2023-iaisiais Lietuvos kultūros lauke dominavo Vilniaus tema, juk šiais metais minime 700-ąjį miesto gimtadienį. Laidoje svečiuojasi Asta Plechavičiūtė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų literatūros specialistė ir edukacijų vaikams vedėja. Pastaraisiais metais ji daug dėmesio skyrė Vilniaus pristatymo vaikų literatūroje tyrinėjimui. Tad su ja kalbamės apie tai, kokį Vilnių regime vaikų bei paauglių grožinėje ir pažintinėje literatūroje, kokių knygų apie Vilnių turime daugiausia, o ko dar stokojame, kokios knygos pašnekovei pasirodė įdomiausios ir vertingiausios.
Gruodžio 3 d. 14.30 val. kviečiame šeimas su mažaisiais į animacinio filmo „Greiti ir pūkuoti“ (2023 m.) seansą. Filmas įgarsintas lietuviškai. Trukmė – 93 min.
Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius su tam tikromis išimtimis seminarą „Prano Mašioto skaitymai“, skirtą vaikų literatūros ir skaitybos klausimams, tradiciškai organizuoja jau daugiau nei tris dešimtmečius. Vis dėlto pastaruoju metu juntama, kad seminaro formatas nebėra toks aktualus ir pritraukia vis mažiau pranešėjų ir dalyvių. Su kuo susijusi ši vis auganti tendencija ir kaip tai galima būtų pakeisti? Galbūt metas ieškoti naujų formatų ar būdų? Neabejotina, kad tokios organizacijos kaip IBBY yra būtinos plėtojant vaikų literatūros klausimus, todėl reikia nuolat ieškoti galimybių, kaip rasti išeičių efektyviau įgyvendinti tokių organizacijų misiją. Kviečiame į šią diskusiją įsitraukti vaikų literatūros bendruomenę.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prisijungė prie švietimo platformos „Vilnius yra mokykla“, skelbiančios pamokų idėjas ir planus, integruotų veiklų maršrutus, Vilniuje įsikūrusių įstaigų, įmonių siūlomas erdves ir pamokas. Kviečiame mokytojus pasidomėti Nacionalinės bibliotekos erdvėmis, jose siūlomomis pamokoms ir edukacijomis.
Šį savaitgalį vykusiame literatūros festivalyje „Vaikų knygų sala“ prasidėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinama komunikacinė kampanija „Skaitymo ambasadorius“. Pirmuoju ambasadoriumi išrinktas Justinas Žilinskas – vaikai simboliškai suteikė jam įgaliojimą tokiai veiklai.
Apie disleksiją sklando daug mitų. Siekiant juos išsklaidyti bei suteikti pagalbą turintiems disleksiją, šiam sutrikimui kasmet skiriama vis daugiau dėmesio, o spalis netgi skelbiamas disleksijos pažinimo mėnesiu. Yra žinoma, kad disleksiją turi apie 10–15 proc. žmonių. Šios laidos pašnekovas – Darius Blažinskas, mokymosi ypatumo centro „Labirintas“ vadovas. „Labirintas“ padeda vaikams ir jų tėvams įveikti mokymosi sunkumų iššūkius, tokius kaip disleksija, disgrafija bei diskalkulija. D. Blažinskas viešojoje erdvėje nemažai kalba apie disleksiją ir apie tai, kaip ji susijusi su jo paties bei jo šeimos istorija. Taigi ši laida bus skirta geriau suprasti disleksiją, sužinoti, su kokiais iššūkiais susiduria ją turintys vaikai ir suaugusieji, kas daroma Lietuvoje ir pasaulyje, kad jiems būtų suteikta reikalinga pagalba.
Lapkričio 25 d. 14 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rodysime animacinį filmą šeimai „Miauricijus Puikusis“ (2022). Filmas įgarsintas lietuviškai.
