Terminologijos darbai

TURINYS


Apžvalga

Bibliotekininkystės, kaip ir bet kurios kitos dalykinės srities terminologijos darbai, gali būti pateikiami vardynų, aiškinamųjų žodynų, verčiamųjų žodynų, sisteminių žodynų, enciklopedijų ir enciklopedinių žodynų, standartų, terminų bankų arba kitokių skelbinių forma. Terminologijos darbas apima terminų parinkimą, sąvokų ir terminų derinimą bei terminografiją. Mokslas, tiriantis įvairių dalykinių sričių terminijos struktūrą, kūrimą, raidą, vartoseną ir tvarkybą, vadinamas terminologija. Šiuolaikinė terminologija sprendžia teorinius ir praktinius sąvokų sisteminimo, įvardijimo, darninimo ir viešinimo klausimus. Terminologija laikoma pagrindine žinių visuomenės disciplina. 1986 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tapo bibliotekininkystės terminologinių duomenų identifikavimo, registravimo, tyrimo ir teikimo visuomenei centru, kai jos Mokslinių tyrimų skyriuje buvo įsteigtas Terminologijos sektorius ir suformuotos svarbiausios strateginės veiklos kryptys: tirti, gryninti, turtinti ir norminti savo srities profesinę kalbą; valyti iš kitų kalbų į ją plūstelėjusias svetimybes; rengti bibliotekininkystės ir bibliografijos enciklopedinius žodynus; dalyvauti tarptautinių aiškinamųjų ir verčiamųjų profesinių terminų žodynų sudarymo veikloje; leisti Lietuvos bibliotekininkystės ir bibliografijos enciklopedijas; kurti, įteisinti ir įdiegti šalyje nuolat veikiančias bibliotekininkystės ir bibliografijos terminijos vartojimo bei profesinės kalbos ugdymo sistemas. Terminologijos sektoriaus pradininkas Vytautas Rimša pabrėžė būtinybę skatinti jaunus specialistus puoselėti profesinės kalbos kultūrą (žr. Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminijos tyrimas ir norminimas Lietuvoje//Bibliotekininkystė [19]97: Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminologija/Vytautas Rimša. – Vilnius, 1998. – P. 16–17). 

Suvaldyti nuolat augančius ir kintančius profesinių terminų šaltinių srautus neįmanoma be specialistų pagalbos. Dažniausiai profesinės komunikacijos kokybė nukenčia dėl per didelės netinkamai vartojamų terminų toms pačioms sąvokoms pavadinti įvairovės arba dėl sąvokų apibrėžimų nebuvimo ar dėl jų netikslumo. Todėl svarbi tampa terminologų pagalba išsiaiškinant sąvokas, atrenkant įvairiose kalbose vartojamus terminus arba įvairiose šalyse toms pačioms sąvokoms įvardinti vartojamus vartojamus terminus, taip pat formuluojant apibrėžimus, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti įvairuojančius terminus. Terminologines paslaugas teikia ne tik viešosios mokslo bei kultūros įstaigos, bet ir įvairios privačios verslo struktūros. Pavyzdžiui, kalbos technologijų bendrovė, kurianti inovatyvius produktus ir paslaugas, „Tilde IT“ siūlo naujų reikalingų terminų kūrimą atsižvelgiant į lietuvių kalbos normas ir kliento poreikius, bei atlieka klientų tekstų terminijos tvarkymo, vienodinimo ir naujinimo darbus (žr. tilde.lt/kalbines-technologijos/terminologija). Vertindami kiekvieną naujai sukurtą terminą, privalome atsižvelgti į jo kalbinį taisyklingumą, t. y. į tai, ar jis atitinka leksines, morfologines, darybines, sintaksines ir fonologines normas, taip pat į jo vienareikšmiškumą, aiškumą, nuoseklumą, tikslumą, stilistinį neutralumą, ekonomiškumą, darybinį patogumą, pastovumą ir savos kalbos prioritetus. Puikaus bibliotekininkystės terminologijos žinovo S. Keinio įsitikinimu, normaliomis sąlygomis gyvuojančios kalbos terminų kūrimo, naujinimo ir papildymo šaltiniai rikiuotini taip: 1) vartojamieji kalbos žodžiai, 2) trūkstamų žodžių ir žodžių junginių darymas savo kalbos priemonėmis, 3) žodžių skolinimasis (žr. Savarankiškumas ir lietuviškumas – esminiai terminų darybos bruožai//Dabartinė lietuvių terminologija/Stasys Keinys. – Vilnius, 2005. – P. 202).

Bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros terminijos, kaip specialiosios leksikos dalies, raida ir jos tvarkymo darbų intensyvumas, turinys, organizacinės pastangos, pranašumai ir trūkumai literatūrinės lietuvių kalbos raidos procese nebuvo atsitiktinis, fenomenalus reiškinys. Tai iš dalies atspindėjo procesus ir tendencijas, būdingas lietuvių terminijos formavimosi ir tvarkymo darbų raidai iki XX a. 9-ojo dešimtmečio bendroje lietuvių terminijos formavimosi ir tvarkymo darbų raidoje (žr. Auksė Ralytė, Vytautas Rimša. Lietuvių bibliotekininkystės terminologijos raida ir tvarkyba: nuo ištakų iki 1988 metų / Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka. – Vilnius, 1989. – P. 101–102).

1990–1999 metais, suvienijus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvių kalbos instituto, Vilniaus universiteto ir Lietuvos standartizacijos departamento specialistus bei mokslininkus, pavyko išleisti keturis aiškinamojo „Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodyno“ sąsiuvinius, kuriuose buvo pateikti 2237 susisteminti dokumentų ir leidybos, bibliografijos, katalogavimo bei bibliotekų fondų formavimo ir valdymo sričių terminai : Sąs. 1: Katalogavimas; Katalogų ir kartotekų sistema / aut. Nijolė Kolesinskienė (518 terminų); Sąs. 2: Dokumentas; Leidinys ; Leidyba / autorės: Nijolė Kolesinskienė, Auksė Balsienė (561 terminas); Sąs. 3: Bibliografija / aut. Violeta Černiauskaitė (340 terminų); Sąs. 4: Bibliotekos fondai / autoriai Nijolė Bliūdžiuvienė, Vytautas Rimša (826 terminai).

