Fotodokumentinė paroda „RAINIŲ TRAGEDIJA: ATMINTIS GYVA“

Telšių kalėjime iš 162 kalinių buvo 76 NKGB tardyti kaliniai. Birželio 23 d. visus kalinius norėta išvežti. Tačiau neskyrus kaliniams vežti jokių transporto priemonių, NKVD ir NKGB vadovai pasitraukė iš miesto. Kadangi vokiečių kariuomenė neįžengė į miestą, birželio 24 d. sugrįžę su raudonarmiečių daliniu NKGB vadovai Telšių kalėjime pradėjo parengiamuosius darbus.

Jiems vadovavo NKGB Kretingos apskrities viršininko pavaduotojas valstybės saugumo leitenantas Jermolajevas, NKGB Telšių apskrities skyriaus viršininkas P. Raslanas, 8-osios armijos politinio skyriaus darbuotojas Kompanecas, Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas D. Rocius. Kalėjimas buvo apsuptas tankais, kulkosvaidžiais ir ginkluotais raudonarmiečiais. P. Raslanas, vėliau kartu su kitais egzekucijos vykdytojais priverstas aiškintis dėl ypatingos žudynių žvėriškumo (net Sovietinės valdžios organams Lietuvoje tai buvo per daug), teigė: „Aš esu įsitikinęs, jog ten nebuvo nė vieno nekalto“ (iš 1942 m. spalio 7 d. P. Raslano paaiškinimo LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui Maskvoje).

Raudonarmiečiai iš kamerų kalinius vedė į sargybos būstinę. Paskui kalinius vieną ant kito suguldė sunkvežimiuose. Jau švintant birželio 25-ajai, mašinos su kaliniais nuvažiavo Luokės link, į Rainių miškelį (3 km nuo Telšių). Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo pasmerktojo. Liudijo tik egzekucijos vykdytojai. D. Rocius teigė: „Sušaudymą vykdė raudonarmiečiai. Iš mūsų ten buvo: NKGB skyriaus viršininkas Raslanas Petras, operatyvinis įgaliotinis Galkinas (Galkin) ir kalėjimo prižiūrėtojas Pocevičius“ (iš 1942 m. spalio 7 d. D. Rociaus paaiškinimo LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui). Tik birželio 28 d. suradus ir atkasus duobes paaiškėjo, kad visi žmonės buvo kuo žiauriausiai nukankinti. Kai kuriems jų nupjautos ausys, išbadytos akys, beveik pusei (35) sužaloti lyties organai. Dauguma galutinai nužudyta sutriuškinus galvas arba subadžius durtuvais. Tik 10 kalinių buvo sušaudyti. Dėl sužalojimų 46 lavonai taip ir nebuvo atpažinti. Rainių miškelyje rasti viso 73 kalinių palaikai. Dar trys mėginę bėgti kaliniai buvo nušauti ir užkasti ties Džiuginėnų kaimu.

Karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui senaties nėra. Daug istorijos pamokų nueina į užmarštį, kartais tyliai tam padedant mums patiems. Tačiau teisingumo ir atsakomybės jausmas reikalauja nepamiršti Tėvynės istorijos kelyje sudėtų aukų. Pagarba ir atmintis – tautos ateities sąlyga.

Tekstai parengti lietuvių ir anglų kalbomis.

Nacionalinė biblioteka dalyvavo 2011-ųjų - Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metų programoje. Paroda parengta Rainių žudynių 70-osioms metinėms.
Parodą parengė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.(12 dvipusių (tekstai, dokumentai iš abiejų pusių) plakatų, 150X100 cm, turi 2 geležines kojas ir 2 plyteles, paroda pritaikyta statyti lauke. Viena plytelė sveria apie 30 kg. Parodą galimą transportuoti tik mikroautobusu, kitaip netelpa)

Vasaris
P A T K Pn Š S
28 29 30 31 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 1 2 3