Vilniaus žydų viešoji biblioteka, propaguodama žydų literatūrą ir skatindama Vilniaus bendruomenių tarpkultūrinį bendradarbiavimą, prisideda prie šalies istorinės atminties išsaugojimo ir žydų kultūros Lietuvoje tęstinumo.
Biblioteka, kaupdama vertingiausias prieinamas knygas apie žydų istoriją, meną, religiją ir mokslą, ne tik tęsia pirmosios žydų viešosios bibliotekos tradiciją, bet ir skatina kultūrinę įvairovę bei kultūrinį dialogą tarp miesto bendruomenių, savo erdves atverdama parodoms, knygų pristatymams, konferencijoms, diskusijoms, paskaitoms bei kitiems edukaciniams ir kultūriniams renginiams organizuoti.
Organizacinėje veikloje, aktyviai bendradarbiaujant su plačiąja visuomene ir kultūros žmonėmis, taip pat valstybinėmis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, vadovaujamasi skaidrumo ir kooperacijos principais, tad biblioteka yra atvira įvairiems kolektyvinės kultūrinės veiklos pasiūlymams.
Kaip mus rasti
Darbo laikas
Kaip ieškoti knygos
Dauguma Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje esančių leidinių yra skolinami į namus. Norėdami rasti reikiamą leidinį, naudokitės portalu ibiblioteka.lt.
Knygos termino pratęsimas
Visas pasiskolintas bibliotekos knygas galite skaityti vieną mėnesį. Artėjant šio termino pabaigai, el. paštu gausite pranešimą, kuriame rasite informaciją, kaip šį terminą galima prasitęsti. Tai padaryti galite šiais būdais:
Skaitytojo pažymėjimas
Naudotis Vilniaus žydų viešosios bibliotekos paslaugomis galima turint bet kurios LIBIS bibliotekų tinklui priklausančios bibliotekos skaitytojo pažymėjimą. Jį užsisakyti ir užsiregistruoti LIBIS bibliotekose galima:
Renginiai
Vilniaus žydų viešoji biblioteka nuolat rengia įvairius susitikimus su rašytojais ir svečiais iš užsienio, knygų pristatymus, diskusijas ir filmų peržiūras. Taip pat siūlome įvairias edukacines veiklas – paskaitas apie žydų kultūrą, jidiš kalbos kursus ir kūrybines dirbtuves. Naujausią informaciją apie bibliotekos renginius rasite mūsų „Facebook“ paskyroje.
Norėdami surengti kultūrinį renginį Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, susisiekite su mumis nurodytais kontaktais.
Kompiuterizuotos darbo vietos
Jūsų patogumui bibliotekoje yra įrengtos 4 kompiuterizuotos darbo vietos su interneto prieiga. Visuose kompiuteriuose yra įdiegtas „Office“ programų paketas, galite naudotis mikrofonu ir vaizdo kamera, vaizdo skambučių programomis. Taip pat galite dirbti su asmeniniais kompiuteriais, bibliotekoje veikia nemokamas Wi-Fi.
Bibliotekoje nėra galimybės atsispausdinti ar pasidaryti dokumentų kopijų.
Nuotolinės paslaugos
Galite pasinaudoti šiomis nuotolinėmis paslaugomis:
Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje – unikalus specifinis fondas, kurį sudaro apie 10 tūkst. dokumentų, knygų, paveikslų, fotografijų, muzikos ir vaizdo įrašų įvairiomis kalbomis (anglų, lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, jidiš, hebrajų ir kt.).
Visi saugomi leidiniai yra apie žydus ir / arba yra sukurti žydų kilmės autorių. Skaitytojai gali rasti grožinės, vaikų literatūros, knygų filosofijos, ekonomikos, teisės, istorijos, meno temomis, kulinarijos leidinių ir kt. Bibliotekoje gausu leidinių apie religiją, biografinių knygų, meno albumų, istorinių knygų, literatūros apie Holokaustą, grožinės literatūros užsienio kalbomis. Dalis knygų yra unikalios, jų nėra kitose Lietuvos bibliotekose, pvz., garsių Amerikos žydų dailininkų ar fotografų rinkinių, knygų apie judaizmą, istorinių publikacijų, knygų jidiš kalba.
Didelę reikšmę turi fonde esančios knygos apie Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą, žydiškąjį Vilnių. Bibliotekoje svarbus jidiš knygų rinkinys, kurį sudaro daugiau nei 800 vienetų – tai kryptingai surinkti leidiniai, atspindintys jidiš literatūrą, istoriją ir kultūrą. Skaitytojai gali rasti klasikų Sholomo Aleichemo, Sholomo Ascho, Abraomo Suckeverio, Peretzo Markisho, Mendelės Mochero Sforimo, Chaimo Grade‘o ir kitų autorių kūrinių jidiš kalba.
