Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje apie lietuvišką ašaringumą ir kitas jausmingumo formas literatūroje ir gyvenime, šių reiškinių pozityvią ir negatyvią įtaką kalbėjosi humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslinė bendradarbė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė dr. Rita Repšienė ir Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotoja Vilija Baublytė.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Tyto alba“ skaitytojus pakvietė į Michaelo Wolffo knygos „Ugnis ir įniršis Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose“ pristatymą. Susirinkusieji mėgino įminti mįslę: kaip visiškai nesistemišką žmogų, iškilusį per tos pačios politinės valdžios, kurios jis siekia, kritiką, suderinti su didžiule JAV politine mašina?

„Amerikos lietuviai visada buvo Lietuvos ir jos žmonių užtarėjai ir jų balsas pasaulyje“, – šių metų vasarą leidyklos „Vaga“ išleistoje dokumentų knygos įžangoje rašo jos sudarytoja, ilgametė JAV lietuvių bendruomenės (LB) ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, dabartinė Valdovų rūmų paramos komiteto JAV pirmininkė Regina Narušienė.

Dvigubos pilietybės įteisinimo klausimas pastaraisiais metais sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio ir palaikymo. Dvigubos pilietybės įteisinimas įvardintas kaip viena „Idėjų Lietuvai“, o globalią Lietuvos diasporą vienijanti Pasaulio lietuvių bendruomenė pilietybės išsaugojimą nurodo kaip strateginį tikslą. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka sukūrė elektroninį kūrinių teisių ženklinimo įrankį cc.lnb.lt, skirtą kūrinių, gretutinių teisių objektų ir nesaugomų objektų teisėms identifikuoti ir ženklinti pagal tarptautines „Creative Commons“ licencijas ir „Rights Statments“ pareikštis, naudojamas kultūros paveldo objektų skaitmeninėje platformoje „Europeana“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Elektronikos platintojų asociacija (EPA) kviečia visus tėvelius su vaikais ir jų mėgstamais bei neveikiančiais elektronikos žaislais apsilankyti dirbtuvėse PATS SAU. Renginys skirtas vaikams lavinti, bus aiškinama, kodėl reikia saugoti žaislus, nereikalingus – padovanoti, sugadintus – pataisyti arba išmesti į jiems skirtus specialius konteinerius.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Tyto alba“ maloniai kviečia į Michaelo Wolffo knygos pristatymą. Drauge su renginio vedėjais mėginsime įminti mįslę, atsakymo į kurią vis dar nežino pasaulis: kaip visiškai nesistemišką žmogų, iškilusį per tos pačios politinės valdžios, kurios jis siekia, kritiką, suderinti su didžiule JAV politine mašina?

Lietuvoje jau daugiau nei 20 metų sėkmingai veikia Valdorfo pedagogikos mokyklos ir darželiai, taip turtindami kultūrinį Lietuvos kontekstą. Šios pedagogikos pagrindas yra antroposofinė pasaulėžiūra.  Šia pasaulėžiūra remiasi ir antroposofinė medicina, kuri yra pagrįsta šiuolaikiniu mokslu, tačiau yra unikali tuo, kad žvelgia į žmogų kaip visumą. Antroposofinėje medicinoje skiriamas vienodas dėmesys paciento kūnui, sielai ir dvasiai,  o diagnozuojant ir gydant atsižvelgiama į kiekvieno žmogaus biografiją.

Vilniaus tarptautinis „Rotaract“ klubas „VIRACT“ yra pasaulinės „Rotary“ bendruomenės dalis. Klubo veikloje dalyvauja įvairių sričių profesionalai, kurie savo stipriausiomis savybėmis prisideda prie esamų ir naujų projektų įgyvendinimo. Kol kas juos vienija 12 veiklių narių.

