Pasakojimo menas – amžių amžius menanti tradicija, iki šiol aktyviai gyvuojanti kai kuriose šalyse, tačiau Lietuvoje jau primiršta. Vis dėlto atsiranda lietuvių, norinčių atgaivinti šį meną ir paskatinti kitus tęsti tradiciją. Viena tokių – Milda Varnauskaitė.

2017 m. lapkričio 21–23 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas dalyvavo Versalyje, Prancūzijoje, vykusiame tarptautiniame forume „European Big Data Value Forum“, kurį inicijavo Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Užupio meno inkubatorius (UMI) – dar jaunas, bet jau daugybę menininkų istorijų išgyvenęs interaktyvių veiklų, meno ir kūrybinių industrijų traukos centras. Judėjimo kryptimi pasirinkęs viešo, akiplėšiško, užupietiško meno plėtrą, UMI yra tikras Užupio vaikas – ryškus ir atviras, turintis daug drąsos ir nuoširdžių ambicijų augti.

Režisierius Gytis Lukšas ir jo filmai, kurių nespėta parodyti ir aptarti per šiųmetes pavasarines peržiūras, grįžta į Nacionalinės bibliotekos kino ekraną. Žinomas kino kūrėjas, už  kūrybišką nacionalinės literatūros adaptaciją kino kalba įvertintas Nacionaline premija, žiūrovams pristatys tris nepriklausomybės laikų filmus ir du sovietmečiu statytus kino kūrinius.

Lietuvos architektų sąjunga ir žiniasklaidos grupė „Lietuvos rytas“ trečius metus rengia konkursą „Mano erdvė 2017“. Šiais metais lietuvių kūrėjų profesionalumą vertino trys žinomi architektai iš Estijos, Latvijos ir Lenkijos. Buvo vertinami 135 interjerai. Viešosios paskirties projektų laimėtoja paskelbta Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Jos interjero autorė – „2XJ architects“ biuro komanda: Jokūbas Jurgelis, Laimis Valančiūnas ir Jurga Marcinauskaitė.

Šiemet minimos lietuvių ir prancūzų poeto, filosofo, diplomato Oskaro Milašiaus 140-osios gimimo metinės. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į susitikimą su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Vokiečių ir prancūzų filologijos katedros profesore Viktorija Skrupskelyte padiskutuoti tema „Lietuva Oskaro Milašiaus publicistikoje ir diplomatinėje korespondencijoje“. Renginio vedėjas – Vidmantas Valiušaitis, Adolfo Damušio demokratijos centro vadovas. Neseniai Paryžiuje vykusioje konferencijoje prof. V. Skrupskelytė skaitė pranešimą apie eruditą ir intelektualą O. Milašių ir jo kūrybą. Nacionalinės bibliotekos lankytojus, besidominčius Lietuvos valstybės istorija, diplomatija, iškiliomis asmenybėmis, kviečiame išgirsti šios temos ekspertės požiūrį ir vertinimus.

Kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos stendą Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje 7-ojoje mokyklų įrangos, mokymo priemonių ir technologijų parodoje „Mokykla 2017“.

Kviečiame į tradiciniais tapusius, Nacionalinės bibliotekos muzikos gerbėjų puikiai įvertintus susitikimus, skirtus roko muzikai, jos įvairovei ir istorijai pažinti. Lapkričio mėnesį šio pokalbių ciklo vedėjas Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkas Vytautas Vilimas siūlo du susitikimus. Viename kalbėsime apie džiazo ir roko muzikos samplaikos stilių džiazroką, arba fusion, kitame aptarsime knygų interpretacijas roko muzikoje. Išsamiau pristatome šiuos renginius.

Lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įžiebė pirmąją Lietuvoje Kalėdų eglę ir paskelbė skaitytojus ir knygos bičiulius telkiančios akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią.

Kaip baseine aplenkti Rūtą Meilutytę? Kaip padėti Liudui Mažyliui greičiau rasti Nepriklausomybės akto originalą ir kaip atkartoti Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą? Visa tai daugiau nei 5000 vaikų visoje Lietuvoje pamėgins padaryti jau trečią kartą susirinkę į pasaulinės iniciatyvos renginį – „Šimtmečio programavimo valandą“ (angl. Hour of Code).

Lapkričio 20–24 d. Lietuvoje vyksta „Nacionalinė karjeros savaitė 2017“. Įvairiose Vilniaus vietose organizuojami informaciniai renginiai, susitikimai, kuriuose dalyvauja skirtingų sričių profesionalai. Jie pasakoja, kaip tapo tuo, kas yra, ir nuo ko pradėti, jei nori sekti jų pėdomis. Šiųmetis renginys orientuotas į STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics) sektorių. Pirmoji konferencijos diena, pavadinta „Būsiu_mokslininkas / mokslininkė“, vyko Vilniaus universitete, o šįryt gausiai į Nacionalinę biblioteką susirinkę 8–12 klasių moksleiviai domėjosi kūrėjų profesija.

