Plakatų parodos „Leiskit pranešti, man jau 100 metų“ pristatymas ir pokalbis

Šiemet, minint  Lietuvos ir Čekijos (Čekoslovakijos) respublikų diplomatinių santykių šimtmetį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Čekijos Respublikos ambasada Lietuvoje pristato renginių ciklą „Žvilgsnis į čekų literatūrą“, supažindinantį su čekų literatūra, jos atspindžiais kituose meno žanruose.

2022 m. spalio 3 d. 17.30 val. Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks plakatų parodos „Leiskit pranešti, man jau 100 metų“, skirtos 2021-aisiais minėtam čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko romano „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ 100-mečiui, pristatymas ir pokalbis. Parodą parengė Maironio lietuvių literatūros muziejus, Prahos miesto muziejus ir Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje. Renginyje dalyvaus šio romano vertėjas Almis Grybauskas ir parodos autorius Jindřichas Čeladínas, šiuo metu gyvenantis Kaune ir dirbęs Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Pokalbis suksis apie legenda tapusį personažą ir romaną, kūrinio vertėjo ir parodos autoriaus tarpusavio pažintį, bendradarbiavimą, čekų ir lietuvių kultūrų santykį.

Nors kareivis Šveikas daugiausia atpažįstamas dėl nuotykių kare, tikriausiai ne visi žinos, kad personažas buvo sukurtas dar gerokai prieš Pirmąjį pasaulinį karą. 1911 m. J. Hašekas įsteigė satyrinę politinę Lėto progreso partiją, kuriai kilo idėja sukurti pjesę kabaretui.

Pirmoji J. Hašeko parašyta pjesė buvo pavadinta „Tvirtovė“. Joje ir pasirodė darbštus, bet kvailokas imperatoriaus Karolio IV tarnas Josefas Šveikas, bandantis užvaldyti Monfalconės tvirtovę, įgyvendinantis kitus, net kvailiausius įsakymus. Pats reikšmingiausias rašytojo veikalas apie Šveiką sukurtas dar prieš pasirodant romanui – apysakų serija „Bugulmos miesto vadas“. Jos buvo leidžiamos žurnale „Tribuna“ kelis mėnesius.

Pirmasis brošiūrinis „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ tomas išleistas 1921 m. kovą Neuberto spaustuvėje Prahoje – tai 32 humoristinio romano puslapiai apie „kvailą“ kareivį.

Anuomet kai kurie knygų leidėjai atsisakė pardavinėti „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius pasauliniame kare“. Teigta, kad tai vulgari literatūra, kuria siekiama ugdyti ligotų ir nesąžiningų asmenų tautą. Pusmetį trukusi mėgėjiška romano leidyba netrukus baigėsi ir ją perėmė garsi leidykla. Pats rašytojas romano sėkmę patyrė tik paskutiniais gyvenimo metais, nors knyga buvo parduodama pelningai, pagal ją statomi spektakliai, planuojamas kurti filmas.

Pasak J. Čeladino, Šveikas nėra tik knygos personažas. Tai išradinga ir gerai apgalvota autoriaus vizija, kuria rašytojas išreiškia požiūrį į tuometinę politinę situaciją ir pasaulinį karą. Šveikas – puikus pasakotojas, kuris Austrijos karinę-biurokratinę sistemą griauna „iš vidaus“ sąmoningai ją niekindamas, demaskuodamas abejotinus sprendimus.

Per gyvenimą J. Hašekas parašė apie 1200 apsakymų. Didžioji jo trumposios prozos kūrinių dalis yra išsibarsčiusi žurnaluose ir laikraščiuose, tik nedaug jų buvo sutelkta knygose. Nemažai tekstų netgi dingo, pavyzdžiui, romanas „Jaučio istorija“. Keli romano apie kareivį Šveiką vertimai išleisti ir Lietuvoje. Iš pradžių tik romano dalis „Šaunusis kareivis Šveikas“ (1932 m. kaip žurnalo „Naujas žodis“ priedas), o vėliau, sovietmečiu, 1956 m., ir visas kūrinys. 2000 m. romaną pakartotinai išvertė poetas ir vertėjas A. Grybauskas, kurio darbas buvo apdovanotas už geriausią metų vertimą.

Plakatus apžiūrėti galima jau dabar iki spalio 12 d. Valstybingumo erdvėje.

Anotacija parengta remiantis J. Čeladino tekstu, publikuotu kauno.diena.lt.

Trumpai apie renginį

Data

spalio 3 d.

Laikas

17.30 val.

Vieta

Valstybingumo erdvė, II a.

Trukmė

1 val. 30 min.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Organizatoriai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje