Renginių kalendorius

François Hérano paskaita „Europos susiskaldymas „migrantų krizės“ akivaizdoje: analitinė esė“
2019 m. balandžio 25 d. 17.30 val.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su Prancūzų institutu Lietuvoje, tęsia paskaitų ciklą „Naujas žvilgsnis į nūdienos pasaulį“, skirtą XXI amžiaus iššūkiams. Mūsų visuomenė išgyvena įvairius sukrėtimus, augančią nelygybę, susiduria su didėjančiais tautų vidiniais ir išoriniais skirtumais, o solidarumo principo, deja, pasigendama. Planeta, kurioje gyvename, patiria pusiausvyros svyravimus ir mokslininkai dažnai mus įspėja apie pavojingą jų dinamiką. Verta pažymėti, kad pokyčiai ir sukrėtimai nėra tik neigiami ar pesimistiniai. Jie gali būti ir teigiami, padedantys mūsų visuomenei tapti geresnei. Šiuolaikinė istorija parodė, kad, jei nesilaikome neteisingų tradicijų, išdrįstame keisti ir priimti naują požiūrį į išorinį pasaulį, galime eiti pažangos keliu. Paskaitų cikle „Naujas žvilgsnis į nūdieną“ rašytojas Eugène’as Ebodé ir sociologas François Héranas, remdamiesi mūsų dienų aktualijomis, dalysis mintimis šia tema.

François Hérano paskaita „Europos susiskaldymas „migrantų krizės“ akivaizdoje: analitinė esė“

Per ketverius metus (2015–2018) trukusį Artimųjų Rytų ir Afrikos kyšulio prieglobsčio prašytojų antplūdį Europos Sąjungos šalys užregistravo beveik 4 mln. prieglobsčio prašymų, iš jų daugiau kaip 40% – Vokietijoje, 10% – Prancūzijoje, 10% – Italijoje ir tik 8% – 11-oje valstybių narių iš buvusio komunistinio bloko. Šie skirtumai toliau didėja, kai svarstome prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, atsižvelgdami į priimančiųjų šalių gyventojų skaičių. Kaip paaiškinti, kad Europos Sąjunga taip susiskaldė prieglobsčio suteikimo klausimu? Kodėl vyksta šis „kurčiųjų“ dialogas tarp Rytų ir Vakarų Europos, tarp Šiaurės ir Pietų? Remdamasis faktais, F, Héranas nagrinės įvairius paaiškinimus, pristatys geografinius, istorinius, kultūrinius ir sociopolitinius veiksnius, kurie gali formuoti viešąsias diskusijas dėl migracijos Europoje.

F. Héranas gimė 1953 m. Baigė aukštąją mokyklą Paryžiuje (École normale supérieure), įgijo filosofijos dėstytojo laipsnį (1975), parašė antropologijos disertaciją Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (ENSS) (1979), įgijo daktaro laipsnį Paryžiaus Descartes’o universitete (Universite Paris Descartes) (1996). Jis laimėjo Zellidja stipendijas savo tyrimams Egipte (1969) ir Libane (1970). Po ketverių metų tyrimų Ispanijoje ir Bolivijoje pradėjo dirbti Nacionaliniame demografijos tyrimų institute (INED) ir Nacionaliniame statistikos ir ekonomikos tyrimų institute (INSEE), kur atliko prancūzų socialumo (1982), porų susidarymo (1984), šeimų švietimo (1992), rinkėjų aktyvumo (1995–1998), šeimos klausimyno, susijusio su 1999 m. gyventojų surašymu, tyrimus. 1993–1998 m. vadovavo INSEE demografiniams tyrimams, 1999–2009 m. – INED institutui.

2008 m. liepą buvo išrinktas Europos gyventojų skaičiaus tyrimų asociacijos (European association for population studies, EAPS) prezidentu.

Nuo 2010 m. balandžio mėnesio vadovauja Paryžiaus Sorbonos universiteto (Sorbonne Paris Cité) Mokslo ir pedagogikos orientavimo tarybai. Šiuo metu dėsto Aukštojoje politikos mokslų mokykloje (Sciences Po), Aukštojoje socialinių mokslų mokykloje (EHSS) ir Lundo universitete Švedijoje.

2017 m. birželį buvo išrinktas Prancūzijos kolegijos (Collège de France) Migracijos ir visuomenės katedros profesoriumi, vadovauja Migracijos institutui (Institut Convergences Migrations).

Pagrindinės F. Herano tyrimų kryptys: tarptautinės migracijos priežastys ir pasekmės, giminystės sistemų formalizavimo istorija nuo Romos teisės iki šių dienų, sociologinių veiksmų teorijų istorija, kalbų evoliucija Prancūzijoje.

Paskaita bus tiesiogiai verčiama į lietuvių kalbą. Daugiau informacijos ›

Trumpai apie renginius

Data Laikas Trukmė  Vieta Renginys 
Balandžio 25 d. 17.30 val. 2 val.  Valstybingumo erdvė, II a. François Hérano paskaita „Europos susiskaldymas „migrantų krizės“ akivaizdoje: analitinė esė“ 

Naujienos iliustracija

Rugsėjis
P A T K Pn Š S
31 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 1 2 3 4

Parodos

2020 m. rugsėjo 17 d. – spalio 23 d.
Iliustracijų paroda „Pažiūrėk, ar skamba“
2020 m. liepos 28 d. – spalio 4 d.
Inos Budrytės paroda „Sapnai kiekvienai dienai“
2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2020 m. rugsėjo 22 d. – lapkričio 22 d.
Nacionalinės bibliotekos darbuotojų kūrybos paroda
2020 m. rugpjūčio 24 d. – spalio 3 d.
Paroda „Pašventęs visas savo jėgas šalies švietimui ir laisvei“
2020 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 27 d.
Paroda „XX a. pradžios Vilniaus vaizdai“
2020 m. rugsėjo 7 d. – spalio 4 d.
Vieno eksponato parodoje pirmasis istorinis romanas apie Lietuvą

YouTubeFacebookLinkedInInstagram