Terminologijos darbai

TURINYS


Apžvalga

Terminologijos srities žinių poreikis nuolat auga. Ji tapo neatsiejama globalaus skaitmeninio turinio kūrimo ir plėtros strategijos dalimi. Terminologija – fundamentinė bibliotekininkystės tyrimų kryptis, tiesiogiai susijusi su praktinės veiklos realijomis, ir žymia dalimi su teorinių šio mokslo koncepcijų raida. Kartu ji yra ir itin patogi priemonė bibliotekininkystės turiniui valdyti, keisti, plėsti, integruoti į kitas artimas mokslo sritis. Tačiau bibliotekininkystės terminus vis sudėtingiau identifikuoti globaliuose terminijos tinkluose. Nauji informacinių technologijų bei kompiuterinės lingvistikos įrankiai šiuo metu leidžia sukurti ir suvaldyti daugiakalbius didžiųjų terminologinių duomenų srautus. Tinkamai sutvarkyta ir standartizuota terminija grindžiamos visos informacijos sistemos, o jų kokybę dažnai nulemia pasirinkti terminologijos šaltiniai. Todėl specialiųjų žodynų, tezaurų, ontologijų bei kitų terminografijos įrankių kūrimas ir darninimas įgavo ypatingos reikšmės aukštos pridėtinės vertės intelektinių žinių ekonomikoje. Naujojoje Europos sąveikumo sistemos įgyvendinimo strategijoje, kurią 2017 m. kovo 23 d. paskelbė Europos Komisijos Informatikos generalinis direktoratas, pabrėžiama, kaip svarbu suvokti, kad duomenys ir informacija yra visuomenės turtas, kuris turėtų būti tinkamai kuriamas, kaupiamas, administruojamas, apsaugomas ir išsaugomas, ir kuriuo turėtų būti tinkamai dalijamasi (COM 2017:134 final). Modernioji bibliotekininkystė tapo viena iš labiausiai standartizuotų bei reglamentuotų veiklos sričių, kurios leksiką iš esmės sudaro nuolat naujinamos tarptautinių standartų, vadovų, reglamentų bei taisyklių redakcijos. Didžiausią įtaką pastarųjų metų bibliotekininkystės terminijos raidai turėjo itin išaugę šios srities normų bei teisės dokumentų srautai: Tarptautinės bibliotekų asociacijos ir institucijų federacijos (IFLA) standartų ir gairių, kitų tarptautinių organizacijų dokumentų vertimai sudaro greičiausiai kintančių terminologinių duomenų aibę su naujais tarptautinės integracijos poreikiais bei galimybėmis (žr. www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/norminiai-ir-teises-dokumentai-bibliotekininkui/ifla-standartai-ir-gaires). Tai ypatingas bibliotekininkystės terminografijos savitumas, priverčiantis ją judėti tuo pačiu kompiuterinių technologijų greitkeliu, reikalaujantis adekvačių kompetencijų, technologijų, ir išteklių. Todėl bibliotekininkų profesinės terminijos apimtys ir turinys globaliuose informacijos tinkluose bei sistemose tampa vis labiau aktualus ne tik pačiai profesinei bendruomenei, bet ir tų sistemų vartotojams. Bibliotekose generuojami labai sudėtingi teoriniai ir technologiniai procesai nematomi vartotojų, todėl dalykinės terminijos tvarkyba itin reikalinga bibliotekų paslaugomis besinaudojančios visuomenės švietimui.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuosekli sisteminė bibliotekininkystės terminijos analizė atliekama nuo 1986 metų, kai Mokslinių tyrimų skyriuje įkurtas Terminologijos sektorius tapo šios srities terminologinių duomenų identifikavimo, registravimo, tyrimo ir teikimo visuomenei centru. Jo iniciatorius Vytautas Rimša suformavo keliems dešimtmečiams aktualias strateginės veiklos kryptis: tirti, gryninti, turtinti ir norminti savo srities profesinę kalbą; valyti iš kitų kalbų į ją plūstelėjusias svetimybes; rengti bibliotekininkystės ir bibliografijos enciklopedinius žodynus; dalyvauti tarptautinių aiškinamųjų ir verčiamųjų profesinių terminų žodynų sudarymo veikloje; leisti Lietuvos bibliotekininkystės ir bibliografijos enciklopedijas; kurti, įteisinti ir įdiegti šalyje nuolat veikiančias bibliotekininkystės ir bibliografijos terminijos vartojimo bei profesinės kalbos ugdymo sistemas (žr. [19]97, Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminologija, p. 16–17).

Šiuo metu galima išskirti kelias svarbiausias bibliotekininkystės terminijos tvarkybos kryptis: bibliotekininkų profesinės terminijos identifikavimas, kontekstinė ir lyginamoji analizė bei sisteminimas; terminologinių duomenų kūrimas, terminų vertinimas bei aprobavimas, terminų standartizacija, naujos redakcijos terminų žodynų rengimas; terminų darninimas su nacionalinio bei tarptautinio lygmens specialybę reglamentuojančiais dokumentais; sunormintų terminų skelbimas; terminų integravimas į kitus Lietuvos bei užsienio ar tarptautinius leksikografijos šaltinius bei duomenų bazes, bankus, tekstynus ir duomenynus. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriuje sukaupta unikali šios srities žinių ir duomenų bazė. Bibliotekininkystės terminijos plėtra leksikografijos, standartizacijos ir mokslinių tyrimų kryptimis vykdoma remiantis susistemintais Lietuvos bei kitų šalių ir tarptautiniais terminologijos duomenimis. 1990–1999 metais, suvienijus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvių kalbos instituto (kalbos redaktorius St. Keinys) ir Vilniaus universiteto specialistų bei mokslininkų pastangas, pavyko išleisti keturis aiškinamojo Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodyno sąsiuvinius, kuriuose buvo abėcėline sistemine tvarka pateikti 2237 terminai su apibrėžimais: Sąs. 1: Katalogavimas; Katalogų ir kartotekų sistema / aut. Nijolė Kolesinskienė (518 terminų); Sąs. 2: Dokumentas; Leidinys ; Leidyba / autorės: Nijolė Kolesinskienė, Auksė Balsienė (561 terminas); Sąs. 3: Bibliografija / aut. Violeta Černiauskaitė (340 terminų); Sąs. 4: Bibliotekos fondai / autoriai Nijolė Bliūdžiuvienė, Vytautas Rimša (826 terminai).