Šio žodyno pagrindu 1994 m. parengtas pirmasis Lietuvoje terminų standartas, o per kitus ketverius metus – dar septyni standartai (sunorminti 663 terminai). Originalieji terminų standartai, apėmę per 600 terminų, neteko galios 2008 m., kai Lietuvos standartu buvo priimtas tarptautiniam standartui tapatus „LST ISO 5127:2008 Informacija ir dokumentavimas. Aiškinamasis žodynas“ (ISO 5127:2001. Information and documentation - Vocabulary), kuriame pateikiama 1090 antraštinių terminų bei jų atitikmenų anglų ir prancūzų kalbomis. 2017 m. gegužės mėn. buvo išleista 2-oji jo redakcija LST ISO 5127:2017 Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017), kurioje susisteminta 2 tūkstančių tarpusavio nuorodomis susietų terminų sistema. Tai vienintelis šios srities profesinių terminų standartas, apimantis susistemintas dokumentų, duomenų laikmenų ir jų dalių terminijos sritis; dokumentavimo institucijų (archyvų, bibliotekų ir muziejų bei jų fondų) terminus; tokių fondų planavimo, plėtros, komplektavimo, saugojimo ir paieškos bei jų turinio analizės, perteikimo ir aprašo dalykus; informacijos ir dokumentų naudojimą, priežiūrą, administravimą bei atitinkamas paslaugas apibūdinančius terminus. Šiame standarte apibrėžiami itin aktualūs teisiniai informacijos ir dokumentavimo aspektai: literatūrinės, meninės ir pramoninės nuosavybės terminai bei autoriaus teisių, privatumą ir informacijos prieigą reglamentuojančių sąvokų paaiškinimai. 

Bibliotekinės terminijos standartizacija tapo aktualiausia terminologinio darbo kryptimi, kuri apima terminų standartų arba ne terminų standartų terminų skyrių kūrimą. Iki 2016 m. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo parengti ir įsigaliojo 76 tarptautiniams standartams tapatūs informacijos ir dokumentavimo srities Lietuvos standartai (žr. www.lnb.lt/media/public/bibliotekininkui/Dokumentai/lietuvos_standartai.pdf).

Beveik kiekviename iš jų yra terminų ir apibrėžčių skyrius, kuriame susisteminti svarbiausi atitinkamos dalykinės srities terminai, suderinti su Lietuvos standartizacijos departamento Terminologijos komisija ir aprobuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (pvz., ISBD: tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas / Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) ; [lietuviškąjį vertimą parengė Nijolė Marinskienė, Regina Varnienė-Janssen, Tomas Auškalnis]. – Jungt. laida. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2013 (Vilnius : LNB). – – XV, 302, [1] p. ; – Priedas E.: – XV, 302, [1] p.). Perimant tarptautinius standartus Lietuvos standartais, atliekamas labai svarbus lietuviškos profesinės terminijos tvarkybos darbas, kurio rezultatas yra sunorminti lietuviški terminai ir galimybė vartoti taisyklingus jų atitikmenis užsienio kalbomis (žr. Dokumentinės komunikacijos lietuviškieji terminologiniai ištekliai / Nijolė Bliūdžiuvienė // Terminologija. – 2012[T.] 19, p. 70–82).

1998 m. informacijos ir dokumentavimo veiklai standartizuoti Lietuvoje įkurtas specialus technikos komitetas LST TK 47. Nuo 2002 m. LST TK 47 yra Tarptautinės standartizacijos organizacijos (International Organization for Standartization, ISO) narys stebėtojas technikos komitete ISO/TC 46 „Informacija ir dokumentavimas“ (Information and Documentation) ir keturiuose jo pakomitečiuose. Nacionalinio komiteto LST TK 47 veikloje dalyvauja pagrindinės standartizavimu suinteresuotos šalies atminties institucijos, savo atstovus turi valstybės ir mokslo bei mokymo įstaigos, privataus verslo įmonės, o apie 20 ekspertų dalyvauja rengiant Lietuvos standartų projektus. 2017 m. sausio 20 d. Lietuvos standartizacijos departamento 47-ojo technikos komiteto (LST TK 47) „Informacija ir dokumentavimas“ ataskaitiniame susirinkime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento direktorė dr. Nijolė Bliūdžiuvienė buvo išrinkta šio komiteto pirmininke.

Išsamiausia laisvos prieigos bibliotekininkystės ir jai gretimų sričių terminologinių duomenų bazė yra Lietuvos standartizacijos departamento terminų bazė (žr. www.lsd.lt/index.php?759492273 arba http://www.lsd.lt/), kurioje kaupiami visi Lietuvos standartuose vartojami terminai bei jų atitikmenys užsienio kalbomis.

Be to, Lietuvos Respublikos terminų banke tarp 240 000 (2017 m. spalis) sutvarkytų, internete pateiktų aprobuotų ir teiktinų lietuvių kalbos terminų straipsnių rinkinių ir neteiktinų terminų, galima rasti taip pat ir komunikacijos, švietimo, mokslo ir kultūros srityse vartojamų bibliotekininkystės terminų su jų sinonimais bei jų atitikmenis anglų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lotynų, portugalų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis (žr. terminai.vlkk.lt). Terminų banką kuria, jo veikimą, nuolatinę priežiūrą ir duomenų atnaujinimą užtikrina Terminų banko tvarkytojai: Valstybinė lietuvių kalbos komisija (duomenų tvarkytoja ir valdytoja) kartu su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (informacinės sistemos tvarkytoja).

2005–2006 m. 1740 sunormintų terminų iš Martyno Mažvydo bibliotekoje parengto „Bibliotekininkystės ir bibliografijos aiškinamojo terminų žodyno“ jau buvo įtraukti į didžiausią atviros prieigos terminų banką EuroTermBank (žr. www.eurotermbank.com/Collection_list.aspx). Jame šiuo metu yra 2 650 976 terminai 33 kalbomis.

Europos žodyno EuroVoc (žr. eurovoc.europa.eu) duomenų bazėje bibliotekų, dokumentavimo ir informacijos sričių terminai 23 ES kalbomis susisteminti „Švietimo ir komunikacijos“ skyriuje (žr. (eurovoc.europa.eu/4366). Šį sisteminį terminų sąrašą Lietuvoje nuolat pildo įvairių sričių profesionalų darbo grupė, juos svarsto Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Didžiausią įtaką pastarųjų metų bibliotekininkystės terminijos raidai darė itin išaugę šios srities normų ir teisės dokumentų srautai, tai – IFLA standartų ir gairių, kitų tarptautinių organizacijų dokumentų vertimai, sudarantys sparčiausiai kintančių terminologinių duomenų aibę su naujai atsiradusiais poreikiais integruotis į tarptautinį kontekstą ir galimybėmis tai padaryti. Tai vienas pagrindinių profesinės kalbos plėtojimo ir tyrimo šaltinių (žr. www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/norminiai-ir-teises-dokumentai-bibliotekininkui/ifla-standartai-ir-gaires).

Šiuo metu galima išskirti kelias svarbiausias bibliotekininkystės terminijos tvarkybos kryptis: bibliotekininkų profesinės terminijos identifikavimas, kontekstinė ir lyginamoji analizė bei sisteminimas; terminologinių duomenų kūrimas, terminų vertinimas ir aprobavimas; terminų standartizacija; naujos redakcijos terminų žodyno rengimas; terminų darninimas su nacionalinio bei tarptautinio lygmens specialybę reglamentuojančiais dokumentais; sunormintų terminų skelbimas; terminų integravimas į kitus Lietuvos bei užsienio ar tarptautinius leksikografijos šaltinius ir duomenų bazes, bankus, tekstynus. Nacionalinėje bibliotekoje, kurios vienas iš uždavinių yra atlikti taikomuosius informacijos ir komunikacijos mokslų tyrimus bei konsultavimo ir ekspertinę veiklą, spartus bibliotekininkystės terminijos tyrimas ir norminimas bei terminologinių duomenų kūrimas yra būtina jos pagrindinių strateginių planų įgyvendinimo sąlyga. Terminologijos žinios yra esminis žinių visuomenės ir jos technologijų kūrimo pagrindas. Jų plėtra įmanoma tik bendroje bibliotekininkų, informacijos specialistų ir kalbininkų profesinio bendradarbiavimo erdvėje.

