Lietuva turi puikių satyrų ir puikių jų autorių. Gana sudėtingas literatūrinės satyros žanras iš autoriaus reikalauja intelekto ir analitinio, abstraktaus mąstymo gebėjimų, o pačios satyros yra reikšmingos visuomenei, nes atkreipia dėmesį į aktualiausias visuomenės problemas. Teodoras Četrauskas – ne itin sarkastiško stiliaus satyrų autorius, pasirinkęs lengvąją satyrą. Kviečiame dalyvauti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančiame naujausios autoriaus knygos „Mekenija“ pristatyme.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į jubiliejinę fotografo, Nacionalinės premijos laureato Antano Sutkaus parodą „Vilniaus (re)kolekcija“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia meno edukacijų ciklą. Edukacijų vedėja menininkė Eglė Jovaišaitė birželio mėnesį kvies, pajutus vasaros pradžios gaivą ir įkvėpus alyvmedžių kvapo, piešti ir kurti iš natūros gamtoje. Edukacijos dalyviai mokysis perteikti natūralias gamtos spalvas.

Šią savaitę „Vagos“ leidykla išleido knygą „Gražinos Ručytės pianissimo: branda ir sklaida antiformalistinio rojuko metais“. Monografijos autorius – prof. dr. Andrius Vaišnys, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos katedros vedėjas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo tarybos pirmininkas.

Daugelis retai tesusimąsto, kad kiekvieno logotipo, pakuotės ar kito dizaino kūrinio nebūtų be dizainerio. Dar rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas dizainerio pasirinkimas yra savotiška pasekmė to, kaip dizaineris ėmėsi spręsti jam tekusią užduotį. O jei vis dėlto nutariame pasidomėti, tuomet susiduriame su kliuviniu, nes visi linkę dalintis rezultatu, bet ne procesu. Tačiau ne šį kartą…

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į atnaujintą popietę „Poilsio valanda su muzika“. Birželio mėnesį tęsiamas išplėtotas edukacijų, skirtų susikaupimo, sutelktumo įgūdžiams tobulinti, ciklas. Prieš praktinę dalį bus trumpai apžvelgta muzika, skirta kontempliacijai ar galinti paveikti nusiteikimą, padėti lavinti dėmesio sukaupimą.

„Mes kalbėsime apie prezidento instituciją. Niekados nevėlu klausti, ar dabartinė politinė mūsų valstybės sąranga yra optimali, gal mums labiau reikėtų parlamentinės sistemos“, – tokiais žodžiais Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos svečius politologus – socialinių mokslų dr. Alvidą Lukošaitį ir socialinių mokslų dr. Liutaurą Gudžinską – kartu su savo kolega, bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovu Ginu Dabašinsku pradėjo kalbinti šio skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko rašytojo ir diplomato Luiso Francisco Martínezo Monteso neseniai ispanų bei anglų kalbomis išleistos knygos „Spain, a Global History“ pristatymas. Renginyje dalyvavo knygos autorius bei istorikas dr. Artūras Vasiliauskas. Renginį moderavo Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje ambasadorius José María Roblesas Fraga.

Birželio 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi Žydų mokslinių tyrimų instituto (angl. Institute for Jewish Research, YIVO) delegacija, dalyvaujanti tradicinėje kasmetinėje tarptautinėje ekskursinėje programoje „Lietuvos ir Lenkijos pažinimo kelionė: išskirtinai YIVO“ (angl. Lithuania & Poland Study Tour: exclusively for YIVO).

Ar esate girdėję apie Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikų ekologinį ir etnologinį judėjimą „Atgaja“? Savo radikaliais ir kūrybiškais protestais prieš tuometę santvarką šis sąjūdis svariai prisidėjo prie valstybės nepriklausomybės atgavimo. Kviečiame į Jono Ohmano filmo „Žalieji muškietininkai“ (2015), kuriame atskleidžiama jaudinanti „Atgajos“ lyderio, drąsaus kovotojo, idealisto Sauliaus Griciaus istorija, peržiūrą.