Šio žodyno pagrindu 1994 m. parengtas pirmasis Lietuvoje terminų standartas, o per kitus ketverius metus – dar septyni standartai (sunorminti 663 terminai su apibrėžimais).Originalieji terminų standartai neteko galios 2008 m., kai Lietuvos standartu buvo priimtas tarptautiniam standartui tapatus ֦ LST ISO 5127:2008. Informacija ir dokumentavimas. Aiškinamasis žodynas" (ISO 5127:2001. Information and documentation – Vocabulary), kuriame su paaiškinimais buvo pateikta 1090 antraštinių terminų bei jų atitikmenų anglų ir prancūzų kalbomis. 2017 m buvo išleista gerokai papildyta 2-oji šio dokumento redakcija anglų kalba. Jau galime naudotis tarptautinio standarto LST ISO 5127:2019. Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017 Information and documentation – Foundation and vocabulary) : pakeičia LST ISO 5127:2008. – Vilnius : Lietuvos standartizacijos departamentas, 2019.) antrosios papildytos redakcijos lietuviškais terminologijos ištekliais, kurie prieinami Lietuvos standartizacijos departamento terminų duomenų bazėje (Prieiga per internetą: https://www.lsd.lt/).

Iliustracija

Šiuo metu tai išsamiausias norminės terminijos aiškinamasis žodynas, kuriame susisteminta virš 2 tūkstančių terminų su apibrėžtimis. Šiame standarte ekspertams pavyko suderinti 207 tarptautinių standartų bei 150 kitų norminamųjų dokumentų įvairiakalbę terminiją. Šis dokumentas, iš dalies atlikdamas bendros apžvalgos, tinklo ir aiškinamojo žodyno, kuriuo grindžiami atskiri standartai, funkciją, gali tapti itin naudingas gerai suformuluotų ir praktikai tinkamų apibrėžčių šaltinis. Tarptautinė ekspertų grupė, kurios sudėtyje dalyvauja ir Lietuvos standartizacijos technikos komitetas LST TK 47. Informacija ir dokumentavimas daug dirbo siekdami, kad standartas taptų patogia, greitai prieinama ir visapusiška pagalbine priemone tiems, kurie naujai ateina dirbti į įvairias dokumentavimo bei informacijos sritis, todėl stengtasi sukurti aiškią ir lengvai suprantamą šio dokumento struktūrą. Joje kryžminių nuorodų, pastabų, numeracijos ir kitų žymiklių pagalba tarpusavio priklausomybės bei pavaldumo ryšiais susieta ir susisteminta terminija tokių sričių kaip: bibliotekininkystė, archyvistika, tekstų dokumentavimas, redagavimas, medijų dokumentavimas, spausdinimas, leidyba, garso ir vaizdo dokumentų rengimas, muziejininkystė, dokumentų konservavimas ir kitos su duomenų, informacijos ar žinių apdorojimo technologijomis bei teisiniais dalykais susijusios sritys. Standarte pateiktos tokios terminų ir sąvokų sistemos:

Komunikacija ir informacija
Kalba ir terminologija
Ženklai, rašto ženklai ir simboliai
Rašto sistemos ir transkripcija
Duomenų rūšys
Veiksmai su duomenimis
Skaitmeninis duomenų apdorojimas
Duomenų pateikimas duomenų bazėse
Objektai, duomenų laikmenos, dokumentai
Objektų ir dokumentų vertės
Dokumentų intelektinės kūrybos procesai
Su dokumentavimu susijusių tyrimų sritys
Dokumentavimo įstaigos
Dokumentavimo srities profesijos ir funkcijos
Numeravimo sistemos, identifikatoriai, jungiamieji elementai
Paslaugos dokumentams gauti
Informacijos ir dokumentavimo organizacijų fondai
Rinkinių tipai
Fondų rinkinių planavimas, plėtra ir komplektavimas
Dokumentų ir duomenų analizė, pateikimas ir turinio aprašymas
Aprašymas ir katalogavimas
Aprobuotieji kreipties elementai
Antraštės
Turinio analizė ir turinio aprašymas
Indeksavimas ir indeksavimo rezultatų įvertinimas
Tezaurai ir jų elementai
Klasifikacijos ir jų elementai
Saugojimas
Sudėstymas ir išdėstymas lentynose
Paieška ir išrinkimas
Informacijos ir dokumentų naudojimas
Prieiga prie informacijos
Paslaugos
Naudojimosi tyrimai ir veiklos matai
Dokumentų priežiūra
Su saugojimu susijusių medžiagų savybės
Dokumentų gamybos ar konservavimo procesai
Dokumentų pažeidimų rūšys
Dokumentų pažeidimus sukeliantys veiksniai
Konservavimo priemonės
Teisiniai informacijos ir dokumentavimo aspektai
Literatūrinė, meninė ir pramoninė nuosavybė
Autorių teisės
Privatumas ir duomenų apsauga

Tarptautinio standarto ISO 5127:2017 terminija anglų kalba pasiekiama Tarptautinės standartizacijos organizacijos interneto naršyklės platformoje ISO Online Browsing Platform (Prieiga per internetą: (https://www.ISO.org/obp).