2018 m. vasario 20 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje įtvirtinti siekiai bendradarbiauti organizuojant Lietuvių kalbos dienas, diskusijas, seminarus, kitus renginius, gerinti profesinės kalbos sklaidos kokybę.


Konferencijos

Lietuvoje veikia Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijų bei įstaigų terminologijos forumas. Tarp pagrindinių jo tikslų terminologijos žinių gilinimas, operatyvesnė profesinės informacijos sklaida, dalijimasis patirtimi, nuoseklus ES teisės aktuose lietuvių kalba vartojamos terminijos darninimas ir prieinamumo gerinimas. Susipažinti su nuo 2011 metų rengiamomis kasmetinėmis konferencijomis ir kita temine terminologijos medžiaga galima šio forumo svetainėje (žr. https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/forums/ltf/index.php).

2017 m. birželio 1–2 dienomis Vilniuje vyko 2-oji tarptautinė mokslinė Lietuvių terminologijos forumo (LTF) ir Lietuvių kalbos instituto (LKI) konferencija „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“, kurioje dalyvavo ir pranešimus skaitė Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento direktorė doc. dr. Nijolė Bliūdžiuvienė (pranešimo tema – „Komunikacijos ir informacijos mokslų krypties disertacijos kaip terminijos išteklius“) (žr. http://mwe.lt/wp-content/uploads/2017/09/TEZES_Moksliniai_administraciniai_ir_edukaciniai_terminologijos_lygmenys_2017.pdf) ir Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Violeta Černiauskaitė (pranešimo tema – „Bibliotekininkystės terminografijos ypatumai ir perspektyvos: nuo metaduomenų iki metateorijų“) (žr. http://lki.lt/2-oji-tarptautine-moksline-terminologijos-konferencija-moksliniai-administraciniai-ir-edukaciniai-terminologijos-lygmenys/).

2017 m. spalio 6 d. Latvijos nacionalinėje bibliotekoje organizuota speciali konferencija, skirta bibliotekininkystės ir su ja susijusių sričių  terminologijos problemoms aptarti "Bibliotēku nozares un saskarnozaru terminoloģija: teorija un prakse" (žr. https://lnb.lv/lv/konferences-biblioteku-nozares-un-saskarnozaru-terminologija-teorija-un-prakse-prezentacijas).

2018 m. spalio 5 d. Latvijos nacionalinėje bibliotekoje terminologijai skirtoje tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Terminologijos komisijos pirmininkė Nijolė Bliūdžiuvienė (The Lithuanian information and documentation terminology resources) ir šios komisijos sekretorė Violeta Černiauskaitė (Intersection of Latvian and Lithuanian librarianship terminology online).


Publikacijos (nuo 2010)

Aiškinamasis terminų žodynėlis / Aušra Navickienė // Rankraštinių ir spausdintinių medijų istorija: mokomoji metodinė priemonė. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015. - ISBN 978-9955-33-675-4. – p. 38-77

Atvirieji bibliotekininkystės terminologijos duomenys nacionalinėse bibliotekose: Latvijos, Estijos ir Lietuvos lyginamoji analizė / Violeta Černiauskaitė  // Šiandien aktualu. – ISSN 2538-7316. – 2018 (I), p. 106-131. Taip pat prieinama internete: https://drive.google.com/file/d/15QsXkUIWn6N1CJdJQg3HVTx5a0utwRBJ/view arba https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/siandien-aktualu)

Baltų kalboms svarbu darni terminijos raida : [pokalbis su Juriu Baldunčiku] / Juris Baldunčiks ; kalbėjosi Regina Kvašytė ir Rita Urnėžiūtė. - Portr. // Gimtoji kalba. - ISSN 0868-5134. - 2015, Nr. 12, p. 11-18

Bendrovės "Microsoft" žodynų (ne) išverstų terminų apžvalga / Gintautas Grigas, Jolita Valeikaitė. - Iliustr. // Kompiuterininkų dienos-2013 / Lietuvos kompiuterininkų sąjunga. - Vilnius : Žara, [2013]. - P. 96-105

Bibliografijos terminijos šaltinių apžvalga: kaitos ir atsinaujinimo ypatumai / Violeta Černiauskaitė. MEDICINOS BIBLIOGRAFIJOS  RAIDA  IR SVARBA MOKSLININKUI 2017 m. spalio 12 d. : konferencijos pranešimų tezės. Taip pat prieinama internete: http://www.lmb.lt/wp-content/uploads/2017/10/Bibliografijos-terminai_Cerniauskaites_pateiktis_2017-10-12.pdf ); žr.taip pat: Bibliografijos terminijos šaltinių apžvalga: kaitos ir atsinaujinimo ypatumai / Violeta Černiauskaitė. - Iliustr.. - Bibliogr.: 30 pavad. ir išnašose // Informacija ir biblioteka. - ISSN 1392-6993. - 2017, Nr. 2, p. 29-33

Bibliotekininkystės mokslinių tyrimų mokyklos kūrėjas : [buvusiam Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslinių tyrimų skyriaus vadovui Romualdui Vytautui Rimšai - 80] / Renata Baukienė, Nijolė Bliūdžiuvienė, Violeta Černiauskaitė, Daiva Martinkutė. - Iliustr.. - Bibliogr.: 10 pavad. // Tarp knygų. - ISSN 0868-8826. - 2017, Nr. 7/8 (liepa/rugpjūtis), p. 28-31. Taip pat prieinama internete: https://drive.google.com/drive/folders/1VnY39BmUFBo7jRo4HOBoZtXHB9F_8nFz arba https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/zurnalas-tarp-knygu

Bibliotekininkystės terminografijos ypatumai ir perspektyvos: nuo metaduomenų iki metateorijų / Violeta Černiauskaitė. 2-osios tarptautinės mokslinės terminologijos konferencijos  „ MOKSLINIAI, ADMINISTRACINIAI IR EDUKACINIAI TERMINOLOGIJOS LYGMENYS“ tezės. – Vilnius, 2017 m. birželio 1 d . – p. 6. Taip pat prieinama internete: http://mwe.lt/wp-content/uploads/2017/09/TEZES_Moksliniai_administraciniai_ir_edukaciniai_terminologijos_lygmenys_2017.pdf

BLIŪDŽIUVIENĖ, Nijolė. Standardization Activity Structural Model. In Standards for Development: 16th EURAS Annual Standardization Conference (8– 10 June 2011)/ edited by Vladislav Fomin and Kai Jakobs. Hamburg, 2011, p. 37–48. ISBN 3861306298

Confusion of accounting terminology  in Lithuania / Gintaras Cernius. - Schem.. - Bibliogr.: 27 pavad. // European journal of business and economics. - ISSN 1804-5839. - Vol. 3 (2011), p. 16-20.

