Globalizacija, spartus technologijų tobulėjimas verčia bibliotekas prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų ir kintančių lankytojų poreikių, savo veiklai ieškoti modernių formų. Bibliotekų kultūrinė veikla yra labiausiai visuomenės matoma ir vertinama.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino centrai vėl kviečia pažinti kaimyninių šalių rinktinį kiną „Baltijos kino dienose“! Jau trečius metus organizuojama filmų programa žiūrovams rugpjūčio 21–23 d. vėl siūlys pažinti įdomiausius Baltijos šalių kino filmus, kvies juos į susitikimus su kūrėjais.

Raidės X ir Y atitinka koordinates René Descartes’o dvimatėje plokštumoje. Horizontalioji ašis vadinama X ašimi, vertikalioji – Y. Jeigu tašką, kuriame kertasi abi koordinatės, vadiname pradžios tašku O, tai kūryboje jis reikštų kūrybinio kelio pradžią. Tai tinka visoms kūrybinėms specialybėms, todėl ir knygos „X, Y, Z“ autoriai, kalbėdami apie šiuolaikinę tipografiką vizualiosios kultūros kontekste, dažnai mini šias tris raides. Ašyje X nustatoma, kiek tradiciškai ar inovatyviai dirba autorius, ašyje Y fiksuojama, kokiame kontekste autorius kuria, kiek lokali ar globali yra jo kūrybos erdvė. Kūrėjai visada yra kelionėje, o keliauti neprarandant vilties yra geriau negu atvykti. Pasiekęs kelionės tikslą, žmogus dažnai aptingsta... tad geriau keliauti trimatėje kūrybinėje plokštumoje koordinatės Z link.

Rugpjūčio 23 d. trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – minės istoriškai reikšmingą, laisvės ir tautos vienybės išraišką žyminčią sukaktį – Baltijos kelio 30-metį. Siekiant paminėti į šį svarbų istorinį įvykį, antradienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta fotografo Leonardo Skirpsto fotografijų paroda „(Ne)lokali istorija“, kurioje įamžinta Baltijos kelio atkarpa, nusidriekusi Vilniuje, Šeškinės kalvose.

Baigiantis vasarai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje porą vakarų karaliaus pasakos. Bibliotekos Skaitytojų klubas kviečia atostogaujančius pajūryje dalyvauti pasakų terapijos kūrybinėse dirbtuvėse suaugusiesiems.

30 metų – tiek laiko praėjo nuo tos dienos, kai nedvejodami ištiesėme vieni kietiems rankas ir susipynę delnais sukūrėme nepertraukimą 650 km grandinę. Šia iškilia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Audrės Kudabienės ir Gintaro Kudabos dokumentinis filmas „Baltijos kelias. 30 metų“ premjera.

Šiandien Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas kartu su generalinio direktoriaus pavaduotoju infrastruktūrai Aidu Sinkevičiumi ir Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vadove Janina Marcinkevičiene susitiko su VšĮ Visorių informacinių technologijų parko bendruomenės nariais, bendrosios Lietuvos ir Olandijos įmonės „VTeX“ prezidentu dr. Rimu Maliukevičiumi, projektų portfelio valdytoju dr. Tomu Martišiumi, IT direktoriumi Mariumi Grinevičiumi, direktoriumi ryšiams su partneriais dr. Miroslavu Šeibaku ir ryšių su partneriais vadybininku Roku Maliukevičiumi dėl bendradarbiavimo galimybių skatinant naujų žinių kūrimą, sklaidą ir naudojimą.

Filosofija daugybę amžių buvo laikoma vyrų veikla, todėl filosofijos istorija yra nuženklinta vyrų vardais. Moterų indėlis filosofijoje nėra deramai įvertintas ir tebėra menkai nušviestas. Šių knygų ekspozicijų ciklas yra pastanga pristatyti keletą žymių moterų mąstytojų, supažindinti su jų darbais, saugomais Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose. Pirmoji knygų ekspozicija skirta anglų filosofei Annei Conway (1631–1679) ir žydų kilmės vokiečių ir amerikiečių filosofei, politikos teoretikei Hannah’ai Arendt (1906–1975).

Rugpjūčio 23 d. trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – minės istoriškai reikšmingą, laisvės ir tautos vienybės išraišką žyminčią sukaktį – Baltijos kelio 30-metį. Baltijos kelio simboliu tapo šimtus kilometrų nusidriekusi gyva, rankomis susikibusių žmonių grandinė, tačiau ne mažiau svarbi ir įdomi kiekvieno šiame istoriniame įvykyje dalyvavusio žmogaus istorija. Būtent toks lokalus Baltijos kelio fragmentas, driekęsis Vilniuje, užfiksuotas Leonardo Skirpsto fotografijose, kurios visuomenei bus atvertos rugpjūčio 20 d. 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje.