Asmeniniai knygų rinkiniai
2016–2017 m. Vilniaus žydų viešoji biblioteka gavo išskirtinę profesorės Irenos Veisaitės dovaną – jos pačios atrinktas knygas iš asmeninės bibliotekos. Šios dovanos pagrindu buvo suformuotas vardinis Irenos Veisaitės knygų rinkinys. Jame galima rasti nemažai filosofinės, mokslinės ir grožinės literatūros lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis. Leidiniuose nagrinėjamas labai platus temų spektras – nuo kasdienybės istorijos, sociologijos ir Holokausto studijų iki tarptautinių santykių, politinės filosofijos ir kt.
2012 m. Lara ir Ilja Lempertai bibliotekai padovanojo knygų rinkinį, įamžinantį istoriko Izraelio Lemperto atminimą. Ne kartą pildytas rinkinys buvo pavadintas Memorialiniu Izraelio Lemperto knygų rinkiniu. Šios knygos gausiai papildo bibliotekos fondą leidiniais rusų kalba, taip pat reikšmingais leidiniais apie judaizmą ir Lietuvos žydų istoriją.
2023 m. Izraelyje gyvenantis dr. Danielis Starobinas padovanojo savo dėdės Abramo Starobino privačios bibliotekos knygų kolekciją. Abramas Starobinas (1935–2022) – Lietuvos žydų bendruomenės narys ir rusų filologijos specialistas, buvo žinomas literatūros rinkėjas ir šachmatų mėgėjas.
2019 m. lapkričio 20 d. į Lietuvą iš San Fransisko (JAV) atvyko rabinas emeritas Moshė Martinas Levinas. Jis bibliotekai padovanojo daugiau kaip 800 knygų asmeninę kolekciją. Dauguma leidinių – anglų kalba, didelė dalis kolekcijos – religinė literatūra. Už knygų pargabenimą dėkingi buvusiam Los Andželo generaliniam konsului Dariui Gaidžiui ir Užsienio reikalų ministerijai.
M. Levinas, dovanodamas bibliotekai savo knygas, siekia priminti, kad žydai čia gyveno, kad jų atminimas gyvas ir kad litvakų pėdsakas iš Lietuvos niekur nedings. Taip pat nori, kad apie jų kultūrinį, meninį ir visokeriopą paveldą žinotų čia gyvenanti visuomenė, prisimintų ir ateities kartos.
2023 m. pavasarį Julius Bieliauskas padovanojo savo mamos Rozos Bieliauskienės knygų žydiška tematika rinkinį. Vilnietė Roza Bieliauskienė (1946–2023) buvo pirmoji 1989 m. atkurtojo Žydų muziejaus Vilniuje vyriausioji fondų saugotoja, Lietuvos žydų kultūros tyrinėtoja, istorinių, literatūros tekstų vertėja iš jidiš kalbos, savo gyvenimą paskyrusi Lietuvos žydų kultūros tyrimams ir sklaidai, jidiš kalbos puoselėjimui.
2017 m. vasario 24 d. bibliotekai išskirtinę dovaną įteikė verslininkas, visuomenininkas, legendinio Lietuvos žydų sporto klubo „Makabi“ atkūrėjas ir ilgametis prezidentas Semionas Finkelšteinas. Ilgai rūpinęsis gausia savo giminaitės, žymios judaikos ir jidiš ekspertės, bibliofilės Esfiros Bramsonaitės-Alpernienės asmenine biblioteka, Semionas nusprendė ja pasidalinti su platesniu skaitytojų ratu ir padovanojo Nacionalinės bibliotekos Vilniaus žydų viešajai bibliotekai. Rinkinyje galima rasti istorinės, biografinės, grožinės literatūros anglų, jidiš, vokiečių kalbomis.
2019 m. bibliotekai padovanotos istoriko Solomono Atamuko knygos. Jas perdavė jo sūnus Markas Atamukas ir dukra Maša Grodnikienė. Tai išskirtiniai leidiniai lietuvių, rusų, jidiš kalbomis. Rinkinyje – grožinė literatūra, leidiniai istorijos, religijos ir kitomis temomis. Nemažai knygų yra su asmeninėmis autorių dedikacijomis S. Atamukui.
2012 m. vasarą Jidiš knygų centras (Yiddish Book Center) iš Masačiusetso bibliotekai padovanojo beveik 800 knygų jidiš kalba. Nemaža dalis šio rinkinio knygų buvo išleistos XX a. pradžioje įvairiuose Rytų Europos miestuose – Vilniuje, Varšuvoje ir kt. Pagrindinės kolekcijos temos – istorija, literatūra, muzika ir teatras. Darbas su šiuo rinkiniu tęstinis, didžioji dalis leidinių yra prieinami skaitytojams, kiti reikalauja atidesnio ne tik bibliotekininko, bet ir restauratoriaus dėmesio. Ši kolekcija yra itin reikšminga, suteikia bibliotekos fondui išskirtinę vertę. Didžioji dalis leidinių autorių – litvakai – žydai, gimę ir augę Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos miestuose.