Taip pat prieinama internete: http://economics.journals.cz/documents/Vol3/Untitled05.pdf

Daugiakalbių tezaurų rengimas ir adaptavimas: Lietuvos duomenų archyvo LiDA atvejis / Marija Prokopčik. - Iliustr.. - Santr. angl.. - Bibliogr.: 30 pavad. ir išnašose // Informacijos mokslai. - ISSN 1392-0561. - T. 57 (2011), p. 55-73. Taip pat prieinama internete: http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/3134/2258

Dėl mokslo terminų vienareikšmiškumo supratimo / Stasys Keinys. - Santr. angl., rus.. - Bibliogr.: 14 pavad. // Terminologija. - ISSN 1392-267X. - [T.] 20, p. 47-55. Taip pat prieinama internete: http://lki.lt/terminologija-20/

Dėl sąvokų „menas, primityvusis“, „dailė, primityvioji“, „primityvizmas“, „naivusis menas“, „primityvistai“ vartojimo NBDB reikšminiuose žodžiuose : (konsultacija) / Audronė Balaševičiūtė. - Bibliogr.: 6 pavad. // Šiandien aktualu. - ISSN 1392-1428. - 2012, Nr. 2 (pusm. 2), p. 153-156.  Taip pat prieinama internete: https://drive.google.com/file/d/0B_-73IZKEJy5Q3QtM25LanVWNEE/view arba https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/siandien-aktualu

Deskriptyviosios terminologijos tyrimų rezultatų panaudojimas terminologijos praktikoje / Jolanta Kovalevskaitė, Agnė Bielinskienė. - Schem.. - Santr. angl.. - Bibliogr.: 21 pavad. // Terminologija. - ISSN 1392-267X. - [T.] 22, p. 149-168. Taip pat prieinama internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2017/06/terrminologija_22_maketas-ilovepdf-compressed-ilovepdf-compressed.pdf

Dokumentinės komunikacijos lietuviškieji terminologiniai ištekliai / Nijolė Bliūdžiuvienė. – Iliustr.. – Santr. angl.. – Bibliogr.: 33 pavad. // Terminologija. – ISSN 1392-267X. – [T.] 19 (2012), p. 70-82. Taip pat prieinama internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2017/06/Terminologija-19-ilovepdf-compressed.pdf

Dokumentinės komunikacijos terminologinių išteklių kūrėjai Lietuvoje / Nijolė Bliūdžiuvienė. Tarptautinė knygotyros konferencija „Mokslo kūrėjai  (knygotyra, kodikologija, dokumentotyra, mediotyra)“. Vilnius, 2012 m. rugsėjo 27–28 d

Dokumentus reiškiantys žodžiai administracinėje kalboje / Rasuolė Vladarskienė // Bendrinė kalba. – ISSN 2351-7204. – 2015, Nr.88. Taip pat prieinama internete: http://www.bendrinekalba.lt/.

Ekspertų požiūris į informavimo ir dokumentavimo srities standartizacijos veiklą / Nijolė Bliūdžiuvienė. - Graf., lent., iliustr.. - Bibliogr.: 3 pavad. // Tarp knygų. - ISSN 0868-8826. - 2013, Nr. 2 (vasaris), p. 4-10. Taip pat prieinama internete: https://drive.google.com/drive/folders/0B_-73IZKEJy5RFBBalgzTjRZODA; arba https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/zurnalas-tarp-knygu.

English computing terminology as a system = Anglų kompiuterinės terminologijos sisteminės savybės / Tatjana Rusko. - Santr. liet.. - Bibliogr.: 14 pavad. // Santalka. - ISSN 1822-430X. - T. 18, Nr. 4 (2010), p. 107-112. Taip pat prieinama internete: http://www.cpe.vgtu.lt/index.php/cpe/article/view/coactivity.2010.41/13

Geroji terminologinė bibliotekų patirtis / Nijolė Bliūdžiuvienė. - Santr. angl.. - Bibliogr.: 17 pavad. // Terminologija. - ISSN 1392-267X. - [T.] 23 (2016) ), p. 196-206. Taip pat prieinama internete:   http://lki.lt/terminologija-23/

Informacijos ir dokumentacijos tarptautinė standartizacijos veikla - bendradarbiavimo ir partnerystės modelis / Nijolė Bliūdžiuvienė. - Lent.. - Bibliogr.: 11 pavad. // Informacija ir biblioteka. - ISSN 1392-6993. - 2013, Nr. 1/2, p. 5-8. Taip pat prieinama internete: http://skaitmena.tb.lt/formats/IirB2013N1-2.pdf

INFOTERM – terminologinės informacijos sklaidos centras / Albina Auksoriūtė // Santalka: filologija, edukologija. - ISSN 2351-714X. - Vol. 22, no. 2 (2014), p. 112 -120. Taip pat prieinama internete: DOI http://dx.doi.org/10.3846/cpe.2014.250

Įvairiakilmė sinonimija - dėsningas lietuviškos kompiuterijos terminijos norminimo etapas / Vilija Celiešienė. - Diagr.. - Santr. angl.. - Bibliogr.: 10 pavad. // Santalka: filologija, edukologija. - ISSN 2351-714X. - Vol. 19, no. 1 (June 2011), p. 25-30. Taip pat prieinama internete: doi:10.3846/cpe.2011.03

Kada „knygos nugarėlė“, kada „viršelis“? / Palmira Zemlevičiūtė // Gimtoji kalba. – ISSN 0868-5134. – 2013, Nr. 5 (gegužė), p. 7-8

Kas vadinama žodžiais „laida“ ir „leidimas“? / Palmira Zemlevičiūtė // Gimtoji kalba. – ISSN 0868-5134. – 2013, Nr. 5 (gegužė), p. 8-10

Knygos paminklai: teoriniai ir praktiniai aspektai / Alma Braziūnienė. - Santr. angl.. - Bibliogr.: 35 pavad. // Knygotyra. - ISSN 0204-2061. - T. 57 (2011), p. 49-66. Taip pat prieinama internete: http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/1490

Komunikacijos ir informacijos mokslų krypties disertacijos kaip terminijos išteklius / Nijolė Bliūdžiuvienė: : 2-osios tarptautinės mokslinės terminologijos konferencijos „ MOKSLINIAI, ADMINISTRACINIAI IR EDUKACINIAI TERMINOLOGIJOS LYGMENYS“ tezės. – Vilnius, 2017 m. birželio 1 d . – p. 3 - 4 Taip pat prieinama internete: http://mwe.lt/wp-content/uploads/2017/09/TEZES_Moksliniai_administraciniai_ir_edukaciniai_terminologijos_lygmenys_2017.pdf.

 

Kūrybinių industrijų specialybės kalbos kultūra : vadovėlis / Rasuolė Vladarskienė ; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. - Vilnius : Technika, 2013 (Vilnius : Baltijos kopija). - 127, [1] p.