Iliustracija

Bibliotekinės terminijos standartizacija tapo aktualiausia pastarųjų metų Nacionalinės bibliotekos terminologinio darbo dalimi, nes bibliotekų veiklą reglamentuojančių dokumentų srautai nuolat augo. Nacionalinio lygmens informacijos ir dokumentavimo srities standartizacija prasidėjo 1998 m. kai Nacionalinės bibliotekos iniciatyva buvo įkurtas technikos komitetas LST TK 47. Nuo 2004 m. į technikos komiteto LST TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ veiklą įsitraukė pagrindinių šalies archyvų atstovai, muziejų, mokslo ir valstybės įstaigų bei privačių įstaigų ekspertai. Pagal atstovaujamų technikos komitete, „Informacija ir dokumentavimas" šalių skaičių, tai yra antras pagal dydį tarptautinės standartizavimo organizacijos technikos komitetas, jame dalyvauja beveik 80 šalių. Lietuvos nacionaliniame komitete šiuo metu dalyvauja Vilniaus universitetas, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos valstybės naujasis archyvas, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinė biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos Medicinos biblioteka, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Bendri standartizacijos tikslai ir dalyvavimas standartų rengimo, taikymo, viešinimo, valdymo procesuose jau tapo dar vienu svarbiu bibliotekas, archyvus, muziejus ir kitas kultūros paveldo bei informacijos ir dokumentavimo srityje dirbančias institucijas vienijančiu veiksniu. Lietuvos nacionalinės bibliotekos ekspertų dalyvavimas šio komiteto veikloje leido sukaupti unikalios patirties ir pelnyti pripažinimą. Ilgametė šio komiteto vadovė dr. Nijolė Bliūdžiuvienė už sėkmingą darbų organizavimą ir planavimą Lietuvos standartizacijos departamento buvo įvertinta nacionalinės standartizacijos prizu. Tai leido bibliotekoms ne tik pirmosioms įsitraukti į pagal tarptautinio ir europinio lygmens standartizacijos principus organizuojamą nacionalinę standartizacijos veiklą, bet ir koordinuojant informacijos ir dokumentavimo srities standartizacijos darbus, įvykdyti daugiapakopę technikos komiteto LST TK 47 pertvarką (žr. Standartizacijos vaidmuo atminties institucijų integracijos procese : daktaro disertacija : humanitariniai mokslai, komunikacija ir informacija (06 H) / Nijolė Bliūdžiuvienė). 2000–2015 m. technikos komitetas LST TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ parengė 23 šios  srities tarptautinių standartų lietuviškąsias  versijas, į kurias buvo įtraukti 1678 terminai). 2016–2019 m. informacijos ir dokumentavimo Lietuvos standartų rinkinį papildė 35 standartai, iš kurių tik 2 yra lietuviškos tarptautinių standartų versijos. O 2020 m. pabaigoje LST TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ priskirti 174 galiojantys standartai, iš kurių 15 yra lietuvių kalba (žr. „Lietuvos standartai“. Prieiga per internetą: https://www.lnb.lt/media/public/bibliotekininkui/Dokumentai/lietuvos_standartai.pdf). Deja, vos dešimt procentų  tarptautinių standartų Lietuvoje perimti vertimo būdu, kiti – atgaminimo būdu, t. y. neversti į lietuvių kalbą, arba išversti profesinėje aplinkoje, bet formaliai neįteisinti, tačiau patenka į būtinąjį profesinių terminų aruodą.

Bibliotekinės terminijos standartizacija apima terminų standartų ir ne terminų standartų terminų skyrių ar specialių sąrašų kūrimą, kuriuose pateikiami svarbiausieji atitinkamos dalykinės srities terminai su apibrėžimais, suderintais su Lietuvos standartizacijos departamento Terminologijos komisija ir aprobuotais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, pvz., 240 terminų sąrašas su apibrėžimais ir atitikmenimis anglų kalba yra pateiktas tarptautiniame bibliografinio aprašo standarte (žr. ISBD: tarptautinis standartinis bibliografinis aprašas / Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA); [lietuviškąjį vertimą parengė Nijolė Marinskienė, Regina Varnienė-Janssen, Tomas Auškalnis]. – Jungt. laida. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2013 (Vilnius : LNB). – XV, 302, [1] p).

Standartizuotos terminijos ir sąvokų reikšmių žodyno taisyklingas vartojimas yra būtinas, kai teikiame tarptautinio bibliografinio aprašo (ISBD) metaduomenis semantiniame saityne. ISBD elementams naudojame šiuos reikšmių žodynus: ISBD „turinio formai“ (žr. ISBD content form. Prieiga per internetą: http://metadataregistry.org/vocabulary/show/id/113.html); ISBD „matmenų apibūdinimui“ (žr. ISBD content qualification of Dimensionality. Prieiga per internetą: http://metadataregistry.org/vocabulary/show/id/117.html); ISBD „judesio apibūdinimui“ (žr. ISBD qualification of motion. Prieiga per internetą: http://metadataregistry.org/vocabulary/show/id/116.html);  ISBD „sensorinio turinio apibūdinimui“ (žr. ISBD content qualification and sensory specification. Prieiga per internetą: http://metadataregistry.org/vocabulary/show/id/118.html); ISBD „tipo apibūdinimui“ (žr. ISBD content qualification of type. Prieiga per internetą: http://metadataregistry.org/vocabulary/show/id/115.html); ISBD „priemonės tipo apibūdinimui“ (ISBD media type. Prieiga per internetą: http://metadataregistry.org/vocabulary/show/id/114.html). Nacionalinė biblioteka itin operatyviai yra parengusi IFLA ISBD vardų erdvių vertimo tarptautiniam išteklių aprašo modeliui (RDF) gaires (Prieiga per internetą: https://www.ifla.org/files/assets/cataloguing/isbd/OtherDocumentation/guidelines-ifla_isbd-namespace-translation-_v.1.0_august2017_lt.pdf). Be to, bibliotekininkų nuolatiniame akiratyje yra ir kita svarbi tarptautinė metaduomenų standartų terminija: „Išteklių aprašo ir prieigos“ (RDA. Data Foundation and Terminology (DFT): Vocabulary, March 15, 2018. Prieiga per internetą: http://www.rdaregistry.info), Metaduomenų objektų aprašo schemos (Metadata object description schema, MODS. Prieiga per internetą: http://www.loc.gov/standards/mods), Metaduomenų autoritetinių įrašų aprašo (Metadata authority description schema, MADS. Prieiga per internetą: http://www.loc.gov/standards/mads) ir kitų metaduomenų schemų reikšmių žodynų sąvokos.

Tarptautiniu mastu standartizuotos terminijos šaltiniai anglų, ir iš dalies prancūzų, kalbomis yra prieinami Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) terminų duomenų bazėje (žr. ISO Online Browsing Platform. Prieiga: https://www.iso.org/obp/ui#search).

Išsamiausia laisvos prieigos lietuvių bibliotekininkystės ir jai gretimų sričių terminologinių duomenų bazė yra Lietuvos standartizacijos departamento Terminų bazė (žr. Prieiga: http://lsd.lt/index.php?-452282422), kurioje kaupiami visi Lietuvos standartuose vartojami lietuviški terminai bei jų atitikmenys užsienio kalbomis.