Palaikydami glaudžius ryšius tiek su Lietuvos, tiek su užsienio rašytojais, visuomenininkais, leidyklomis, bibliotekomis bei kitais partneriais, nuolatos gausiname ir turtiname savo knygų fondą, stengiamės skaitytojams pasiūlyti aktualią ir išskirtinai dėl savo turinio vertingą literatūrą. Esame dėkingi visiems, prisidedantiems dovanojamomis knygomis, dokumentais ir kitokiais informacijos ištekliais.
Ištakos
Kai kurie istorikai mano, kad žydiškų bibliotekų istorija Lietuvoje siekia dar XVI a., kai besikuriant pirmosioms sinagogoms prie jų galėjo būti steigiamos nedidelės tikintiesiems skirtos bibliotekėlės. Tačiau dokumentais grįsti pėdsakai mus veda į kiek vėlesnę XVIII a. epochą.
Kaip rodo 1748 m. Bonifacijaus Jachimovičiaus sudarytas per miesto gaisrą sudegusių pastatų sąrašas, būtent šiame amžiuje Vilniuje būta pastato, skirto knygoms hebrajų kalba. Neaišku, ar jos buvo viešai prieinamos, tačiau žinoma, kad tokių pastatų buvo ir daugiau. Europoje vis labiau plintančios Apšvietos idėjos neaplenkė Vilniaus žydų kultūrinio elito gyvenimo – išsilavinę ir mokslu užsiimantys žmonės savo namuose kaupė vertingas asmenines bibliotekas, jos dažniausiai buvo privačios, taigi prieinamos tik nedaugeliui.
Žydų viešosios bibliotekos Vilniuje istorinė tradicija siekia XIX a. pabaigą, kai žydų tautybės bibliofilas ir mecenatas Matas Strašunas (1817–1885) testamentu padovanojo visą savo asmeninę biblioteką pirmajai žydų bendruomenės viešajai bibliotekai įkurti. 1892 m. pradėjusios veikti viešosios bibliotekos knygų kolekciją sudarė apie 7 tūkst. leidinių hebrajų ir kitomis kalbomis, ji buvo nuolat pildoma kitų žydų mokslininkų, knygų gerbėjų dovanojamomis knygomis ir asmeninėmis bibliotekomis.
1901 m. Mato Strašuno vardą gavusi viešoji biblioteka buvo perkelta į naują dviejų aukštų pastatą šalia Didžiosios Vilniaus sinagogos ir tapo ne tik viena didžiausių žydiškojo Vilniaus įžymybių, bet ir svarbiu Vilniaus kultūros centru, skleidžiančiu tolerancijos dvasią ir gausiai lankomu tiek žydų bendruomenės, tiek miesto visuomenės narių. Biblioteka sėkmingai veikė tik iki Antrojo pasaulinio karo, nes per karą nukentėjo jos pastatas, į užsienį išvežta didesnė dalis knygų. Vėliau dalis jų grįžo į Lietuvą, kita dalis pateko į Niujorką.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centras yra parengęs virtualią parodą „Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos“, skirtą M. Strašuno gyvenimui, jo asmeninei leidinių kolekcijai. Joje patraukliai ir išsamiai pristatomas šio įžymaus švietėjo palikimas.
Vilniaus žydų viešosios bibliotekos įkūrimas ir istorija
2010 m. privataus kolekcininko Wymano Brento iniciatyva pradėta svarstyti galimybė jo dovanojamos kolekcijos, sudarytos iš daugiau kaip 5 tūkst. žydų kultūros, meno, istorijos, religijos ir kitos tematikos knygų, pagrindu atkurti žydų viešosios bibliotekos tradiciją Vilniuje.
Apsvarsčius visas sąlygas, suinteresuotųjų pusių nuomones ir įvertinus galimybes užtikrinti bibliotekos veiklos tęstinumą, paslaugų kokybę bei prieinamumą visuomenei, buvo priimtas sprendimas Vilniaus žydų viešąją biblioteką įsteigti kaip Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos struktūrinį padalinį. Vilniaus žydų bibliotekos įkūrimo projektas įtrauktas į Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo minėjimo 2011 m. planą. Bibliotekos veiklai buvo perduotos patalpos, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 24.
2011 m. spalio 5 d. W. Brentas pasirašė savo dokumentų kolekcijos dovanojimo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai aktą. Tų pačių metų gruodžio 16 d. biblioteka buvo iškilmingai atidaryta.
2022 m. sausio 1-ąją Vilniaus žydų viešoji biblioteka tapo atskiru Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padaliniu.