Kūrybinių industrijų terminai: aprėptis ir tvarkyba / Rasuolė Vladarskienė // Terminologija. - ISSN 1392-267X. - [T.] 24, p. 177 – 188

Lietuvių kalbos terminų automatinio nustatymo galimybės / Erika Rimkutė. - Lent.. - Santr. angl.. - Bibliogr.: 7 pavad. ir išnašose // Kalbų studijos. - ISSN 1648-2824. - Nr. 16 (2010), p. 71-78. Taip pat prieinama internete: http://donelaitis.vdu.lt/publications/terminu_automatinis_nustatymas.pdf. .

Lietuvių kalbos terminų automatinis atpažinimas ir apibrėžimas [Elektroninis išteklius] : monografija / Agnė Bielinskienė, Loïc Boizou, Gintarė Grigonytė, Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė, Andrius Utka. - Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras, 2015. - 1 pdf failas (p. 199 )

Lietuvių knygotyros terminijos diskusiniai klausimai: dėl sąvokos "reta knyga" / Alma Braziūnienė. – Santr. angl.. – Bibliogr.: 55 pavad. // Knygotyra. – ISSN 0204-2061. – T. 54 (2010), p. 111-128. Taip pat prieinama internete: http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/issue/view/455

Lietuvių terminologijos raida / Stasys Keinys. - Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla [i.e. Lietuvių kalbos institutas], 2012 (Vilnius : BALTO). - 446, [1] p.

Lietuvos knygų paminklo standarto rengimo galimybės ir perspektyva / Nijolė Bliūdžiuvienė. - Santr. angl.. - Bibliogr.: 25 pavad. // Knygotyra. - ISSN 0204-2061. - T. 56 (2011), p. 7-17. Taip pat prieinama internete: http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/issue/view/226

Lietuvos standartų paieškinės galimybės / Nijolė Bliūdžiuvienė. - Iliustr.. - Bibliogr.: 2 pavad. // Informacija ir biblioteka. - ISSN 1392-6993. - 2011, Nr. 2, p. 3-6.  Taip pat prieinama internete: http://skaitmena.tb.lt/formats/IirB2011N2.pdf.

Medijos - mediateka - biblioteka / Asta Valaitytė. – Schem.. – Bibliogr.: 19 pavad. // Šiandien aktualu. – ISSN 1392-1428. – 2013, Nr. 1(48), p. 179-206. Taip pat prieinama internete: https://drive.google.com/file/d/0B_-73IZKEJy5SVVSd0FUR3JPd2c/view arba https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/siandien-aktualu

Mokslinių tyrimų duomenų valdymo terminija / Vilniaus universiteto biblioteka, 2017  Taip pat prieinama internete: https://biblioteka.vu.lt/mokslui-ir-studijoms/moksline-komunikacija/moksliniu-tyrimu-duomenu-valdymas/naudinga-informacija-1

Multi-word patterns in the corpus of Information and Communication Technology. Terminological bundles in the genre - 'Textbooks in ICT' = Daugiažodžiai modeliai informacinių ir komunikacinių technologijų tekstyne. Terminologinės samplaikos IKT vadovėliuose / Marek Weber. - Iliustr., diagr., schem.. - Santr. liet.. - Bibliogr.: 10 pavad. // Terminologija. - ISSN 1392-267X. - [T.] 19, p. 39-53. Taip pat prieinama internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2017/06/Terminologija-19-ilovepdf-compressed.pdf

Nuo knygos iki bibliotekos: terminologinis aspektas / Nijolė Bliūdžiuvienė. - Bibliogr. išnašose // Gimtoji kalba. - ISSN 0868-5134. - 2016, Nr. 12, p. 3-6

Profesinė terminija: plėtros, bendradarbiavimo ir kūrybos gali­mybės / Violeta Černiauskaitė  // Tarp knygų. – ISSN 0868-8826 . - 2018, Nr. 2, p. 16 – 19

Роль словарей предметных рубрик в систематизации и развитии современной терминологии / Вячеслав Константинович Щербин. - Santr. liet., angl.. - Bibliogr.: 60 pavad. // Terminologija. - ISSN 1392-267X. - [T.] 23, p. 29-51.  Taip pat prieinama internete:

http://lki.lt/wp-content/uploads/2017/06/terrminologija_23_maketas2-ilovepdf-compressed.pdf

Sąvoka, institucija ir "paveldo" diskurso tvarka = Notion, Institution and the Discourse of "Heritage" / Kęstutis Šapoka. - Santr. angl., p. 684-685. - Bibliogr. išnašose // Kultūrologija. - ISSN 1822-2242. - T. 19, p. 642-665

Sąvokų "reta knyga", "vertinga knyga" ir "sena knyga" samprata bei vartosena sovietinės Lietuvos knygos kultūroje / Inga Liepaitė. - Lent.. - Santr. angl.. - Bibliogr.: 100 pavad. // Knygotyra. - ISSN 0204-2061. - T. 56 (2011), p. 56-84. Taip pat prieinama internete: http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/1511/897

Silva rerum termino, žanro bei tipologijos interpretacijos: Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių atvejis / Veronika Girininkaitė. – Iliustr.. – Santr. angl.. – Bibliogr.: 44 pavad. ir išnašose // Privačioji raštija ir egodokumentinis paveldas. – Vilnius : Akademinė leidyba, 2017. – P. 41-68

System approach to defining the notion of administration in the terminological basis of the public administration science = Sisteminis požiūris administravimo sąvokai apibrėžti viešojo administravimo mokslo terminologijos bazėje / Alexander Orlov. - Lent.. - Santr. liet.. - Bibliogr.: 13 pavad. // Viešoji politika ir administravimas. - ISSN 1648-2603. - T. 10, Nr. 3 (2011), p. 427- 436. Taip pat prieinama internete: http://vpa.ktu.lt/index.php/PPA/article/viewFile/642/874

Skaitmeninė leksikografija: įvairių žodynų tipų naudojimo tyrimas Vilniaus Gedimino technikos universitete / Daiva Egidija Nomicienė, Alisa Stunžaitė // Santalka: filologija, edukologija. - ISSN 2351-714X. - Vol. 24, no. 2 (2016), p. 90-100. Taip pat prieinama internete: DOI http://dx.doi.org/10.3846/cpe.2016.293

Socialinės komunikacijos galimybė informacijos ir dokumentavimo standartizacijos veikloje / Nijolė Bliūdžiuvienė. - Schem.. - Santr. angl.. - Bibliogr.: 19 pavad. // Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. - 2011/12, p. 135-141. Taip pat prieinama internete: http://elibrary.mab.lt/handle/1/7074

Standartizacijos vaidmuo atminties institucijų integracijos procese : daktaro disertacija : humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija (06 H) / Nijolė Bliūdžiuvienė. - Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010 (Vilnius : Vilniaus universiteto leidyklos sp.). - 188 p. : iliustr., diagr., lent., schem.