Lietuvos Respublikos Terminų banke tarp daugiau kaip 245 800 (2019 m. spalis). sutvarkytų, aprobuotų ir teiktinų lietuvių kalbos terminų straipsnių rinkinių galima rasti taip pat ir komunikacijos, informacijos ir kompiuterijos, švietimo, mokslo ir kultūros srityse vartojamų bibliotekininkystės terminų su atitikmenimis anglų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lotynų, portugalų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis (žr. Prieiga: http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search). Lietuvos Respublikos terminų banką kuria, jo veikimą, nuolatinę priežiūrą ir duomenų atnaujinimą užtikrina Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

2005–2006 metais 1740 sunormintų terminų iš Nacionalinėje bibliotekoje parengto ֦ Bibliotekininkystės ir bibliografijos aiškinamojo terminų žodyno" buvo įtraukti į didžiausią tuo metu atviros prieigos terminų banką EuroTermBank (žr. Prieiga: https://eurotermbank.com). Jame šiuo metu yra 14 494 566 terminai 43 kalbomis. Dalyvaudamos šiame projekte, Baltijos valstybės įgavo pirmąsias didžiųjų terminologijos duomenų tvarkybos pamokas. Projekte vykdytame pagal Europos Komisijos Elektroninio turinio programą (eContent Programme), skirtą terminologijos darbui naujosiose Europos Sąjungos (ES) šalyse derinti ir vienyti, perimant kitų ES terminijos tinklų patirtį. Projekto rezultatas – centralizuotas naujųjų Europos Sąjungos šalių terminų bankas, susietas su kitais nacionaliniais ir tarptautiniais terminų bankais ir ištekliais. Projekte dalyvavo septynios ES šalys: Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Vengrija ir Vokietija. Projekto koordinatoriumi išlieka didžiausia Baltijos šalių informacinių technologijų bendrovė ֦ Tildė" Latvijoje, kuri specializuojasi kalbos technologijų, lokalizacijos ir interneto projektų srityse. Tai itin svarbi nacionalinių ir ES terminų duomenų bazių mainų galimybė, taikant vienodą metodiką ir standartus, sukuriant ir įgyvendinant susietųjų duomenų sistemą bei procedūras.

Europos žodyno EuroVoc (žr. Prieiga: https://eur-lex.europa.eu/browse/eurovoc.html arba https://eur-lex.europa.eu/browse/eurovoc.html?locale=lt) duomenų bazėje bibliotekų, dokumentavimo ir informacijos sričių terminai 23 ES kalbomis susisteminti skyriuose: Dokumentacija (Documentation), Informacija ir informacijos apdorojimas (Information and Information processing), Informacijos technologija ir duomenų apdorojimas (Information technology and data processing). Terminologinių duomenų paieška jame galima 21 srityje, suskirstytoje į 127 poskyrius. Šis sisteminis tezauras, kurio terminų sąrašus Lietuvoje pildo įvairių sričių specialistai, o svarsto – Valstybinė lietuvių kalbos komisija, yra itin svarbus, nes pagal jį sisteminami Lietuvos Respublikos Seimo Informacijos sistemos dokumentai, Lietuvos Respublikos teisės aktai. 

Nuo 2007 m. visuomenė gali naudotis Sąveikiosios terminologijos Europai projekto IATE (Inter-Active Terminology for Europe) terminų baze (žr. Prieiga: https://iate.europa.eu/home). Joje sukaupti visų ES institucijų vertimo raštu tarnybų terminijos ištekliai, ir tai viena didžiausių terminų bazių pasaulyje, kurioje jau virš 8 milijonų terminų 24 oficialiosiomis ES kalbomis. Vidutiniškai per savaitę bazė papildoma 2–3 tūkstančiais terminų, registruojama daugiau kaip vienas milijonas užklausų, pataisoma ar patikslinama 24 tūkstančiai terminų. Terminų paieška atliekama pasirinkus originalo ir vertimo kalbą. Taip pat galima ieškoti termino, santrumpos, žodžių junginio, frazės, kontekstinės informacijos, pateikiamos sisteminės ir kryžminės nuorodos. Didžiausia bibliotekininkystės terminų koncentracija skyriuose: dokumentacija (3221), informacijos technologija ir duomenų apdorojimas (3236), nes ši duomenų bazė susieta su EuroVoc tezauru. 2019 m. vasarą joje buvo 63 905 lietuviški terminai. Dalis jų pateikti su apibrėžimais ir itin naudinga kontekstine informacija: kas ir kada terminą pateikė ar pakeitė, nurodomas apibrėžties šaltinis, pastabos ir patikimumo vertinimo žymos, sukurta patogi terminų paieškos rezultatų spausdinimo sąsaja. Kiekvieno termino duomenis vartotojas gali el. paštu sistemoje papildyti ar pakomentutoti.

Jei spausdintose komunikacijos priemonėse turėjome itin lėtą terminologijos duomenų paieškos greitį, tai elektroninėje erdvėje chaotiškos ir dažnai atsitiktinės tokių duomenų sankirtos sukelia didžiausią pavojų jų kokybei ir patikimumui. Net ir turėdami didžiulę įvairių terminijos norminimo priemonių bei būdų įvairovę, specialistai vėl ima labiau vertinti tęstinę ir nuoseklią terminų žodynų rengimo kokybę. Terminams yra keliami didžiuliai reikalavimai, prilygstantys tiksliųjų mokslų formulių darybai. Vertindami kiekvieną naujai sukurtą terminą, privalome atsižvelgti į jo kalbinį taisyklingumą, t. y. į tai, ar jis atitinka leksines, morfologines, darybines, sintaksines ir fonologines normas, taip pat į jo vienareikšmiškumą, aiškumą, nuoseklumą, tikslumą, stilistinį neutralumą, ekonomiškumą, darybinį patogumą, pastovumą ir savos kalbos prioritetus. Puikaus bibliotekininkystės terminologijos žinovo St. Keinio įsitikinimu, normaliomis sąlygomis gyvuojančios kalbos terminų kūrimo, naujinimo ir papildymo šaltiniai rikiuotini taip: 1) vartojamieji kalbos žodžiai, 2) trūkstamų žodžių ir žodžių junginių darymas savos kalbos priemonėmis, 3) žodžių skolinimasis (žr. Dabartinė lietuvių terminologija, p. 202).