Rugsėjo 27–28 dienomis Azerbaidžano nacionalinėje bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Inovacijos nacionalinėse bibliotekose kaip pokyčių ir plėtros kryptys“ (Innovations in national libraries as the basis of changes and the direction of development), skirta bibliotekos 95 metų jubiliejui. Jos plenarinėje sesijoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas skaitė pranešimą „Lietuvos nacionalinė biblioteka – moderni atminties saugojimo institucija“ (National library of Lithuania – modern state memory institution). Pranešime pristatyta Nacionalinės bibliotekos strategija iki 2020 m., vykdomos veiklos ir įgyvendinami projektai. Svarbiausias akcentas – Nacionalinės bibliotekos projektų inovatyvumas. Konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skirta Lietuvos, Kataro ir Turkijos nacionalinių bibliotekų patirtims.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Siekdami skleisti informaciją apie Pasaulio banką (PB) ir jo dokumentus, jūsų patogumui pateikiame PB atvirosios prieigos saugyklos The World Bank Open Knowledge Repository visateksčių, naujai paskelbtų leidinių sąrašą. Sąrašas atnaujinamas kas ketvirtį. Čia rasite informacijos apie skurdo mažinimą, ekonominį ir žmogiškąjį vystymąsi, žemės ūkį, infrastruktūrą, sveikatą, švietimą, klimato kaitą, gamtos išteklius, regioninę integraciją ir kt.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks visuomenei atvira Ronaldo Kesslerio naujausios knygos „Trumpo Baltųjų rūmų viduje: keičiant žaidimo taisykles “ (Inside the Trump White House: Changing the Rules of the Game“) diskusija.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į susitikimą su balso tyrinėtojais. Renginyje  turėsite galimybę praktiškai susipažinti su turtingiausiu instrumentu – žmogaus balsu. Kartu su tyrėjais gilinsimės į jo galimybes: įtaigą ir poveikį, keliamas emocijas ir slepiamas mintis. Sužinosime atsakymą į klausimą: kada atsiranda pasitikėjimas savo balsu ir kodėl kartais bijome juo pasitikėti?

Prezidento Valdo Adamkaus kalbų rinktinė – Jo Ekscelencijos ir Arno Ališausko triūso vaisius. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje knygos sudarytojas pasakoja apie Prezidento asmenį, darbo su juo aplinkybes.

Žmonės, skirstantys knygas į reikalingas ir nereikalingas, apsidairę bibliotekos saugykloje, greičiausiai pamanytų, kad čia labai daug nereikalingų knygų. Šios dienos požiūriu, gal ir galima taip įvertinti daugelį saugyklose tebesaugomų, bet nebeskaitomų tekstų. Bet jei tiki, kad vieną kartą parašyti tekstai lieka ilgiau negu žmogus, šių dienų požiūris ne tiek daug reiškia. Galbūt netgi gebantis pratęsti savo suvokimą per kelias kartas skaitytojas yra per ribotas teksto santykiui su laiku suvokti.

Prisiekusius skaitytojus, knygų mėgėjus, visus, neįsivaizduojančius gyvenimo be grožinės literatūros, kviečiame burtis draugėn – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiklą pradeda Skaitytojų klubas!

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko istoriko Tomo Balkelio knygos „War, Revolution and Nation-Making in Lithuania, 1914–1923“ (Karas, revoliucija ir tautokūra Lietuvoje 1914–1923 metais), išleistos anglų kalba Oksfordo leidykloje 2018 metais, sutiktuvės.

Knygos „100 istorinių Vilniaus reliktų“ sėkmė įkvėpė miesto tyrinėtoją  Darių Pocevičių panagrinėti vėlesnį 1944–1990 m. laikotarpį, kuris svarbus ne vien Vilniui, bet ir visai Lietuvai. Per karą ištuštėjusi sostinė išaugo penkis kartus ir tapo namais beveik 600 tūkst. žmonių. Iš autoriaus tyrimo matyti, kad sovietinio Vilniaus laikotarpis buvo margas, kontrastingas ir itin kontroversiškas. Analogų neturėję miesto pokyčiai knygoje atsispindi kitaip nei daugelyje ligšiolinių tyrimų, į šią istorijos atkarpą nepelnytai žiūrinčių tik per ideologinę prizmę.

Knygos autoriai – du jauni, veiklūs ir, atrodytų, puikų gyvenimą gyvenantys žmonės. Marius Repšys – kino ir teatro aktorius, renginių vedėjas. Karolis Petryla – rašytojas, verslo konsultantas, teisininkas. Abu prisipažįsta: „Daug metų gyvenome dvejopą gyvenimą. Šokome tamsoje. Išgyvenome apatiją, nerimą, agresiją, nors viešumoje šypsojomės.“