Terminas prie termino. VII: apie fotografijos terminus / Jonas Klimavičius. - Bibliogr.: 105 pavad. // Terminologija. - ISSN 1392-267X. - [T.] 18, p. 166-192. Taip pat prieinama internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2017/06/Terminologija-18-ilovepdf-compressed-ilovepdf-compressed.pdf

Terminas prie termino. VIII : aplinka ir terpė, terpė ir medija / Jonas Klimavičius. - Bibliogr.: 84 pavad. ir išnašose // Terminologija. - ISSN 1392-267X. - [T.] 19, p. 200-222.  Taip pat prieinama internete: http://lki.lt/wp-content/uploads/2017/06/Terminologija-19-ilovepdf-compressed.pdf

Terminijos klausimu: priešakiniai, avangardiniai, adventiniai ar progresyvieji tyrimai? / Rimvydas Laužikas. – Bibliogr.: 23 pavad. // Knygotyra. – ISSN 0204-2061. – T. 57 (2011), p. 283-289. Taip pat prieinama internete: http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/1475/863

Terminologija, terminografija, terminija : [straipsnių rinkinys] / Angelė Kaulakienė ; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. - Vilnius : Technika, 2014 ([Kaunas] : Kopa). - 447, [1] p

Terminologijos darbas / Algirdas Sabaliauskas. - Bibliogr. išnašose // Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija, 1980-2010 m. / Algirdas Sabaliauskas. - Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2012. - P. 33-37

The development of organized terminology management in Lithuania / Albina Auksoriūtė. - Santr. latv.. - Bibliogr. str. gale // Aktuālas tendences terminoloģijas / Latvijas Universitātes Latviešu valodas institūts. - Rīga : LU Latviešu valodas institūts, 2013. - P. 166-174

The role of standardization in the integration process of memory institutions = Standartizacijos vaidmuo atminties institucijų integracijos procese : summary of doctoral dissertation : humanities, communication and information (06 H) / Nijolė Bliūdžiuvienė ; Vilnius University. - Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010 (Vilnius : VU l-kla). - 34 p. : schem. ; 21 cm

Vientisos kultūros paveldo skaitmeninės aplinkos kūrimas: standartizacijos aspektas / Nijolė Bliūdžiuvienė. - Santr. angl.. - Bibliogr.: 38 pavad. // Knygotyra. - ISSN 0204-2061. - T. 57 (2011), p. 190-206. Taip pat prieinama internete: http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/1483/871

Žodžių reikšmių keitimas kaip vienas svarbiausių kompiuterijos terminijos kūrimo būdų / Vilija Celiešienė Stunžaitė // Santalka: filologija, edukologija. - ISSN 2351-714X. - Vol. 24, no. 1 (2016), p. 45 - 54. Taip pat prieinama internete: DOI DOI http://dx.doi.org/10.3846/cpe.2016.284


Leksikografija

Iki šiol labai trūksta profesinės leksikografijos priemonių, skirtų naujų bibliotekininkystės teorinių sampratų ir technologinių sprendimų kalbinės išraiškos įvairovei fiksuoti. Jų turime nemažai, tai – terminų vardynai, aiškinamieji žodynai, verčiamieji žodynai, sisteminiai žodynai / tezaurai, enciklopedijos ir enciklopediniai žodynai, terminų standartai, terminų bankai, specializuoti terminologijos tinklalapiai bei tinklaraščiai. Daugiausia įvairių tipų spausdintų užsienio bibliotekininkystės terminų žodynų ir enciklopedijų, vienakalbių, dvikalbių ir daugiakalbių, originalių ir verčiamųjų bei aiškinamųjų žodynų, kuriuose terminai pateikiami abėcėlės ar sistemine tvarka su pagalbinėmis rodyklėmis, sukaupta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose. Tokie žodynai padeda naujoms žinioms greičiau integruotis į mūsų profesinę kasdienybę, yra būtina tarptautinės profesinės komunikacijos priemonė (žr. „Bibliotekininkystės, knygotyros ir informacijos mokslų terminų žodynų bei enciklopedijų anotuotas bibliografijos sąrašas su nuorodomis į šaltinius“). Jame pateikti tik naujausi šios srities terminijos šaltiniai, patogesnei terminų paieškai sugrupuoti pagal tipus ir kalbas. Planuojama, kad šį sąrašą 2019–2021 metais papildys Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiami nauji informacijos ir dokumentavimo terminų žodynai.

Sąrašas sudarytas atliekant tyrimą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamente remiantis naujausių Lietuvos bei užsienio specialiosios leksikografijos šaltinių tipologine, metodine, sandaros principų, turinio ir išorinių požymių analize.Tyrimo metu siekta ne tik surinkti bibliografijos duomenis apie svarbiausius specialybės leksikografijos šaltinius, tačiau ir paanalizuoti jų naudojimo galimybes plėtojant ne tik terminologinių, bet ir bibliografinių duomenų bazes. Be to, tai tapo savotiška galimybių studija, renkantis tinkamiausius modelius naujam Nacionalinėje bibliotekoje rengiamam aiškinamajam profesinių terminų žodynui.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija skatina rengti aiškinamuosius verčiamuosius terminų žodynus, kurių pirmoji kalba yra lietuvių, nustato žodynų rengimo reikalavimus, tvirtina terminų žodynų vertinimo taisykles („Terminų žodynų rengimo bendrieji reikalavimai“, patvirtinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. gruodžio 20 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (rekomendacija R-4; Inf. pran., 2007-12-29, Nr. 100); (2015 m. gruodžio 3 d. protokolinio nutarimo Nr. PN-8 redakcija). Rengiant žodynus, privalu laikytis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, atsižvelgti į jos rekomendacijas, naudotis atitinkamos srities terminų žodynais, ypač įvertintais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lietuvos Respublikos terminų banku ir kitomis patikimomis elektroninėmis terminų bazėmis, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ (naujausiu leidimu), terminologijos leidiniais, straipsniais ir kt. (Kalbos komisijos įvertintų terminų žodynų sąrašas su anotacijomis, žr. www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/terminija/kalbos-komisijos-ivertintu-terminu-zodynu-sarasas-su-anotacijomis).

Be to, bibliotekininkystės terminologinius duomenis tvarkyti ir juos viešai teikti svarbu ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. Dar 1999 m. nacionalinė biblioteka dalyvavo tarptautiniame Slovėnijos nacionalinės ir universiteto bibliotekos „Daugiakalbio bibliotekininkystės terminų tarptautinio žodyno“ rengimo projekte (Multilingual Dictionary of Library Terminology: International Project (žr. http://www2.arnes.si/~ljnuk4/multi/multi.html), iš viso jam buvo pateikta apie 1500 lietuviškų specialybės terminų.

