„Esame krepšinio šalis, kurios rinktinei visada keliama užduotis minimum – laimėti. Mūsų minimum užduotis – pergalė Lietuvos keliuose, nulis žuvusiųjų“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis, sveikindamas kūrybinių dirbtuvių „Vizija 0“ dalyvius, susirinkusius į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką.

Kęstutis Ptakauskas – pasaulyje pripažintas japoniškų sodų kūrėjas ir menininkas iš Alytaus. Jo darbai įvertinti daugybėje šalių: Japonijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lietuvoje ir kitur. Kęstutis pelnytai vadinamas bonsų – mažųjų dekoratyvinių medelių – meistru, pasaulinio lygio bonsų auginimo mokytoju. Dalyvaudamas įvairiose tarptautinėse parodose, jis savo darbais Lietuvos vardą garsina ne tik Europoje ar Azijoje, bet ir visame pasaulyje. Jo kraityje platininis apdovanojimas, ne vienas medalis, aukščiausio lygio įvertinimai ir diplomai. Kęstutis rengia aukščiausio lygio bonsų parodas, Japonijos menų ir kultūros festivalius.

Šiomis dienomis interneto erdvėje pasirodė Žygimanto Kudirkos-Mesijaus naujausias kūrinys „Biblioteka“, sukurtas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. „Aš taip save pristatau per hiphopą ir literatūrą. Kviečiu ir tave kurti savo asmenybę per kultūrines veiklas. Ir pradėk nuo bibliotekų“, – pristatydamas socialiniuose tinkluose savo darbą „Biblioteka“ sako autorius.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas priėmė naujienų portalo „15min“ redakcijos atstovus. Neformaliame susitikime buvo pasikeista nuomonėmis apie abipusiškai naudingo ir prasmingo bendradarbiavimo galimybes komunikacijos platformoje. Išskirtinis dėmesys buvo skirtas bendrų projektų galimybėms tiriamosios žurnalistikos, vaizdo ir garso turinio kūrimo srityse.

Ambientas. Tai – atmosferinė muzika. Čia daug erdvės minčiai. Jokių labirintų, jokių šešioliktinių natų pulsavimo. Tik iš lėto garuojančios oro pilys ir neuronų atostogos. Nacionalinė biblioteka ir garso skulptoriai „Avidja/Devita“ kviečia į netradicinį koncertą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas šiandien priėmė Kazickų šeimos fondo Niujorko skyriaus direktorę Neilą Baumilienę ir fondo Vilniaus skyriaus vadovę Agnę Vertelkaitę. Viešnios Kazickų šeimos fondo prezidentės Jūratės Kazickaitės vardu padėkojo Nacionalinei bibliotekai ir Adolfo Damušio demokratijos studijų centrui už birželio 15–16 dienomis surengtą konferenciją „Laisvės byla ir išeivija: palikimas, dabarties rūpesčiai ir lūkesčiai“ ir parodos „Trys draugai: Damušis, Kazickas, Ambrozaitis“, kuri veiks iki liepos 15 dienos, sėkmingą organizavimą.

Birželio 20–21 d. UNESCO būstinėje vyko 10-asis IFAP (angl. Information for All) Tarpvyriausybinės tarybos susitikimas. Jame dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos atstovas IFAP Tarpvyriausybinėje taryboje. IFAP tarybos susitikime buvo išrinktas tarybos pirmininkas ir biuras, pristatyta programos veiklos ataskaita, aptarta finansinė IFAP padėtis ir didesnio matomumo galimybės. Taip pat patvirtinta IFAP veikla 2018–2020 metais: IFAP strateginio plano 2017–2020 įgyvendinimas, IFAP indėlis siekiant įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus; būsimi projektai, iniciatyvos ir konferencijos. Atkreiptas dėmesys, kad IFAP galėtų aktyviau įsitraukti į PVE (angl. Prevent Violent Extremism) veiklą, ypač dėl jaunimo elektroninėje erdvėje.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia įvadines meno edukacijas. Kultūros projektų vadovė Eglė Jovaišaitė jose supažindina su modernizmo tapybos srovėmis ir jų įtaka meno kūrinio kompozicijai. Pasak edukacijos vedėjos, šįkart ritminiame formų siautulyje ieškosime pusiausvyros tarp dinamiškų linijų ir spalvinių dėmių sugyvenimo viename paveiksle, gilinsimės į kontrastingos kompozicijos galimybes.