Jau penktus metus iš eilės konkursas „Išmanusis miestas“ vienija talentingus Lietuvos kūrėjus, kurie keičia Lietuvos regionų teritorijas, projektuoja naujus statinius, kuria šiuolaikiškus miesto traukos centrus ir viešąsias erdves, kad Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenimas būtų kokybiškesnis. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje dešimtys jaunuolių iš šalies universitetų pristatė ateities miestų vizijas Skuodo, Alytaus, Visagino, Tauragės, Anykščių savivaldybėms. Studentai tiki, kad „Išmanieji miestai“ – tai ateitis, kuri ne įsivaizduojama, o reali.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka suteikia galimybę 24 valandas per parą naudotis bibliotekos paslaugomis ir skaityti knygas jums patogiu formatu.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje šiandien lankėsi Japonijos ambasados atstovai: ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki su pirmuoju sekretoriumi Eisuke Katsuyama ir administracijos darbuotoja Haruka Seto. Ambasadorius su kolegomis atlydėjo svečius iš Japonijos – regionų plėtros kompanijos „Local First Institute“ generalinę direktorę prof. Sachiko Seki, kuri ilgą laiką dirbo Mitakos miestelio viešosios bibliotekos direktore, turizmo žurnalo CREA vyriausiąją redaktorę Yoshiko Fujita, SPA konsultavimo kompanijos „Wellness Arena“ prezidentę Takako Kajikawa ir fondo „MRA House Foundation“, finansuojančio įvairius projektus, tarybos narę Miyuki Ohno.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks rašytojo ir diplomato Luiso Francisco Martínezo Monteso neseniai ispanų bei anglų kalbomis išleistos knygos „Spain, a Global History“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius ir istorikas dr. Artūras Vasiliauskas. Renginį moderuos Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje ambasadorius José María Roblesas Fraga. Diskusija-pristatymas vyks anglų kalba.

Šiemet sukako 10 metų, kai buvo priimta Europos Parlamento rezoliucija „Europos sąžinė ir totalitarizmas“ – konsoliduotai išreikštas Europos žmonių požiūris į istorinės atminties svarbą Europos Sąjungos valstybių narių visuomenėms, jų raidai ir solidariai Europos Sąjungos ateičiai. Pabrėždamas šios rezoliucijos svarbą ir reikšmę, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras birželio 14–15 dienomis surengė mokslinę konferenciją „Europos sąžinė ir totalitarizmas: Lietuvos visuomenės istorinė patirtis XX a.“

Nacionalinei bibliotekai perduotas buvusios Lietuvos Respublikos kultūros atašė Italijoje Julijos Reklaitės sukauptas archyvas. Publikuotų dokumentų rinkinys išsamiai iliustruoja 2015–2018 m. laikotarpio mūsų šalies kultūros ženklų reprezentavimą. Kaip pabrėžiama J. Reklaitės pateiktoje 2015 m. veiklos ataskaitoje, „Italijos kultūros laukas pasižymi ypač plačiu kultūros sričių spektru ir didele regionine įvairove. Italų kultūrinis tapatumas yra stipriai susijęs su kultūros paveldu, archeologija, istorija... Kita vertus, šiuolaikinė Italijos kultūra yra didele dalimi palyginus jaunos, tik XIX a. suvienytos Italijos kultūra, kuriai būdingas inovatyvumas, smalsumas, domėjimasis pačiais naujausiais kultūrinės ir meninės raiškos būdais.“

Skaitymas – ne sezoninė veikla, tačiau literatūros mėgėjams vasara ir knyga yra neatsiejami dalykai. Vaikų ir paauglių literatūros autorė Ilona Ežerinytė ir rašo dažniausiai vasarą. Taip pat vaikams ir jaunimui kurianti Neringa Vaitkutė rašo bet kuriuo metų laiku, tačiau prisimena, kad vieną iš reikšmingų jos pasaulėjautai knygų – Vėliaus Norberto „Laumių dovanas“ – kaimo bibliotekoje skaitydavo visų savo moksleiviškų vasarų metu. Laumės, aitvarai, žaltvykslės ir kitos mitologinės būtybės greta šiuolaikinių žmonių gyvena ir jos pačios knygose. „Mitologijoje yra mūsų šaknys. O į šaknis žvilgtelėti laibai įdomu, nes jos giliai ir kartais labai tamsiose ir paslaptingose vietose“, – sako N. Vaitkutė. Tiesa, autorė neslepia, kad jos knygos ne mitologijos vadovėlis, jose mitologinės būtybės turi ir pačios autorės įsivaizduojamų savybių.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks viešas, mokslo metus užbaigiantis Fenomenologinių tyrimų instituto renginys. Jame kviečiamas dalyvauti kiekvienas, besidomintis žmogiškumu socialiniuose moksluose ir gyvenime. Kiekvienas, kuris nors gal ir bijo, bet rizikuoja būti pažeidžiamas. Kuris drįsta būti keistas ar tiesiog savimi. Ir, be abejo, visi tie, kurie atlieka ar nori atlikti kokybiškus tyrimus.

Pasirodė antrasis šiais metais žurnalo „Rubinaitis“ numeris. Leidinys, nušviečiantis Lietuvos ir pasaulio vaikų literatūros aktualijas, skirtas pedagogams, bibliotekininkams, leidėjams, tėvams, studentams ir kitiems, dirbantiems su vaikais bei jiems skirtomis knygomis.