Žmogaus dvasinio gyvenimo pikas ateina su amžiumi ir patirtimi. Kai kurie patys svarbiausi atsakymai atrandami tik pačiame paskutiniame gyvenimo knygos skyriuje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia kartu žiūrėti filmą jautriai vaizduojantį senėjimo grožį, brandą ir siekį iki pat pabaigos ką nors „nuveikti“.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Laidoje „Bibliotekos svečias“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas žurnalistas Ginas Dabašinskas kalbina šiuo metu Izraelyje gyvenančią šeimą – žinomą skulptorių Dovydą Zundelovičių, dizainerį ir fotografą Grigorijų Zundelovičių ir architektę Anną Zundelovič.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento darbuotojai kviečia lankytojus į edukacinių-kūrybinių susitikimų dienas Palangos vasaros skaitykloje. Rugpjūčio savaitgalį laukiame poilsio mūzą pagavusių lankytojų mūsų vasaros knygų namuose rengiamose kūrybinėse dirbtuvėse. Duris atversime visiems – tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Darbui reikalingas medžiagas ir priemones rasite vietoje. Prireiks tik jūsų noro, fantazijos ir įkvėpimo.

Vaikystėje visiems vienaip ar kitaip gimsta maža svajonė – noras atsiplėšti nuo žemės ir pajusti laisvo skrydžio svaigulį. Jau ne pirmus metus Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) organizuojamo piešinių konkurso, kurio šių metų tema „Svajoju... skraidyti!“, 60 atrinktų darbų puoš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdves. Šį nacionalinį vaikų piešinių turą mūsų šalyje organizuoja Lietuvos neformaliojo švietimo centras, Lietuvos aeroklubas ir Lietuvos aviacijos muziejus.

Šiandien Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas kartu su generalinio direktoriaus pavaduotoju infrastruktūrai Aidu Sinkevičiumi, Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktore Viktorija Pukėnaite-Pigagiene ir Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vadove Janina Marcinkevičiene susitiko su Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančiąja direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento ir Bibliotekininkystės skyriaus specialistai parengė naują metodinį leidinį „Tarptautinio standartinio bibliografinio aprašo (ISBD) 0 (nulinės) Turinio formos ir priemonės tipo srities taikymas bibliografiniam įrašui UNIMARC formatu“. Leidinys skirtas bibliografinių įrašų rengėjams ir tvarkytojams, taip pat bibliografinių įrašų sklaidos ir apdorojimo sistemų kūrėjams ir naudotojams.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atnaujina popietę „Poilsio valanda su muzika“. Kviečiame visus susidomėjusius į išplėtotą edukacijų ciklą, skirtą susikaupimo, sutelktumo įgūdžiams tobulinti.

Laidoje „Viena tema“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas žurnalistas Ginas Dabašinskas kalbina kino režisierių Audrių Stonį, pokalbiui pasirinkusį laisvės temą.

Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos Profesinio komiteto (angl. The International Federation of Library Associations and Institutions Professional Committee, IFLA PC) sprendimu Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Nacionalinės bibliografinės apskaitos skyriaus vyriausioji bibliografė Genovaitė Rutkauskienė dvejų metų laikotarpiui išrinkta IFLA Nuolatinio UNIMARC komiteto (angl. Permanent UNIMARC Committee, PUC) nuolatine nare. Į naują septynių narių komitetą taip pat išrinkti atstovai iš Slovėnijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Portugalijos, Rusijos Federacijos, Prancūzijos ir Irano. Nario korespondento teise Nuolatinio UNIMARC komiteto veikloje dalyvaus Nacionalinės bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja Liubovė Buckienė.

„Senos ir naujos, esamos ir būsimos atominės elektrinės Lietuvą daro branduoline galimo pilietinio karo Rusijoje įkaite“, – rašoma prof. dr. Zenono Norkaus knygoje „Du nepriklausomybės dešimtmečiai“. Apie knygoje pateiktus scenarijus, kas Rusijos pilietinio karo metais gali nutikti mūsų šaliai,  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje Z. Norkų kalbino bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas. Moderatorius pabrėžė, kad pastaruoju metu panašų scenarijų Rusijai pristatė ir laikraštis „New York Times“. Straipsnyje beveik neabejojama, kad Amerikos kibernetikai gali prasiskverbti į Rusijos elektros tinklus. Prezidentas Trumpas rašinį pavadino išdavyste, tarp šių institucijų – laisvosios spaudos ir JAV prezidento – prasidėjo „titrinis“ karas.