Mediateka

Šiemet minime 33-iąsias 1991 m. sausio įvykių Lietuvoje metines, kai mūsų šalies gyventojai, drąsiai ir ryžtingai gindami savo laisvę, pasipriešino brutaliai sovietų agresijai.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka maloniai kviečia į Česlovo Juršėno atsiminimų knygos „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) pristatymą, kuris vyks sausio 16 d. 17 val. Renginių erdvėje.

Su Juliumi Bogomolovu, Kalifornijos universiteto San Diege biomedicinos daktaru, Kalbos klube kalbėjomės apie baltymų lingvistiką.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje veikia paroda „Apie knygeles ir knygynėlius: XX a. I pusės lietuviški knygynai Vilniuje“. 700 metų gimtadienį švenčianti sostinė įkvėpė grįžti bent šimtmetį atgal ir žvilgtelėti į daugiabriaunę to meto knygynų veiklą, atskleisti šių įstaigų – savitų organizmų su savo interesais, klientūra – atmosferą, atkreipti dėmesį į leidybos tendencijas ir galimybes.

Gruodžio 20 d. (trečiadienį) 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje organizuojama tradicinė įžvalgų konferencija-forumas „2024-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“.

Žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius yra vienas iš tų, kurie Lietuvoje geriausiai pasakoja istorijas.

Kviečiame žiūrėti Valstybingumo centro darbuotojų dr. Andriaus Šumino ir Dovydo Matrosovo parengtą išsamų pokalbį su žinomu politiku, buvusiu Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku Česlovu Juršėnu.

Jei nori suprasti šį pasaulį – žiūrėk į senovės graikus. Ką apie dabartį gali pasakyti tolimi amžiai prieš Kristų, laikai, kai atsirado graikiška abėcėlė, ja užrašyti išskirtiniai Antikos tekstai ir Naujasis testamentas?

Naujajame sezone „Kalbos klubas plius“ tęsia temą apie pasaulio raštų sistemas. Hebrajų rašto poveikis Vakarų kultūrai neįkainojamas – šis raštas paliko pirmuosius biblinius tekstus.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje veikia paroda „Poetinis Vilniaus žodynas“. Šiuolaikinių kūrėjų tekstai ir žymaus poeto Sigito Parulskio fotografijos darbai atskleidžia kontrastingą šiemet 700-ąjį gimtadienį švenčiančios Lietuvos sostinės portretą: nuo bažnyčių bokštų Senamiestyje iki daugiaaukščių Šeškinėje, nuo prikeltos lotynų kalbos iki kasdieniško slengo, nuo žaismingo humoro iki tamsios išpažintinės poezijos.

Renginio sumanymas kilo Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio iniciatyva, įgyvendinant Krašto apsaugos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento finansuojamą projektą „Pažinkime Laisvės kovų karžygius“. Projekto pagrindinė idėja – aktualizuoti aštuonias asmenybes, kurioms patys partizanai 1949–1950 metais suteikė aukščiausią įvertinimą – Laisvės kovotojo karžygio vardą. Šis reikšmingas apdovanojimas buvo skiriamas ginkluotojo pasipriešinimo nariams tikintis, kad ypač pasižymėję ir įvertinti jo dalyviai Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Juozas Kasperavičius-Visvydas, Vaclovas Voveris-Žaibas, Petras Bartkus-Žadgaila, Konstantinas Bajerčius-Garibaldis, Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, Kazimieras Pyplys-Audronis, Juozas Lukša-Mykolaitis atkovojus nepriklausomybę nebus užmiršti, o jų indėlis įprasmintas valstybiniu mastu.

Vilniaus 700 metų jubiliejui skirta diskusija apie Vilnių vaikų ir paauglių literatūroje, kurioje dalyvauja rašytojai Akvilina Cicėnaitė, Unė Kaunaitė, Justinas Žilinskas, gidė, edukatorė, pažintinių knygų vaikams autorė Rūta Norkūnė bei vaikų literatūros tyrėja Asta Plechavičiūtė.

Prisidėdama prie Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus minėjimo, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka spalio 19–20 d. rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Europa. Sostinė. Tapsmas: XIX–XXI a. Vilnius“.

Prisidėdama prie Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus minėjimo, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka spalio 19–20 d. rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Europa. Sostinė. Tapsmas: XIX–XXI a. Vilnius“.

Tai pirmasis Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos inicijuojamas vienos dienos istorijos politikos forumas, kuriame bus siekiama kartu su atminties institucijų atstovais, mokslininkais, politikais ir visuomenininkais atviro dialogo būdu aptarti visuomenėje kylančius atminties kultūros ir politikos klausimus, išgryninti pamatines istorijos politikos gaires, kuriomis būtų galima remtis sprendžiant klausimus susijusius su istorijos politika ir atmintimi.