Kaip naujagimis, nemokėdamas kalbos, bendrauja su aplinka? Į šį klausimą atsakymų ieško nežodinę tėvų ir kūdikių komunikaciją tyrinėjanti raidos psichologė Maya Gratier. 2012 m. Paryžiaus priemestyje įkūrusi „BabyLab“ laboratoriją, psichologė su mokslininkų komanda joje stebi socialinį ir pažintinį kūdikio vystymąsi. „Šioje laboratorijoje tiriamas ne tik kūdikio elgesys bendraujant įvairiose situacijose, bet ir tai, kaip jo aplinka prisideda prie mąstymo ugdymo ikikalbiniu periodu“, – sako tyrėja, su kuria ir kalbamės. Taip rašoma Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pranešime spaudai.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendinanti ankstyvojo ugdymo projektą „Knygų startas“, su partneriu Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga „EDU Vilnius“ kvietė Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas dalyvauti atrankoje skaitymo kampeliui įrengti.
Violeta Palčinskaitė – viena žinomiausių Lietuvos poečių, prozininkė, vertėja, dramaturgė, scenaristė. Ji išleido per trisdešimt knygų mažiesiems skaitytojams, išvertė gausybę pasaulio rašytojų ir tautosakos kūrinių vaikams, parašė ne vieną scenarijų lietuviškiems filmams, sukūrė miuziklą bei operą mažiesiems. Jos pjeses-pasakas stato ne tik šalies, bet ir užsienio teatrai.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir vėl kviečia skaitytojus dalyvauti tradicija tapusiuose Šiaurės šalių literatūros savaitės renginiuose, šiemet vyksiančiuose antrą lapkričio savaitę. Šiaurės šalių literatūros savaitė – jau trečią dešimtmetį vykdomas kultūros projektas, kuriuo siekiama puoselėti garsinio skaitymo ir šiaurietišką pasakojimo tradiciją, propaguoti Šiaurės šalių literatūrą ir prisidėti prie skaitymo skatinimo.
Mėnesio knyga – kelrodė žvaigždė, kuri padės nepasiklysti tarp naujienų ir atrasti pačias geriausias knygas. Kiekvieną mėnesį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų literatūros specialistai rekomenduoja po vieną naują, aktualią ir meniškai vertingą knygą, nusipelniusią skaitytojų dėmesio.
Spalio mėnesį vyko mokymai „Iliustruotojų dirbtuvės bibliotekininkams“, skirti specialistams, dirbantiems su vaikų knyga. Mokymai buvo suplanuoti ir patvirtinti kaip viena iš Skaitymo skatinimo programos veiklų, šis teorinis-praktinis mokymų ciklas vyko regionuose – Akmenės, Kupiškio, Jurbarko ir Telšių rajonų savivaldybių viešosiose bibliotekose. Į renginius, kuriuos vedė žymiausi Lietuvos vaikų knygų dailininkai, iliustruotojai, paveikslėlių knygų kūrėjai ir rašytojai, buvo pakviesti rajonų bibliotekininkai ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai, siekiantys daugiau sužinoti apie knygos meną, vizualinę knygos raišką, bežodžių, paveikslėlių ir iliustruotų knygų pristatymą vaikams patrauklesniais būdais.
Kaip atrasti gerų ir įdomių knygų, kai jų tiek daug, kad išties lengva pasiklysti bibliotekos labirintuose? Kiekvieną mėnesį mūsų svetainėje ir feisbuko paskyroje rasite knygų rekomendacijas tam tikra tema ikimokyklinukams, pradinukams, jaunesniems ar vyresniems paaugliams. Siūlysime naujų ir senų knygų, prozos ir poezijos, lietuvių ir užsienio autorių.
Parodos „Pasakojant miestą“ idėja gimė minint Vilniaus miesto 700-ąjį jubiliejų ir galvojant, kaip miestas atsispindi vaikų literatūroje. Retrospektyviai pažvelgę į vaikų literatūrą, pastebėjome, kad miestas Lietuvos vaikų literatūroje yra gana reta tema, dar retesnė – vaikų iliustracijose. Ilgą laiką buvo galvojama, kad vaikams augti saugesnė vieta yra gamta – ji draugiškesnė, linkusi vaiką priglobti, suteikti jam ramybę ir pažinimą, o miestas – pilnas įvairiausių dalykų ir net pavojinga vieta. Šia paroda siekėme ne vien suaktualinti miestą ir jo svarbą vaikų knygų iliustracijose, bet ir pažvelgti į jį skirtingais rakursais – kaip miestą mato įvairių šalių kūrėjai, kaip bendrasis miestas tampa savu, kaip vaikui jis gali tapti mylimu miestu ir saugia gyvenimo erdve?