Bibliotekininkų profesinė kalba – tai – dalykinėje srityje vartojama kalba, kurios ypatybė yra specifinės raiškos priemonės, t. y. ne tik terminija, bet ir frazeologija, stilistiniai bei sintaksiniai bruožai. Juos geriausiai atspindi tikslūs ir išsamūs kalbos duomenų tyrimams skirti tekstynai. Tekstynai gali apimti bendresnę ar siauresnę kurią nors dalykinę sritį, pvz., bibliotekininkystę, bibliografiją, katalogavimą ir pan.; gali apimti tik tam tikro laikotarpio ar šaltinio medžiagą, pvz., tam tikrų periodinių leidinių, mokslinių publikacijų nuo 2001 metų tekstus ir pan. Tekstynai tiksliai fiksuoja kalbinę situaciją ir gali būti labai universaliai panaudojami kaip citavimo šaltiniai, bibliometrinei analizei arba kaip tolesnės lingvistinės analizės ar terminologijos darbo šaltiniai. Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas (žr. tekstynas.vdu.lt/tekstynas/index.jsp) yra didžiausias lietuvių kalbos tekstynas, kuriamas nuo 1992 m. Jis yra ne visai specialus, o daugiau bendro pobūdžio; parengtas pagal skaitomumo, o ne leidybos tendencijas; tęstinis, t. y. ištisų tekstų rinkinys, tarp kurių yra ir bibliotekininkams aktualių mokslo darbų (pvz., „Informacijos mokslai“, „Knygotyra“) ir kitų leidinių tekstai. Todėl jis gali būti naudojamas kaip enciklopedinis arba kontekstinis žodynas ir kaip praktinė lietuvių kalbos mokymo arba mokymosi priemonė, taip pat jis bus naudingas ieškantiems autentiškos profesinės kalbos pavyzdžių. Tekstyne registruojami tekstai aprašomi pagal tokius požymius: tipas (pvz., negrožinė literatūra, humanitariniai arba socialiniai mokslai, informacija, knygotyra), ), sritis (pvz., mokomoji – vadovėliai, metodinės ir kitos mokymo priemonės). Registruojant nurodoma svarbiausia bibliografinė informacija: autorius, teksto pavadinimas, išleidimo metai, leidykla (bibliografinės informacijos kiekis nurodomas atsižvelgiant į teksto pobūdį).

Vienas iš naujausių specialiųjų lietuvių kalbos tekstynų yra „Lietuvių mokslo kalbos tekstynas“ (CorALit, žr. http://www.coralit.lt/). Tai maždaug iš 9 mln. žodžių sudarytas specialusis sinchroninis rašytinės lietuvių mokslo kalbos tekstynas, apimantis humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų krypčių tekstus. Juose galima semantiniais ryšiais besiremianti bibliotekininkystės terminijos paieška. Kaupiant tekstyną siekta surinkti kuo įvairesnių tekstų, kad jie kuo geriau reprezentuotų įvairių mokslo krypčių šiuolaikinės lietuvių rašytinės kalbos leksines, gramatines ir teksto lygmens bei struktūrines ypatybes. Kaip teigia šio tekstyno kūrėjai, „Lietuvių mokslo kalbos tekstynas“ gali būti naudojamas objektyviems šiuolaikiniams akademinio diskurso kiekybinių ir kokybinių parametrų tyrimams, kurie leistų atskleisti tarpdisciplininius ypatumus, apibūdintų žanrų įvairovę, suteiktų informacijos apie esamas arba galimas lietuvių mokslo kalbos savitumo formavimo (-osi) ar nykimo tendencijas, atskleistų veiksnius, lemiančius aptariamus procesus.

Be kitų bibliotekininkų profesinės kalbos sklaidos būdų, mokslinėje ir masinėje komunikacijoje atsirado taip pat ir specializuotų bibliotekininkystės terminologijai skirtų tinklaraščių. Vienas žymiausių Slovėnijos bibliotekininkystės ir informacijos terminologijos žinovų, kelių specializuotų terminų žodynų ir duomenų bazių sudarytojas Ivanas Kaničius administruoja teminį tinklaraštį „Bibliotekininkystės terminologija: apmąstymai ir pokalbiai bibliotekininkystės terminologijos klausimais“ (žr. Bibliotekarska terminologija: Razmišljanja in klepet o terminoloških vprašanjih bibliotekarstva ), kuriame gausu nuorodų į nacionalinius ir tarptautinius terminografijos šaltinius, skelbiami ir aptariami naujausi terminai, pateikiami specialistų komentarai, plačiau vertinamos bibliotekininkystės terminijos aktualijos. Tinklaraštis pelnė labai aukštus reitingus ir užima 12-ą vietą tarp kitų nacionalinių bendrosios terminologijos problemoms skirtų antrosios kartos tinklaraščių.

Viena iš sunkiausiai išsprendžiamų šiuolaikinės terminologijos problemų yra tarptautiniu mastu vis didėjanti profesinės bibliotekininkų kalbos ir bendrinės kalbos atskirtis, kuri veikia visus komunikacijos procesus, tampa vis sunkiau suprantama nespecialistams, reikalauja papildomų pastangų ir investicijų į visuomenės švietimą. Viena svarbiausių dalykinės komunikacijos problemų tebėra sunkiai suvaldoma terminų sinonimija, kurią lengviausiai tvarkyti terminų žodynuose. Todėl, nepaisydami labai didelės įvairių šiuolaikinės leksikografijos produktų ir terminijos norminimo būdų bei metodų įvairovės, specialistai vėl ima itin vertinti spausdintinius žodynus kaip terminų kokybės ir stabilumo garantiją, kurią užtikrina leksikografai, turintys daugiau laisvės kurti negu terminų standartų ar duomenų bazių rengėjai ir administratoriai. Be to, elektroninių žodynų plėtra priartino juos prie kitų įvairaus tipo informacinių leidinių, kurie seniau iš viso nebuvo laikomi žodynais: rubrikatorių, klasifikatorių ir pan. Kai kurie autoriai mano, kad išskirtinis žodyno požymis dabar yra ne turinys, o forma, t.y. svarbus ne leidinyje pateikiamos informacijos tipas, o tos informacijos išdėstymo tvarka.


Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių-anglų kalbų terminų žodynas

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriuje sukauptos terminologijos duomenų bazės pagrindu parengtas dvikalbis lietuvių-anglų bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros terminų (BIK) žodynas ( Lithuanian-English Dictionary of Library, Information and Book (LIB) terms). Jo terminai baigiami svarstyti specialiai sudarytoje Terminologijos komisijoje. Tačiau ne visi žodynai, kuriuose terminai pateikiami dviem kalbomis, galėtų būti vadinami dvikalbiais, nes juose svarbu ne vien dviejų kalbų buvimas, bet ir motyvacija, dėl kurios dvi pasirinktos kalbos yra gretinamos. Šiuo metu pasirinkta bibliotekininkų profesinio terminų žodyno dvikalbė forma yra aktuali dėl didelio srauto anglakalbės profesinės literatūros.  Be to, dvikalbiai profesinės terminijos žodynai vyrauja ir pasaulinės leksikografijos praktikoje. Tikimasi, kad suteikiant žodynui kuo daugiau operatyvios informacijos atnaujinimo galimybių, jis ne tik aprėps pagrindinius bibliotekininkystės terminus gimtąją kalba, bet ir užsieniečiams, vartojantiems anglų kalbą,  pateiks jos tiksliausius vertimo atitikmenis. Siekiama prisidėti ir prie bendrinės lietuvių kalbos norminimo, nes neretai naują lingvistinę realybę profesinė literatūra užfiksuoja operatyviau, atlieka pirminę naujų terminų atranką bei analizę iš daugelio šaltinių. Tuo tikslu pasirinktas ir įprastas žodynams abėcėlinis-lizdinis terminų grupavimo principas, bibliotekininkystės praktikoje panaudotas pirmą kartą. Tai leis atlikti profesinių terminų inventorizaciją platesniame bendrinės lietuvių kalbos kontekste, matyti šiuo metu deramus ir nederamus bibliotekininkų profesinių terminų ryšius su gretimų mokslo sričių, ypač kompiuterijos, terminais.


