Renginių kalendorius

Filmo „Lūžio prie Baltijos“ dalis „Vytautas Landsbergis: nuo Čiurlionio į Sąjūdį“ (rež. A. Marcinkevičiūtė) peržiūra ir diskusija
2019 m. kovo 21 d. 17.30 val.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas ciklas „Iš naujausios Lietuvos istorijos“, kuris diskusijomis ir filmais sujungia dvi nacionalines šventes. Istorinis laikotarpis nuo Lietuvos valstybės atkūrimo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos ragina prisiminti atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį. Šia proga Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras kviečia aktyviai dalyvauti ir prisiminti esminius naujosios Lietuvos istorinius įvykius.

Kovo 14 d. ir 21 d. 17.30 val. – filmo „Lūžis prie Baltijos“ (rež. A. Marcinkevičiūtė) peržiūra ir diskusija

Režisierė Agnė Marcinkevičiūtė drauge su Gražina Ručyte-Landsbergiene ir Vaidotu Digimu sukūrė trijų dalių dokumentinę apybraižą „Lūžis prie Baltijos“, kurioje pasakojama apie svarbiausius XX a. paskutinių dekadų įvykius – nuo 1986 m. balandžio 26 d. Černobylio branduolinės katastrofos iki 1990 m. Kovo 11-osios akto, – lemtingai paveikusius Lietuvos kelią ir žmonių likimą.

Sąjūdis nuosekliai grindė kelius į valstybės atkūrimą. 1989 m. vasario 16-osios deklaracija, laimėti rinkimai į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą, kai atsivėrė galimybės reikšti imperinei valdžiai tiesioginius viešus reikalavimus ir dėl demokratijos pradmenų SSRS, ir dėl Lietuvos laisvės.

Vyko sudėtinga politinė kova, siekiant atmesti „atsiskyrimo“ nuo Sovietų Sąjungos formuluotes ir paskelbti, kad Sąjūdžio tikslas, taip pat viso pasaulio lietuvių tikslas, pareikštas 1989 m. Gotlando komunikate, yra nepriklausomos Lietuvos Respublikos tęstinumas.

Siekta gauti oficialų Maskvos 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo–Ribentropo pakto ir Baltijos šalių aneksijos pasmerkimą, o Vašingtone – tiesiogiai informuoti vadovaujančius JAV politikus bei vienytis su pasaulio lietuvių bendruomene.

 „Lietuvos padėtis buvo gerokai sudėtingesnė negu Rytų Europos šalių, – sako filosofas ir politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius. – Pašalinę savo komunistus, vokiečiai, vengrai, lenkai galėjo valdyti savo šalį. Lietuva buvo maža Sovietijos dalis, sudarė vos procentą imperijos gyventojų, negalėjo tiesiog pasiimti likimo į savo rankas. Gorbačiovas buvo pasiryžęs suteikti satelitinėms Rytų Europos valstybėms daugiau laisvės, bet savo pertvarkymais jis siekė sustiprinti Sovietų Sąjungą, o ne ją sužlugdyti. Lietuvos jis neketino paleisti.“

Kovo 14 d. dokumentinės apybraižos dalies „Psichologinis karas“ peržiūra ir diskusija, kurioje dalyvaus prof. Vytautas Landsbergis ir filosofas, istorikas Kęstutis Girnius.

Kovo 21 d. dokumentinės apybraižos dalies „Vytautas Landsbergis: nuo Čiurlionio į Sąjūdį“ peržiūra ir diskusija, kurioje dalyvaus prof. V. Landsbergis ir kompozitorius, visuomenės veikėjas, Nacionalinės premijos laureatas Feliksas Bajoras.

Diskusijas moderuos Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis.

Trumpai apie renginius

Diena Vieta Laikas Filmas
Kovo 21 d. Valstybingumo erdvė, II a. 17.30 val. „Lūžio prie Baltijos“ dalis „Vytautas Landsbergis: nuo Čiurlionio į Sąjūdį“
2013 m., dokumentinis, 52 min., rež. A. Marcinkevičiūtė
Diskusija su prof. V. Landsbergiu ir F. Bajoru

Naujienos iliustracija

Birželis
P A T K Pn Š S
27 28 29 30 31 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Artimiausi renginiai

Kinas

2019 m. birželio 21 d.
12:00
„3 minutės“ ir „Nebalta drobė“