Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje italų kalbininkas prof. dr. Guido Michelinis lietuvių kalbos gerbėjams ir mylėtojams skaitė paskaitą „Lietuvių kalbos pranašumas kai kurių „didžiųjų“ Europos kalbų atžvilgiu“. Paskaitoje analizuoti lietuvių, lotynų, senosios graikų, net italų kalbos panašumai, pabrėžtos šių kalbų skirtybės, taip pat aptarta kultūrinių, kalbinių ryšių įtaka kalboms, jų vartojimui.
Dažnam užsieniečiui siekis pramokti lietuvių kalbos tampa nemenku išbandymu. Nors lietuvių kalba greičiausiai netaps universalia bendravimo priemone, padėsiančia bet kurioje pasaulio šalyje, italų kalbininkas Guido Michelinis, ne vienerius metus tyrinėjantis lietuvių kalbą ir puikiai kalbantis lietuviškai, savo pavyzdžiu įrodo, kad lietuvių kalba užsieniečiui gali būti labai įdomi, patraukli ir artima.
Profesorius yra Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys akademikas, 1970–1974m. Bolonijos universitete studijavo klasikinę filologiją, 1975–1976 m. Vilniaus universitete (VU) – baltų kalbotyrą. 1981 m. VU apgynė mokslų kandidato disertaciją „Teksto lingvistika ir indoeuropiečių prokalbė: pasyvas“, 1988 m. – daktaro disertaciją „Laiko, veikslo ir nuosakos kategorijos ir jų funkcionavimas baltų kalbose“.
1978–1987 m. G. Michelinis dėstė Milano katalikų universitete, 1987–1994 m. – Potencos universitete. Nuo 1994 m. dirba Parmos universitete, kur dėsto ir baltų filologiją. 1979 m. Vilniaus universiteto, 1993 m. ir 1995 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. 2000 m. Klaipėdos universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą.Kalbininkas tiria senovės lietuvių kalbos paminklus, nagrinėja prūsų kalbos problemas. Jam nesvetima ir vertėjo duona: 1990 m. į italų kalbą išvertė Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ (La selva di Anykščiai), o 1991 m. – „Sibiro lietuvių dainas“ (Canti lituani dalla Siberia). Italų ir lietuvių spaudoje paskelbė straipsnių Lietuvos istorijos, lietuvių ir italų ryšių klausimais.
