Renginiai ir parodos

Paroda „Tomo Venclovos ženklas“ kviečia pažvelgti į Tomą Venclovą (g. 1937), žinomą poetą, publicistą, vertėją, literatūros tyrinėtoją, profesorių ir visuomenės veikėją, naujai – kaip į ypatingą Lietuvos kultūros ženklą, kurio interpretacija atskleidžia ištisą permainingą kultūrinę epochą, nenumaldomai paveiktą atokvėpio ir karų, okupacijų ir laisvės. Jis gimė dar tarpukario Lietuvoje, augo Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, mokėsi ir kurį laiką dėstė Vilniaus universitete sovietmečiu, vykdė disidentinę veiklą, kol 1977 m. pasitraukė į JAV. Emigracijoje iš arti pažino lietuvių diasporą, iškilius pasaulio kultūros žmones, dėstė Jeilio universitete, o vėliau sugrįžo gyventi į laisvę atgavusią Lietuvą.

Rugsėjo 14 d. – spalio 12 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojama pažintinė knygų ir kitų leidinių paroda „Juoko ir atminties knygos: čekų ir slovakų literatūros vertimai į lietuvių kalbą“, skirta Lietuvos ir Čekijos (Čekoslovakijos) respublikų diplomatinių santykių šimtmečiui, taip pat antrajam Čekijos Respublikos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai paminėti.

Maloniai kviečiame į Christinos Stohn fotografijų parodą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Tas laisvės nevertas, kas negina jos – skelbia aktualus šią dieną šūkis, primenantis ir šimtąjį lito gimtadienį.

Jonas Jurašas – mūsų amžininkas, bet dar prieš 50 metų tapo Lietuvos kultūros legenda, kai 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre pastatė Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“. Valdžia, dorodamasi su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi, įsakė spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo, bet J. Jurašas, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkančią cenzūrą, parašė atvirą laišką LTSR kultūros ministrui. Tai buvo pirmas toks protesto laiškas okupuotoje Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, 1974 m. jį kartu su šeima KGB išprašė iš Tėvynės.

2022 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos III a. atrijuje pradės veikti interaktyvi paroda, skirta Lietuvos paveldo vertybėms, įrašytoms į UNESCO sąrašus ir registrus.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia parodų ciklą „Pakeliui į knygą“. Iki spalio mėnesio pristatysime Nacionalinėje bibliotekoje saugomų dokumentų pagrindu publikuotus leidinius. Išskirtinę patirtį lankytojams dovanos Nacionalinės bibliotekos partnerė šiame projekte – mažosios bendrovės „Tikras vaizdas“ komanda. Inovatyvi ekspozicinė instaliacija įtraukia žiūrovą į pažinimo procesą, paskatina nuodugniau apžiūrėti demonstruojamą eksponatą.

Nuo rugpjūčio 3 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. Susipažinti su parodos eksponatais bibliotekos lankytojai galės iki šių metų rugsėjo 1 dienos.

Minint pirmosios nuolatinės 1922 m. paskelbtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-ąsias metines ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį, kviečiame apžiūrėti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus darbuotojų parengtą parodą „Ne vienai valandai“.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, Dailės mokytojų asociacija  ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka jau trečius metus organizuoja nacionalinį mokinių piešinių konkursą „Kelionė laiku – atgimusi Vilniaus istorija“. Tai kryptingai puoselėjamas renginys, ruošiantis Vilniaus 700 metų jubiliejui.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos V a. atrijuje nuo 2022 m. liepos 11 d. veikia tautodailininkės Jadvygos Lapinskaitės-Dirvianskienės nėrinių ir piešinių paroda, skirta 30-osioms dailininkės mirties metinėms.

Liepos 16 d. – rugpjūčio 25 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje eksponuojami Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos tapybos ir grafikos technikomis atlikti mokinių kūrybiniai darbai.

Palanga – tai ypatinga vieta, kurioje amžinai gyvena vaikystė: limonado Šaltukas saldus, pripučiamo geltono gelbėjimosi rato sūrus skoniai, iš ausų ir pažastų byrantis smėlis, kiro plunksna baltoje plaukų kasoje, tėtis, pasislėpęs nuo šeimos šurmulio skaityklos vėsoje.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodą „Chameleono spalvos“. Joje pristatomos informacinės tarnybos ELTA 1978–1982 m. nuotraukos ir panašaus laikmečio pogrindinio avangardinio meno pavyzdžiai. Ši paroda – sovietmečio propagandinės (spaudos) fotografijos tyrimo išdava.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia parodų ciklą „Pakeliui į knygą“. Iki spalio mėnesio pristatysime Nacionalinėje bibliotekoje saugomų dokumentų pagrindu publikuotus leidinius. Išskirtinę patirtį lankytojams dovanos šio projekto partneris – mažosios bendrijos „Tikras vaizdas“ specialistai. Inovatyvi ekspozicinė instaliacija įtraukia žiūrovą į pažinimo procesą, paskatina detaliau apžiūrėti demonstruojamą eksponatą.