Valdas Kančauskas. Visi būrelio mokiniai mokosi Kelmės specialiojoje mokykloje.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 25 d. vyko „Europeanos“ atstovų organizuotas teorinis-praktinis seminaras, kuriame supažindinta su „Europeanos“ veikla ir išaiškinta jos autorių teisių politika.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Paskutinį balandžio savaitgalį jau ketvirtus metus Lietuvoje vyks atvirosios architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“. Sostinės gyventojai ir svečiai kviečiami susipažinti su išskirtine Vilniaus miesto architektūra – duris atvers net 62 pastatai. Lankytinų objektų sąrašą puošia ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka – monumentalusis socialistinio realizmo architektūros paminklas, per pusę amžiaus tapęs ne tik mokslo ir žinių simboliu, bet ir nacionalinį tautos identitetą iki šiol kuriančiu ir formuojančiu istoriškai reikšmingu pastatu.

Nepaisyti ribų – publikacija su tokia antrašte pradedamas naujasis „Tarp knygų“ numeris. O už kokių ribų nunešė jus mintys, kol baigėte skaityti šį pirmą sakinį? Fizinių – kai žmogaus profesinė veikla nebetelpa gimtinėje ir nuskraidina į svečias šalis; gal vertybinių – kai mąstymas seniai sudaužė įsisenėjusius stereotipus ir drąsina nesibaiminti žengti į nepažintas sritis?.. Pamėginkime atsekti bent keleto šio numerio autorių ar veikėjų maršrutus, kuriais jie juda, kad taip pat galėtų „nepaisyti ribų“ ir patirtų saviraišką: Lietuva–Jungtinės Amerikos Valstijos; Latvija–Nyderlandai; Kaunas–Baris; Vilnius–Burosas...

Prieš dešimt metų Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti unikali programa „Renkuosi mokyti!“, skatinanti geriausius Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventus tapti mokytojais šalies mokyklose. Per šį laikotarpį mokytojo darbą išbandė 118 jaunų žmonių. Po dvejus metus jie dirbo 78 mokyklose visoje Lietuvoje ir pasiekė daugiau nei 26 tūkst. mokinių. Septintoji „Renkuosi mokyti!“ mokytojų karta baigia savo antruosius metus mokyklose. Kaip jiems sekėsi megzti ryšį su mokiniais ir bendradarbiauti su kitais mokytojais, sudominti vaikus savo dalyku klasėje ir už jos ribų?  Įkvepiančių istorijų popietė vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Išgirsime jaunųjų mokytojų sėkmės istorijas, kalbėsime apie tai, kas svarbu, šviesu ir pozityvu Lietuvos mokyklose.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente atidaroma paroda, kurioje eksponuojamos fotografijos, sukurtos vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą.

Europos Sąjungos skaitmeninėje darbotvarkėje teigiama, kad iki 2020 m. gerokai padaugės naujų darbo vietų, kuriose reikės informacinių ir ryšių technologijų įgūdžių. Šia darbotvarke siekiama ne tik to, kad visi gyventojai naudotųsi internetu, bet ir kad orientuotųsi skaitmeniniame pasaulyje. Lietuvos Respublikos skaitmeninėje darbotvarkėje numatyta ugdyti gyventojų gebėjimus naudotis elektroninėmis paslaugomis ir didinti jų informuotumą apie naujas technologijas ir elektronines paslaugas, vykdant edukacinius ir naujų technologijų, elektroninių paslaugų sklaidos projektus viešosiose bibliotekose.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į paskaitą „Holokausto atminties problema šiandieninėje Lietuvos istoriografijoje“, kurią skaitys Klaipėdos universiteto dėstytojas dr. Hektoras Vitkus.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pasiklausyti specialistų įspūdžių iš Londono ir Bolonijos knygų mugių ir padiskutuoti šia tema. Pokalbyje dalyvauja iš Tarptautinės vaikų knygų parodos Bolonijoje grįžę Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento darbuotojai Roma Kišūnaitė ir dr. Kęstutis Urba. Šiemet kovo 26–29 dienomis Bolonijoje vyko 55-oji paroda, skirta profesionalams. Lietuva mugėje pristatė 2019 metų Tarptautinės vaikų knygos dienos plakatą ir laišką skaitytojams. Tarp naujokų iš Lietuvos vaikų knygų mugėje dalyvavo Lina Itagaki, kuri už sukurtą knygą „Sibiro haiku“ (teksto autorė Jurga Vilė, išleido leidykla „Aukso žuvys“) šiemet yra pelniusi pagrindinę „Knygos meno“ konkurso premiją.

Brangūs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojai, lankytojai ir bičiuliai, mieli kolegos,

džiaugiamės ir didžiuojamės, kad daugeliui iš jūsų Nacionalinė biblioteka tapo neatskiriama ir prasminga kasdienybės dalimi. Mums gera darbuotis, nes žinome, kad esame reikalingi. Siekdama savo tikslų, biblioteka naudoja įvairias bendradarbiavimo priemones ir metodus. Šįkart norime pakviesti jus prisidėti prie jos idėjų ir svajonių įgyvendinimo.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka antradienio vakarą kvietė į diskusiją apie Lietuvos kultūros leidinių būtinumą.

Kviečiame į Lietuvos Respublikos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografijos istorijos tyrinėtojo, fotografo Stanislovo Žvirgždo paskaitą „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – modernizmo Lietuvos fotografijoje pradininkas“. Šią paskaitą autorius skiria Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei ir visiems knygą, meną ir žinias mėgstantiems žmonėms.

„Esu vaizduotės emigrantas“, ­– sako lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika. „Užaugau veikiamas anglų ir kanadiečių literatūros – dirbau su Kanados literatūriniais leidiniais, iki šiol rašau recenzijas ir kalbu apie Kanados literatūrą per radiją ir televiziją. Tačiau kuo vyresnis tampu, tuo daugiau apie pasaulį rašau per lietuvišką prizmę, per mitines Lietuvos akis. Dienomis dirbu labai įdomų darbą: ieškau geriausių angliškų romanų, išrenku įdomiausius, surandu jų autorius ir kviečiu juos dirbti su savo studentais. Visą kitą laiką skiriu kūrybai: nesvarbu, kas tai būtų, kritinė medžiaga ar romanai. Gyvenu tarp knygų ir rašytojų, ir sunku būtų įsivaizduoti geresnį gyvenimą“, – įsitikinęs A. Šileika. Besibaigiant balandžiui, jis rado galimybę asmeniškai pristatyti savo kūrybą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojams.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijos svečias – Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas mokslų daktaras profesorius Boguslavas Gruževskis. Darbo rinkos tyrimų institutas yra Lietuvos socialinių tyrimų centro (toliau – LSTC) padalinys. Mokslininką kalbina Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas.