Renginių kalendorius

Filmo „Laisvės keliu“ (rež. A. Marcinkevičiūtė ir G. Ručytė-Landsbergienė) peržiūra ir diskusija
2019 m. vasario 14 d. 17.30 val.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą dokumentiniais filmais ir diskusijomis istorijos tema bus sujungtos dvi nacionalinės šventės. Istorinis laikotarpis nuo Lietuvos valstybės atkūrimo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos ragina prisiminti atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Šia proga Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras pirmą kartą pristato diskusijų istorijos tema ir dokumentinių filmų ciklą „Iš naujausios Lietuvos istorijos“.


Filmo „Laisvės keliu“ (rež. A. Marcinkevičiūtė ir G. Ručytė-Landsbergienė) peržiūra ir diskusija

Filme „Laisvės keliu“ (scenarijaus autorės ir režisierės Agnė Marcinkevičūtė ir Gražina Ručytė-Landsbergienė) pristatomi 1990–1992 metų svarbiausi atkurtos nepriklausomos Lietuvos politiniai žingsniai, sugrįžtant į Europos valstybių žemėlapį.

„Lietuvos istorija neįsivaizduojama be Sąjūdžio, o Sąjūdis – be prof. V. Landsbergio, – sako filosofas ir politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius. – Sąjūdžio veiklos pradžioje, kai svarbiausia buvo mobilizuoti tautą ir ugdyti patriotizmą, jo vaidmuo nebuvo toks ryškus.“

Prof. V. Landsbergio, kaip vadovo, savybės, pasak K. Girniaus, išryškėjo, kai šalies valdymą iš Kremliaus ir Lietuvos komunistų partijos perėmė naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba ir jos paskirta Vyriausybė. Iššūkiai buvo milžiniški. Reikėjo valdyti šalį, neutralizuoti Sovietų Sąjungos pastangas destabilizuoti kraštą ekonomine blokada ir kitomis spaudimo priemonėmis, neišsižadėti Nepriklausomybės idėjos, viešinti Lietuvos bylą, siekti Nepriklausomybės pripažinimo. Reikėjo kolegialumo, bet vienas asmuo turėjo prisiimti didžiausią atsakomybę, kad šios užduotys būtų įgyvendintos.

Prof. V. Landsbergiui, anot K. Girniaus, „netrūko drąsos, kaip ir daugeliui Lietuvos žmonių, – jos reikėjo tada, kai siautėjo sovietų kariauna“.

Sovietų Sąjunga netikėtai greitai žlugo, Lietuvos Nepriklausomybė buvo visuotinai pripažinta, Lietuva tapo tarptautinės bendruomenės nare. Baigdamas savo pirmininkavimą, prof. V. Landsbergis pasirašė Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo aktus. Nuo to momento, jo žodžiais tariant, „baigėsi pirmasis valstybės atkūrimo etapas“, nors Konstitucija nebuvo tokia, kokios prof. V. Landsbergis norėjo.

„Visa Lietuva nutiesė kelią į Nepriklausomybę per tą nepaprasto susitelkimo ir ryžto pareikalavusį laikotarpį, – sako K. Girnius, – bet prof. V. Landsbergis buvo vienintelis asmuo, kurį neklastojant istorijos galima vadinti Nepriklausomybės tėvu.“

Po filmo peržiūros – jo aptarimas, kuriame dalyvaus prof. V. Landsbergis, filosofas ir istorikas Kęstutis Girnius, istorikas ir diplomatas Bronius Makauskas.

Trumpai apie renginį

Diena Vieta Laikas Filmas
Vasario 14 d. Valstybingumo erdvė, II a. 17.30 val.

„Laisvės keliu“
2017 m., dokumentinis, 48 min., rež. A. Marcinkevičiūtė ir G. Ručytė-Landsbergienė.
Diskusija su prof. V. Landsbergiu, K. Girniumi, B. Makausku.

Naujienos iliustracija

Rugsėjis
P A T K Pn Š S
31 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 1 2 3 4

Parodos

2020 m. rugsėjo 17 d. – spalio 23 d.
Iliustracijų paroda „Pažiūrėk, ar skamba“
2020 m. liepos 28 d. – spalio 4 d.
Inos Budrytės paroda „Sapnai kiekvienai dienai“
2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2020 m. rugsėjo 22 d. – lapkričio 22 d.
Nacionalinės bibliotekos darbuotojų kūrybos paroda
2020 m. rugpjūčio 24 d. – spalio 3 d.
Paroda „Pašventęs visas savo jėgas šalies švietimui ir laisvei“
2020 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 27 d.
Paroda „XX a. pradžios Vilniaus vaizdai“
2020 m. rugsėjo 7 d. – spalio 4 d.
Vieno eksponato parodoje pirmasis istorinis romanas apie Lietuvą

YouTubeFacebookLinkedInInstagram