Įvairių terminų šaltinių identifikavimas tapo aktualus, kai bibliotekininkystės ir informacijos, o juo labiau knygotyros ir leidybos sričių žodynų, žinynų,  enciklopedijų bei kitų terminijos priemonių skaičius ir toliau auga, todėl  pasirinkti tinkamus bei patikimus informacijos šaltinius tampa vis sudėtingiau. Susisteminta  pagal tipus ir kalbas informacija apie naujausius Lietuvos bei užsienio leksikografijos šaltinius pateikta bibliografijos sąraše „Bibliotekininkystės, knygotyros ir informacijos mokslų terminų žodynų bei enciklopedijų anotuotas bibliografijos sąrašas su nuorodomis į šaltinius“ (Prieiga per internetą: https://www.lnb.lt/media/public/bibliotekininkui/Dokumentai/ZODYNU_nuorodos.pdf).

Tikslingas tinkamų terminologijos šaltinių pasirinkimas, nuolatinis jų atnaujinimas ir technologinė kontrolė tapo viena aktualiausių profesinės terminijos darninimo problemų. Bibliotekininkystės terminijos tvarkymas vyksta informacijos greitkelyje su abipusiu judėjimu dviem kryptimis: naujų terminų atsiradimo bei senųjų sunykimo. Duomenų bazėse ir terminynuose šis procesas itin spartus, o dažnai ir nepastebimas. Todėl kiekvieno naujo žodyno pasirodymas, tai svarbus įvykis, fiksuojantis autentišką profesinės terminijos situaciją. Kiekvienas konceptualus terminų žodynas yra ne tik būtina šiuolaikinės terminijos norminimo ir darninimo priemonė, bet ir leksikos paveldo kūrinys, kuriame išsaugoti kalbos faktai.


Bibliotekininkystės, knygotyros ir informacijos mokslų terminų žodynų bei enciklopedijų anotuotas bibliografijos sąrašas su nuorodomis į šaltinius (atsisiųsti PDF ›)


Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių-anglų kalbų terminų žodynas

Nuo 1986 m. Nacionalinėje bibliotekoje vykdomi terminologijos tyrimai, leido sukaupti unikalią bibliotekininkystės ir jai gretimų sričių žinių ir duomenų bazę. Nacionalinėje bibliotekoje veikianti Tarpžinybinė Terminologijos komisija rekomendavo nuolat kaupiamos, pildomos ir tikslinamos terminų duomenų bazės šaltinius publikuoti platesniam vartotojų ratui prieinama ir aiškia terminų žodyno forma. Juk publikuoti bibliotekininkystės terminologijos darbai yra tik nedidelė šiuo metu viešai prieinamų duomenų dalis. Prielaidas naujam dvikalbiam „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių-anglų kalbų terminų žodynui“ (autoriai dr. Nijolė Bliūdžiuvienė ir dr. Jonas Vytautas Valiukėnas, Lithuanian-English Dictionary of Library, Information and Book terms) parengti 2019 metais sudarė intensyvūs pastarųjų metų bibliotekininkų profesinės komunikacijos terminų standartizacijos, tyrimo ir norminimo procesai bei nuolat augantys anglakalbės dalykinės  literatūros ir informacijos srautai. Parengtame naujame terminų žodyne buvo atlikta išsami bibliotekininkystės srities terminų inventorizacija, praėjus 20 metų po paskutinio aiškinamojo Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodyno (BBTŽ 1990–1999) leidybos. Šiame žodyne pavyko susisteminti 10 000 lietuviškų terminų su atitikmenimis anglų kalba. Lietuvos Nacionalinės bibliotekos 100-mečio fone tapo akivaizdu, kaip išaugo ir kuriomis kryptimis plėtojosi bibliotekininkystės terminija, išlaikydama glaudžius ryšius su informacijos mokslų ir knygotyros terminais. Jie aktualūs ir žymiai platesniam vartotojų ratui – mokslininkams, specialistams, tyrėjams, kitiems besidomintiems asmenims, nuolat dalyvaujantiems mokslinės informacijos, dokumentinės komunikacijos, paveldo ir atminties institucijų veikloje. Tikimasi, kad suteikiant žodynui kuo daugiau operatyvios informacijos atnaujinimo galimybių, jis ne tik aprėps pagrindinius bibliotekininkystės terminus gimtąją kalba, bet ir užsieniečiams, vartojantiems anglų kalbą,  pateiks jos tiksliausius vertimo atitikmenis. Šiuo žodynu siekiama prisidėti ir prie bendrinės lietuvių kalbos norminimo, atkreipiant dėmesį į nuolat besirandančius naujus terminus, atspindinčius esminius technologinius ir vadybinius bibliotekų veiklos pokyčius. Tuo tikslu Jono Vytauto Valiukėno iniciatyva buvo pasirinktas įprastas žodynams abėcėlinis lizdinis terminų grupavimo principas ir sukurtas naujas terminų žodyno modelis, kuris bibliotekininkystės praktikoje panaudojamas pirmą kartą. Tai leis lengviau identifikuoti profesinę bibliotekininkystės terminiją platesniame bendrinės lietuvių kalbos kontekste,  įžvelgti bibliotekininkystės profesinių terminų ryšius su gretimų mokslo sričių, ypač kompiuterijos, terminais. Šios krypties terminijos tyrimus numatoma tęsti, o Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apsvarstytą žodyno pirmąją laidą planuojama paskelbti skaitmeniniu PDF formatu.


Aiškinamasis daugiakalbis bibliotekininkystės terminų žodynas

Be aiškinamųjų terminų žodynų būtų sunku aprėpti ne tik knygotyros, bibliografijos, bibliotekininkystės ar informacijos ir dokumentavimo sričių terminų visumą, susivokti specialistų vartojamų sinonimų gausoje, bet ir ieškoti tikslios informacijos įvairiose duomenų bazėse. Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamente pradėtas rengti naujas penkiakalbis (lietuvių–anglų–prancūzų–vokiečių–rusų kalbų) aiškinamasis bibliotekininkystės terminų žodynas (Multilingual Dictionary of Library terms) yra „Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodyno“ (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 1990–1999) tąsa. Žodynas rengiamas atsižvelgiant į LST ISO 5127:2019. Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017) tarptautinio terminologijos standarto reikalavimus bei užsienio šalių sukauptą profesinės terminijos žodynų sudarymo patirtį. Artimiausiu metu numatyta dalį aktualių šio žodyno terminų skelbti viešai profesinės bendruomenės aptarimui.


Terminų duomenynai

Elektroninių žodynų plėtra priartino juos prie kitų įvairaus tipo informacinių leidinių, kurie seniau iš viso nebuvo laikomi žodynais: rubrikynų, tekstynų, duomenynų ir kitų specialiųjų žinių organizavimo sistemų, pvz., SKOS (Simple knowledge organization system). Kai kurie autoriai mano, kad išskirtinis žodyno požymis dabar yra ne turinys, o forma, t.y. svarbus ne turinyje pateikiamos informacijos tipas, o tos informacijos išdėstymo tvarka. Bibliotekininkų profesinė kalba – tai dalykinėje srityje vartojama kalba, kurios ypatybė yra specifinės raiškos priemonės, t. y. ne tik terminija, bet ir frazeologija, stilistiniai bei sintaksiniai bruožai. Juos geriausiai atspindi tikslūs ir išsamūs kalbos duomenų tyrimams skirti tekstynai. Tekstynai gali apimti bendresnę ar siauresnę kurią nors dalykinę sritį, pvz., bibliotekininkystę, katalogavimą ir pan.; gali apimti tik tam tikro laikotarpio ar šaltinio medžiagą, pvz., tam tikrų periodinių leidinių, mokslinių publikacijų nuo 2001 metų tekstus ir pan. Tekstynai tiksliai fiksuoja kalbinę situaciją ir gali būti labai universaliai panaudojami kaip citavimo šaltiniai, bibliometrinei analizei arba kaip tolesnės lingvistinės analizės ar terminologijos darbo šaltiniai. Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas (žr. tekstynas.vdu.lt/tekstynas/index.jsp) yra didžiausias lietuvių kalbos tekstynas, kuriamas nuo 1992 m. Jis yra ne visai specialus, o daugiau bendro pobūdžio; parengtas pagal skaitomumo, o ne leidybos tendencijas; tęstinis, t. y. ištisų tekstų rinkinys, tarp kurių yra ir bibliotekininkams aktualių mokslo darbų (pvz., „Informacijos mokslai“, „Knygotyra“) ir kitų leidinių tekstai. Todėl jis gali būti naudojamas kaip enciklopedinis arba kontekstinis žodynas, naudingas ieškantiems autentiškos profesinės kalbos pavyzdžių. Tekstyne registruojami tekstai aprašomi pagal tokius požymius: tipas (pvz., negrožinė literatūra, humanitariniai arba socialiniai mokslai, informacija, knygotyra), ), sritis (pvz., mokomoji – vadovėliai, metodinės ir kitos mokymo priemonės). Registruojant nurodoma svarbiausia bibliografinė informacija: autorius, teksto pavadinimas, išleidimo metai, leidykla.

Be to, atsižvelgiant į bibliotekininkų profesinės terminijos vertimo aktualijas ir šio sudėtingo darbo rezultatų optimizavimo bei viešinimo poreikius, galėtų būti kuriamas bei plėtojamas specializuotas frazynas ypatingoms kitų kalbų vertimo patirtims fiksuoti. Šiuo metu bibliotekininkams aktualiausios vertimo iš anglų kalbos konstrukcijos, metaforos, profesinis žargonas, daugiareikšmiai žodžiai ir kiti gramatiniai junginiai, kurie jau buvo profesionaliai išversti, tačiau į žodynus, standartus, kitus publikuotus šaltinius taip ir nepateko. Juos sunku identifikuoti ir bendruose automatizuoto vertimo įrankių kontekstuose su itin kontraversiškais vertimų pavyzdžiais. Tokiais atvejais praverstų į frazyną įtraukti ir neteiktinų, kituose šaltiniuose pastebėtų vertimų, kaip tai yra padaryta „Kompiuterinės leksikos frazyne“ (žr. http://www.ims.mii.lt/frazynas).

Duomenynas yra labai patogi priemonė bibliotekininkystės teorinių sampratų, įvairių greitai kintančių praktinės veiklos ir technologinių sprendimų patirčių kalbinės išraiškos įvairovei fiksuoti. Duomenyne galėtų tilpti nesunkiai administruojama ir patogi vartotojui milžiniška duomenų bazė su integruotais daugialypės terpės šaltiniais, kaip tai yra padaryta, kuriant „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną“ su integruotu lietuvių kalbos naujažodžių tartuvu (žr. http://naujazodziai.lki.lt/). Tai itin tikslinga, kai taip sparčiai kinta ir turtėja mūsų profesinė terminija. Svarbiausia šiuolaikinio duomenyno ypatybė, kad jis kuriamas specialistų ir teikiamas vartotojams kaip nebaigtinė, nuolat besikeičianti, t. y. aktuali ir bendromis pastangomis tvarkoma, o dažnai ir išlaikoma, terminų faktografija, kuri tiksliausiai rodo, kaip kinta profesinės kalbos leksika. Tinkamai struktūrizuotame su kitais integruotais šaltiniais duomenyne galėtų sutilpti žymiai daugiau bibliotekininkų profesinės kalbos reiškinių: simboliai, vardai, terminai, terminų atitikmenys, terminų junginiai, santrumpos, sinonimai, kontekstai, šaltiniai, terminų autoriai, specialieji kitų kalbų atitikmenų, formų, vartojimo statuso ir kiti rodikliai, būtini terminų vartosenos analizei. Be to, duomenynas padėtų kompleksiškai išspręsti termino ir terminų junginio pateikimo problemą, kuri kitose terminologinėse priemonėse, pavyzdžiui, žodynuose ar standartuose yra sunkiai išsprendžiama, o yra būtina taisyklingai naujų terminų darybai ir kūrimui. Pavyzdžiui, sudarant gausius ir dažnai vartojamus junginius su terminu paieška: paieška pagal cituojamus dokumentus, paieška pagal žodžių junginį, turinio paieška Google sistemoje ir pan. Juos nesunku fiksuoti tekstynuose ar duomenynuose, tačiau sudėtinga sunorminti terminų žodynuose, kuriais dažniausiai esame įpratę naudotis, o patiems kaskart sudaryti vis naujus terminologinius junginius, ypač, kai reikia juos išversti iš kurios nors užsienio kalbos, pritrūksta laiko ir žinių.