Aiškinamasis daugiakalbis bibliotekininkystės terminų žodynas

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriuje pradėtas rengti naujas šešiakalbis (lietuvių–anglų–prancūzų–vokiečių–ispanų–rusų kalbų) aiškinamasis bibliotekininkystės terminų žodynas (Multilingual Dictionary of Library terms) yra 2017 m. birželio „Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodyno“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1990–1999) tąsa. Naujojo žodyno rengėjai doc. dr. Nijolė BLIŪDŽIUVIENĖ ir doc. dr. Vytautas Jonas VALIUKĖNAS numatė į šio žodyno lietuviškų terminų sąrašą įtraukti visus naujausius informacijos ir dokumentavimo srities standartuose teikiamus lietuviškus terminus ir jų atitikmenis anglų, ispanų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis. Žodynas rengiamas atsižvelgiant į LST ISO 5127:2017 Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017) tarptautinio terminologijos standarto reikalavimus bei užsienio šalyse sukauptą profesinės terminijos žodynų sudarymo patirtį. Artimiausiu metu numatyta dalį aktualių šio žodyno terminų skelbti viešai profesinės bendruomenės aptarimui.

 


Terminų duomenynas

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriuje terminų žodynai rengiami susisteminus gausius įvairiakalbės profesinės literatūros šaltinių duomenis, o sukaupus pakankamą vienarūšių terminologijos duomenų aibę, ji palaipsniui struktūrizuojama į profesinių terminų duomenyną, kuriame kaupiami: žodžių, žodžių junginių trumpiniai ir pavadinimų santrumpos, terminų junginiai ir pastovūs sąvokų deriniai, nevartotini terminai ir kitos terminų semantinės žymos, leksikografijos šaltinių bibliografinė bei kita informacija. Šiuo metu rekomenduojame naudotis „Terminų ir santrumpų žodynu“ iš“ Valstybinė bibliografija skaitmeniniame amžiuje: patarimai ir naujos kryptys“ (žr. https://www.ifla.org/files/assets/hq/publications/series/39-lt.pdf)

Tas pats terminų ir santrumpų žodynas anglų k. su interaktyviomis nuorodomis į šaltinius: „Glossary of terms and abbreviations and useful links“ from Guidelines for National Bibliographies in the Electronic Age (žr.

https://www.ifla.org/best-practice-for-national-bibliographic-agencies-in-a-digital-age/node/8097)


Bibliotekininkystės, knygotyros ir informacijos mokslų terminų žodynų bei enciklopedijų anotuotas bibliografijos sąrašas su nuorodomis į šaltinius (atsisiųsti PDF ›)


Terminologijos šaltinių nuorodos

Administracinės kalbos aktualijos / sud. Lina Murinienė, Rasuolė Vladarskienė, LKI (žr. http://administracinekalba.lki.lt/index.php?meniu=pradinis)

Atviras lietuvių kalbos žodžių formų žodynas „Morfologija“ (žr. http://www.morfologija.lt)

Bendrasis EuroTermBank paieškos portalas (žr. http://www.eurotermbank.com/)

Bendrinės lietuvių kalbos žodynas / redaktorių kolegija: D. Liutkevičienė (vyr. redaktorė), G. Naktinienė, R. Petrokienė, D. Svetikienė, K. Vosylytė, J. Zabarskaitė. Programuotojas V. Satkevičius. (žr. http://bkz.lki.lt/)

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (VII leidimas internete), 2015 (žr. http: lkiis.lki.lt/dabartinis)

Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas / (Kauno Vytauto Didžiojo universitetas) (žr. http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/)

Didieji anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų kalbų politechnikos žodynai (žr. http://www.zodynai.ff.vu.lt/polit/)

ES sąveikioji terminologijos duomenų bazė IATE (žr. http://eur-lex.europa.eu/browse/eurovoc.html)

Europos Sąjungos žodynas EUROVOC (žr. http://www3.lrs.lt/pls/ev/ev.main)

Europos terminologijos asociacijos (Europian Association for Terminology, EAFT) svetainė (žr. http://www.eaft-aet.net/)

Frazeologijos žodynas / Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redagavo), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p.; elektroninis variantas, 2015, ISBN 978-609411-152-5 (žr. http://lkiis.lki.lt/frazeologizmu)

Integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių informacinė sistema (žr. https://www.raštija.lt/)

Kalbos konsultacijų bankas (žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/)

Kanceliarinės kalbos patarimai (sud. Pranas Kniūkšta, vyr. red. Rasuolė Vladarskienė, LKI) internetinis leidimas, 2007 (žr. http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt)

Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema (žr. http://lkiis.lki.lt/)

Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas (žr. http://naujazodziai.lki.lt/)

Lietuvių kalbos naujažodžių tartuvas (žr. https://www.raštija.lt/liepa/paslaugos-vartotojams/tartuvas/7470 )

Lietuvių kalbos sintaksinės ir semantinės analizės informacinė sistema (žr. https://semantika.lt/)

Lietuvių kalbos terminynas (žr. http://www.terminynas.lt/)

Lietuvių kalbos žodynas: 20 tomų internete (žr. http://www.lkz.lt/)

Lietuvos Respublikos terminų bankas (žr. http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search)
Lietuvos standartizacijos departamento terminų bazė (žr. http://www.lsd.lt/index.php?759492273)

Sinonimų žodynas / Antanas Lyberis. – 2-asis patais. leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002, XIV, 586 p.; elektroninis variantas, 2015, ISBN 978-609-411-153-2. (žr. http://lkiis.lki.lt/sinonimu)

Sisteminis lietuvių kalbos žodynas (žr. http://lkiis.lki.lt/sisteminis)

Skolintų terminų ir jų atitikmenų žodynas (žr. http://www.sta.lki.lt/)

Tarptautinis terminologijos informacijos centras (International Information Centre for Terminology, Infoterm, žr. http://www.infoterm.info/)

Tarptautinių žodžių žodynas (žr. http://zodis.eu/)

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainė (žr. http://www.vlkk.lt)

Vilniaus universiteto mašininis vertimas (žr. https://www.versti.eu/)

Visuotinė lietuvių enciklopedija (žr. https://www.vle.lt/ )


2018 rugpjūčio 20 d.
Parengė Violeta Černiauskaitė
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos
Informacijos mokslų departamento
Bibliotekininkystės skyrius
vyriausioji metodininkė – tyrėja
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos
Terminologijos komisijos sekretorė
Tel. +370 5 239 8671
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Vasaris
P A T K Pn Š S
28 29 30 31 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 1 2 3