Pasauliniam skaitmeninio turinio sprendimų konkursui „Pasaulio viršūnių apdovanojimai 2018“ (angl. „World Summit Awards 2018“, WSA) ieškoma lietuvių sukurtų geriausių sprendimų – tai gali būti interneto svetainės, mobiliosios programėlės, elektroninės paslaugos, įvairioms platformoms ir įrenginiams skirtos programėlės, žaidimai. Ir startuoliai, ir patyrusios verslo įmonės ir organizacijos kviečiamos teikti paraiškas nacionaliniam atrankos konkursui „Naujasis knygnešys 2018“. Atrankoje nugalėję sprendimai bus nominuoti „World Summit Awards 2018“ ir ten varžysis su skaitmeniniais produktais iš viso pasaulio.

Bostone (Jungtinės Amerikos Valstijos) birželio 18–20 d. vyko 53-ioji metinė JAV žydų bibliotekų asociacijos (AJL) konferencija. Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO Vilniaus projekto komanda organizavo joje Vilniui skirtą posėdį „Asmens vaidmuo gelbstint žydų kultūros lobius“. Prof. Davidas Fishmanas pristatė vaizdo pranešimą apie Vilniaus geto bibliotekos vadovą Hermaną Kruką, o Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovė dr. Lara Lempertienė kalbėjo apie žydų kolekcijų išsaugojimą Vilniuje po Antrojo pasaulinio karo, ypač pabrėždama Lietuvos bibliografo, Knygų rūmų direktoriaus Antano Ulpio vaidmenį. Apie YIVO Vilniaus projektą pasakojo YIVO atstovės Roberta Newman ir dr. Liudmila Šolochova.

Skelbiame gerą žinią studentams: ir tiems, kurie į biblioteką užsuka nusiteikę rimtai pasimokyti, ir tiems, kurie ateina turiningai laiką praleisti.

Birželio 20–21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko vienuoliktasis Varšuvos Rytų Europos vasaros mokyklos absolventų suvažiavimas. Nacionalinė biblioteka, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetais, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės institutu, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Lenkijos institutu Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasada, organizavo dviejų dienų konferenciją „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės perspektyvos: istorija, politika, kultūra“.

„Čia gaivališkai giliai, gaivališkai teisingai sučiuptas mūsų sodžius su jo ypatingumais, su puikiai braižytais tipais... Čia taip daug, taip daug viso ko!“ – tokiais vertinimais kun. Julijono Lindės romano „Blūdas“ rankraštį apdalijo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė 1910 m. Jurgiui Šauliui rašytame laiške.

Birželio 20 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto (angl. YIVO Institute for Jewish Research) delegacija. Kaip ir kiekvienais metais, ji dalyvauja tarptautinėje ekskursinėje programoje „Lietuvos ir Lenkijos pažinimo kelionė: išskirtinai YIVO“ (angl. „Lithuania & Poland Study Tour: exclusively for YIVO“). Šio turo vadovas – Trinity College (JAV) profesorius, geras Judaikos tyrimų centro draugas Samuelis Kassowas, kuris 2017 metais per centro atidarymą skaitė paskaitą „Žydiškojo Vilniaus unikalumas“ (paskaita publikuota centro tinklaraštyje).

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiama Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečiui skirta tarptautinė konferencija „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio ir Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje birželio 20 d. vyko Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) Nacionalinės bibliotekos skyriaus inicijuotas susitikimas-diskusija, skirta IFLA vykdomo projekto „Globali vizija“ („Global Vision“) ataskaitai aptarti.

„Aš tikiu, kad mūsų planetoje gyvena ne tik gyvūnai, augalai, bakterijos ir virusai, bet ir idėjos. Idėjos neturi kūno, jų gyvybės forma – energija. Idėjos neturi materijos, tačiau turi sąmonę ir, tikrų tikriausiai, turi valią“, – yra pasakiusi populiari rašytoja Elizabeth Gilbert.

Dažniausi migracijos srautai

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viešėjo Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas geografijos mokslų dr. prof. Donatas Burneika. Apie vidinę, išorinę migraciją ir socialinės srities mokslinių darbų vaidmenį su svečiu kalbėjosi Nacionalinės bibliotekos Informacijos analizės skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje birželio 18 d. vyko seminaras ir diskusija: „Dalijimosi kultūra. „Europeana“ ir Lietuvos atminties institucijos“.