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio tenka skirti ne tik terminijos duomenų analizei, kūrimui, tvarkymui, norminimui, modeliavimui, technologinei plėtrai, bet ir jų efektyviam viešinimui. Nuoseklus turimos terminijos aruodų atvėrimas tinkama ir patogia forma tampa itin aktualus visoms nuolat spartėjančių informacinių technologijų kaitos paliestoms bibliotekininkystės sritims. Siekiama, kad šiuo metu didžiąja dalimi jau standartizuota bibliotekininkystės terminija taptų taip pat nuosekliai ir tinkamomis formomis viešinama, toliau analizuojama ir kuriama, randant tiesiogines sąsajas su vartotojais. Nors sukurto produkto sklaida yra paprastai galutinė ir baigiamoji bet kurio tyrimo dalis, šiuolaikinės technologijos lemia, kad bet kurios išmaniosios informacinės sistemos grindžiamos tiesioginėmis sąsajomis su vartotojais, jų bendradarbiavimu ir tolesne įtaka visos sistemos raidai. Naujos informacinės ir ryšių technologijos ne tik sudaro sąlygas rinkti, saugoti, analizuoti skleisti ir dalintis sukauptais terminologijos duomenimis vis efektyvesniais, patogesniais bei pigesniais būdais, bet ir suteikia galimybę tapti ne tik šių duomenų vartotojais, bet ir kūrėjais. Pavyzdžiui, ES Atvirųjų duomenų portalo (EU Open Data Portal) naudotojai raginami teikti pasiūlymus, kokius duomenis norėtų jame rasti (žr. Pasiūlykite duomenų rinkinį. Prieiga: https://data.europa.eu/euodp/lt/data). O planuojant gausiausias pasaulio terminologų pajėgas vienijančio Tarptautinio terminologijos tinklo (International Network for Terminology) veiklos kryptis 2020 metams, siūloma vartotojams patiems formuluoti pageidavimų sąrašą, kuris padėtų specialistams priimti teisingus sprendimus ir kurti, vystyti  bei tobulinti geriausiai visuomenės lūkesčius atspindinčius produktus (žr. TermStrategy2020: wish list. Prieiga: http://www.termnet.org/english/projects/TermStrategy2020/TermNetsTermStrategy2020.pdf).

Be kitų bibliotekininkų profesinės kalbos sklaidos būdų, mokslinėje ir masinėje komunikacijoje atsirado taip pat ir specializuotų bibliotekininkystės terminologijai skirtų tinklaraščių. Vienas žymiausių Slovėnijos bibliotekininkystės ir informacijos terminologijos žinovų, kelių specializuotų terminų žodynų ir duomenų bazių sudarytojas Ivanas Kaničius administruoja teminį tinklaraštį „Bibliotekininkystės terminologija: apmąstymai ir pokalbiai bibliotekininkystės terminologijos klausimais“ (žr. Bibliotekarska terminologija: Razmišljanja in klepet o terminoloških vprašanjih bibliotekarstva. Prieiga per interneta: http://terminologija.blogspot.com), kuriame gausu nuorodų į nacionalinius ir tarptautinius terminografijos šaltinius, skelbiami ir aptariami naujausi terminai, pateikiami specialistų komentarai, plačiau vertinamos bibliotekininkystės terminijos aktualijos. Tinklaraštis pelnė labai aukštus reitingus ir užima 12-ą vietą tarp kitų nacionalinių bendrosios terminologijos problemoms skirtų antrosios kartos tinklaraščių.

Terminijos vartotojų poreikių bei lūkesčių tyrimai turi sudaryti būtinąją bet kurios kuriamos sistemos dalį. Juk remiantis šiais duomenimis, galima kurti adekvačius terminologinius produktus: specializuotus pagal poreikį terminų, naujų terminų ar pasenusių ir nenaudojamų terminų sąrašus, aiškinamuosius ar verčiamuosius žodynus su pageidaujamų kalbų terminų atitikmenimis, įvairios apimties  terminų standartus, terminų bazes ir bankus, enciklopedinius žodynus, tekstynus, frazynus ar kitokių formų duomenynus. Todėl Nacionalinės bibliotekos sukauptiems duomenims atskleisti ieškoma tinkamų ir veiksmingų viešos prieigos formų. Juk terminologijos srityje intensyviai dirbama ne tik Lietuvos standartizacijos departamento  komitete, LST TK 47. Informacija ir dokumentavimas, tarpžinybinėje Terminologijos komisijoje, bendradarbiaujama su kitomis ekspertinėmis institucijomis: Valstybine lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centru, dalyvaujama Lietuvių terminologijos forumo veikloje.

Terminologijos paslaugų ir produktų įvairovė skatina kūrybiškai mąstyti, nors tai gal būt labiausiai kalbos normų, taisyklių ir reglamentų, nacionalinių bei tarptautinių susitarimų saistoma veiklos erdvė. Terminų ištekliai būtini tiek naujos informacijos įsisavinimui, tiek ir retrospektyviam jos turiniui atskleisti, tačiau esminis jų bruožas – tikslus informacijos ir turinio perteikimas bet kuria kalba. Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento direktorės, Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) nacionalinio technikos komiteto LST TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ ekspertės dr. Nijolės Bliūdžiuvienės nuomone, norminių terminų vartoseną labiausiai skatina jų įtraukimas į teisės aktus, standartus bei studijoms ir savišvietai skirtas ugdymo priemones. Štai Estijoje nuo 2006 metų vystomos įvairios bibliotekininkų profesinės kalbos ugdymo programos, kurias koordinuoja Bibliotekininkų draugijos Terminologijos taryba. Jos iniciatyva kasmet rengiamos profesinės kalbos dienos, seminarai, skelbiami kalbos ugdymo priemonių konkursai, atliekami kiti papildomi terminologijos vartotojų tyrimai, o kiekvieną rudenį organizuojamų kalbos seminarų paskaitų medžiaga publikuojama Estijos nacionalinės bibliotekos ir Bibliotekininkų draugijos tinklalapiuose (žr. Oskuskeelepäevad. Prieiga: https://www.nlib.ee/oskuskeelepaev). Latvijos nacionalinėje bibliotekoje kasmet organizuojamos mokslinės konferencijos bibliotekininkystės ir gretimų sričių terminijos problemoms aptarti (žr. Konferences „Bibliotēku nozares un saskarnozaru terminoloģija: vēsturiskais un mūsdienu aspekts“ prezentācijas. Prieiga per internetą: https://www.lnb.lv/lv/konferences-biblioteku-nozares-un-saskarnozaru-terminologija-vesturiskais-un-musdienu-aspekts). Lietuvoje profesinės kalbos ugdymo kokybei reikšminga 2018 m. pradžioje pasirašyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos bendradarbiavimo sutartis, kurioje įtvirtinti siekiai bendradarbiauti organizuojant Lietuvių kalbos dienas, diskusijas, seminarus, kitus renginius, gerinti profesinės kalbos sklaidos kokybę. Lietuvių kalbos ir kalbotyros žinios gilinamos Nacionalinėje bibliotekoje veikiančiame Kalbos klube.