Lapkričio 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Azerbaidžano Respublikos ambasados Lietuvoje organizuotas režisieriaus Asifo Kapadia filmo „Ali ir Nino“ pristatymas ir peržiūra. Į renginį atvyko Azerbaidžano Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Hasanas Mammadzada ir kiti garbūs svečiai.

Matyti kito kūrybą – įkvėpti savąją.
Ją patirti – sužadinti pojūčius ir uždegti mintis.
Pažinti – išsinešti daugiau, nei atsinešei.

Prieš 25-erius metus, 1992 m. lapkričio 25 d., įvyko pirmasis naujai išrinkto VI Seimo posėdis. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje viešėjęs VI Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas paaiškino, kodėl jis V Seimą vadina Aukščiausiąja Taryba, o ne Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu. Žvelgdamas į to meto karikatūras ir šaržus, kurių dažnas herojus – pats Č. Juršėnas, buvęs Seimo pirmininkas prisiminė atkurtos Lietuvos Seimo istoriją.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apdovanoti inovatyviausi 2017 metų mokytojai. Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partnere UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizavo apdovanojimus, kuriais siekiama prisidėti prie pedagogo profesijos įvaizdžio gerinimo. Tai puiki proga viešinti geruosius švietimo pavyzdžius, kalbėti apie šiuolaikišką, inovatyvų pedagogą ir jo svarbą. Renginio globėjas Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dėkojo mokytojams už darbą. „Mokytojo prestižą sukuria ne Vyriausybė ar Seimas. Mokytojo prestižą kuriate jūs, savo pavyzdžiu. Esate pati geriausia mokytojo profesijos reklama. Tikrai nuoširdžiai dėkoju už jūsų darbą. Turėjau galimybę susitikti su dalimi praėjusių metų laimėtojų, pasitarti, išgirsti jų nuomonę apie reikalingus pokyčius ir man tai buvo be galo naudinga, viliuosi, kad galėsiu ir toliau klausyti šios bendruomenės patarimų“, – Nacionalinėje bibliotekoje, tapusioje šios šventės namais, sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Kviečiame susipažinti su elektroniniu būdu išleista naująja valstybinės bibliografijos rodykle, kurioje skelbiami Lietuvoje išleisti garso įrašai (muzikos įrašai, garsinės knygos ir kiti garso įrašai), elektroniniai ištekliai fizinėse laikmenose ir vaizdo įrašai, 2016 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos gauti privalomojo egzemplioriaus pagrindu. Leidinyje pateikiamos pagalbinės asmenvardžių, antraščių, leidėjų registracijos numerių, leidėjų ir tarptautinių standartinių knygos numerių (ISBN) ir tarptautinių standartinių serijinio leidinio numerių (ISSN) rodyklės.

„Tai yra vienintelis lietuvis pasaulyje, XIX–XX a. sukūręs reikšmingą mokyklą, kuri ir dabar egzistuoja, tęsiama. Mes iš viso neturime precedentų ar jokių analogiškų atvejų“, – teigia Vilniaus universiteto Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vedėjas prof. Arūnas Sverdiolas.

Skaitymas ugdo kūrybingumą, sugebėjimą įsijausti į kito asmens emocijas, geriau jį suprasti. Skaitymo raštingumas – tai daugiau nei gebėjimas atpažinti raides ir sklandžiai jas sudėti į sakinį. Tai galimybė panaudoti skaitymo įgūdžius atliekant įvairias užduotis – ir ugdymo kontekste, ir realiame gyvenime. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai rodo, kad geresnius skaičiavimo ir skaitymo įgūdžius turintys darbuotojai uždirba daugiau, geriau vertina savo sveikatą, yra linkę labiau pasitikėti vieni kitais ar tikėti tuo, kad kiekvienas pilietis gali turėti įtakos politiniams procesams. „Gebėjimas naudotis informacija, prognozuoti, nagrinėti reiškinius ar problemas, suvokti priežastis ir poveikį, naudoti gausų žodyną, gebėjimas skaityti bei rašyti – tai yra tai, ką mums duoda literatūra, kalba“, − aiškina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Jis teigia, kad vienas iš esminių Nacionalinės bibliotekos uždavinių yra užtikrinti prieigą prie informacijos ir žinių, plėtoti visuomenės informacinę ir kultūrinę kompetenciją, skatinti visuomenę nuolat siekti naujų žinių ir užtikrinti jų sklaidą bei taikymą. Siekiant šių tikslų pirmiausia iškyla kiekvieno individo gebėjimai taisyklingai kalbėti, skaityti tekstus, mokytis užsienio kalbų, o tai padeda pažinti pasaulį, ugdo socialines kompetencijas, skatina pilietiškumą, bendruomeniškumą ir daugiakultūriškumą.