Terminologijos šaltinių nuorodos internete

  • Administracinės kalbos aktualijos / sudarė Lina Murinienė ir Rasuolė Vladarskienė. – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2014. - ISBN 978-609-411-129-7. Prieiga per internetą: http://administracinekalba.lki.lt/index.php?meniu=pradinis
  • Atviras lietuvių kalbos žodžių formų žodynas „Morfologija“ [Interaktyvus, žiūrėta 2020 liepos 14 d.]. Prieiga per internetą: http://www.morfologija.lt
  • Bendrasis EuroTermBank paieškos portalas. Prieiga per internetą: http://www.eurotermbank.com
  • Bendrinės lietuvių kalbos žodynas / redaktorių kolegija: D. Liutkevičienė (vyr. redaktorė), ... [et. al.]. . – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2012-2019. Prieiga per internetą: http://bkz.lki.lt
  • Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (VII leidimas internete), 2015. Prieiga per internetą: http://lkiis.lki.lt/dabartinis
  • Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas / Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga per internetą: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas
  • Didieji anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų kalbų politechnikos žodynai. Prieiga per internetą: http://www.zodynai.ff.vu.lt/polit
  • ES sąveikioji terminologijos duomenų bazė IATE. Prieiga per internetą: https://iate.europa.eu/home
  • Europos Sąjungos žodynas EUROVOC. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/ev/ev.main arba https://eur-lex.europa.eu/browse/eurovoc.html
  • Europos terminologijos asociacijos (Europian Association for Terminology, EAFT) svetainė. Prieiga per internetą: http://www.eaft-aet.net
  • Frazeologijos žodynas / Irena Ermanytė, ... [et. al.]. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p.; elektroninis variantas, 2015, ISBN 978-609411-152-5. Taip pat prieiga per internetą: http://lkiis.lki.lt/frazeologizmu
  • Integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių informacinė sistema RAŠTIJA. Prieiga per internetą: raštija.lt
  • Kalbos konsultacijų bankas / Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Prieiga per internetą: http://www.vlkk.lt/konsultacijos
  • Kanceliarinės kalbos patarimai / vyr. red. Rasuolė Vladarskienė, ... [et. al.] : internetinis leidimas, 2007. Prieiga per internetą: http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt
  • Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema. Prieiga per internetą: http://lkiis.lki.lt
  • Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas : internetinis žinynas [nuolat atnaujinamas nuo 2011 m.]. Sudarytoja Rita Miliūnaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. –  ISBN 978-609-411-147-1. Prieiga per internetą: http://naujazodziai.lki.lt
  • Lietuvių kalbos naujažodžių tartuvas. Garsinis naujažodžių žodynėlis / Rita Miliūnaitė, Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas, 2015. – ISBN 978-609-411-149-5. Prieiga per internetą: raštija.lt/liepa/paslaugos-vartotojams/tartuvas/7470www.raštija.lt 
  • Lietuvių kalbos sintaksinės ir semantinės analizės informacinė sistema / Vytauto Didžiojo universitetas, kauno technologijos universitetas, 2019. Prieiga per internetą: https://semantika.lt
  • Lietuvių kalbos terminynas : Matematikos ir informatikos instituto lietuvių kalbos terminų bazė, 2004. Prieiga per internetą: http://www.terminynas.lt
  • LKŽ. Lietuvių kalbos žodynas: 20 tomų internete / Lietuvių kalbos institutas, 2017. Prieiga per internetą: http://www.lkz.lt
  • Lietuvos Respublikos terminų bankas / Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Prieiga per internetą: http://terminai.vlkk.lt
  • Lietuvos standartizacijos departamento terminų bazė / Lietuvos Respublikos Standartizacijos departamentas, 2019. Prieiga per internetą: https://www.lsd.lt
  • Sinonimų žodynas / Antanas Lyberis. – 2-asis patais. leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2002, XIV, 586 p.; elektroninis variantas, 2015, ISBN 978-609-411-153-2. Prieiga per internetą: http://lkiis.lki.lt/sinonimu
  • Sisteminis lietuvių kalbos žodynas / Jonas Paulauskas. –  Vilnius : Mokslas, 1987. – 403 p. Taip pat prieiga per internetą: http://lkiis.lki.lt/sisteminis
  • Skaitmeniniai lietuvių kalbos ištekliai / Lietuvių kalbos institutas, 2020. Prieiga per internetą: http://lki.lt/skaitmeniniai-lietuviu-kalbos-istekliai
  • Skolintų terminų ir jų atitikmenų žodynas / Albina Auksokoriūtė, ... [et. al.].  – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2014. – ISBN 978-609-411-112-9. Prieiga per internetą: http://www.sta.lki.lt
  • Tarptautinis terminologijos informacijos centras (International Information Centre for Terminology, Infoterm). Prieiga per internetą: http://www.infoterm.info
  • Tarptautinių žodžių žodynas [Interaktyvus, žiūrėta 2020 liepos 14 d.]. Prieiga per internetą: http://zodis.eu
  • Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainė. Prieiga per internetą: http://www.vlkk.lt
  • Vilniaus universiteto mašininis vertimas. –  Vilnius : Vilniaus universitetas, 2014. Prieiga per internetą: https://www.versti.eu
  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2001–2015. – 26 t. – ISBN 5-420-01486-6. Taip pat prieiga per internetą: https://www.lietuviuenciklopedija.lt

2020 m. rugpjūčio 28 d.
Parengė dr. Violeta Černiauskaitė
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos
Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento 
Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus
Vyriausioji tyrėja ekspertė
Terminologijos komisijos sekretorė
LST TK 47 pirmininkė
Gedimino pr. 51, 01109 Vilnius, Lietuva
Tel. +370 5 239 8337
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Lapkritis
P A T K Pn Š S
26 27 28 29 30 31 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 1 2 3 4 5 6

Parodos

YouTubeFacebookLinkedInInstagramFlickr