Kilnojamosios parodos

Siūlome bibliotekoms ir kitoms organizacijoms savo patalpose eksponuoti Nacionalinės bibliotekos parengtas kilnojamąsias parodas.

Eksponavimo trukmė – 1 mėn. arba derinama su užsakovo pageidavimais.

Kilnojamųjų parodų grafikas ateinantiems metams sudaromas spalio mėnesį. Šiuo metu siūlomų kilnojamųjų parodų aprašymai (atsisiųsti PDF ›).

Pastaba. Parodų pervežimą organizuoja patys užsakovai.

Dėl kilnojamųjų parodų prašome kreiptis el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba tel. (8 5) 239 8691.


Fotografijų paroda, Algimantas Kezys „ANGELAI“. Iš serijos „Angelų pasaulis“

Algimantas Kezys gimė 1928 m. Lietuvoje. Pasitraukęs į Vakarus dar prieš sovietams okupuojant gimtąją šalį, A. Kezys 1950 m. atvyko į Jungtines Valstijas studijuoti, siekdamas tapti jėzuitų kunigu. 1956 m. jis gavo filosofijos magistro laipsnį Lojolos universitete Čikagoje. Paskirtas į lietuviškąją Tėvų jėzuitų arkivyskupiją jis tarnavo savo tautiečiams Čikagoje ir kituose Jungtinių Valstijų miestuose. Dirbdamas Čikagoje, jis įkūrė Lietuvių fotobiblioteką ir Lietuvių bibliotekos leidyklą, leidžiančią literatūrą etninėmis temomis. 

Skaityti daugiau...

Fotografijų paroda, Algimantas Kezys „CHICAGO“

10 plakatų, 100x70, įrėminti

Skaityti daugiau...

Fotografijų paroda, Saulius Sasnauskas „SUSTABDYTOS GYVENIMO AKIMIRKOS“ – Lietuvos kultūros žmonių portretai

Saulius Sasnauskas gimė 1957 m. gegužės 28 d. Vilniuje. 1977 m. baigė 47-ąją Vilniaus technikos mokyklą ir įgijo fotografo specialybę. Dirbo fotografu keliuose Vilniaus foto salonuose. 1979–1981 m. dirbo fotografu Vilniaus inžineriniame statybos institute. 1986–1991 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos mokslo fakultete geografiją. 1995 m. S. Sasnauskui baigus magistrantūros mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete, jam suteiktas gamtos mokslų magistro laipsnis. Nuo 1997 m. S. Sasnauskas periodiškai gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), daug keliauja.

Skaityti daugiau...

Fotodokumentinė paroda „IŠ LIETUVOS DIPLOMATIJOS ISTORIJOS 1918–1940 m.“

Parodoje eksponuojami dokumentai, nuotraukos, laiškai, knygos (lietuvių, lenkų, prancūzų, vokiečių, anglų kalbomis) parodančios to meto įvykius. Pasitelkus dokumentus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų parodoje parodomi O. Milašiaus, P. Klimo, D. Zauniaus, K. Bizausko, J. Urbšio ir kitų 1918–1940 m. Lietuvos diplomatų politinė ir visuomeninė veikla, jų gyvenimo realijos.

Skaityti daugiau...

Fotodokumentinė paroda „MATERIALUSIS IR NEMATERIALUSIS KULTŪROS PAVELDAS LIETUVOJE“

Ekspozicijoje pristatomi Lietuvos objektai, įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą: Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Trakų vaizdai (tik planuojami įtraukti), Struvės dienovidinio lanko brėžiniai bei žemėlapių fragmentai, Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrai: lietuviškų kryžių pavyzdžiai, dainų ir šokių švenčių Lietuvoje akimirkos.

Skaityti daugiau...

Fotodokumentinė paroda „BALTIJOS KELIAS – KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ“

Pasak istoriko Algirdo Jakubčionio, „Baltijos kelias išreiškė trijų tautų laisvės ir valstybingumo tikslą. Jo metu buvo parodytas nesmurtinis  nepriklausomybės siekis. Baltijos kelias turėjo ir tarptautinę reikšmę, į jį dėmesį atkreipė pasaulio šalys. Tai buvo unikalus ir nepakartojamas renginys, kai pirmą kartą taip susivienijo estai, latviai ir lietuviai, turėję vieną tikslą – būti nepriklausomi.“

Skaityti daugiau...

Fotodokumentinė paroda „RAŠYTOJAI APIE KOVO 11-ĄJĄ“

Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui. Joje pateikiami žymių Lietuvos literatūros ir kultūros veikėjų pasisakymai apie Kovo 11-osios reikšmę, išreiškiantys lietuvių tautos siekius ir lūkesčius. Iliustruojama rašytojų fotonuotraukomis ir leidinių faksimilėmis.

Skaityti daugiau...

Fotodokumentinė paroda „RAINIŲ TRAGEDIJA: ATMINTIS GYVA“

Telšių kalėjime iš 162 kalinių buvo 76 NKGB tardyti kaliniai. Birželio 23 d. visus kalinius norėta išvežti. Tačiau neskyrus kaliniams vežti jokių transporto priemonių, NKVD ir NKGB vadovai pasitraukė iš miesto. Kadangi vokiečių kariuomenė neįžengė į miestą, birželio 24 d. sugrįžę su raudonarmiečių daliniu NKGB vadovai Telšių kalėjime pradėjo parengiamuosius darbus.

Skaityti daugiau...

Fotodokumentinė paroda „ŽVAIGŽDUTĖ“. PARODA PARENGTA BEATRIČĖS GRINCEVIČIŪTĖS 100-OSIOMS GIMIMO METINĖS

Beatričė Grincevičiūtė (1911–1988) – įžymi Lietuvos dainininkė (sopranas), kurios repertuarą sudarė daugiau kaip 1 000 kūrinių – lietuvių ir kitų tautų liaudies dainos, kamerinė klasikinė muzika. Ji yra daugelio lietuvių kompozitorių dainų vaikams pirmoji atlikėja. 1937 m., akomponuojant kompozitoriui B. Dvarionui pradėjo dainuoti per radiją, nuo 1943 m. rengė solinius koncertus, 1944–1946 m. buvo Lietuvos filharmonijos, 1946–1965 m. – Lietuvos radijo solistė. Jos koncertų ilgamečiai partneriai buvo kompozitorius ir pianistas B. Dvarionas, aktorius L. Noreika, pianistė H. Znaidzilauskaitė, režisierė J. Z. Janulevičiūtė.

Skaityti daugiau...

Fotodokumentinė paroda „PAVASARIO BALSAI“. PARODA PARENGTA MAIRONIO 150-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

Maironis – vienas iškiliausių Lietuvos poetų, ypač jautriai aprašęs žmogaus ir tautos likimą, įprasminęs lietuvių tautos dvasinę ir istorinę patirtį, žadinęs širdyse Lietuvos valstybės ilgesį. „Poetinis žodis, liaudies dainoje žėrėjęs daugelį šimtmečių, rašto kalboje gludintas nuo A. Kulviečio, S. Rapolionio ir M. Mažvydo laikų, Maironio kūryboje prasiskleidė iki tol neregėtu skambumu, vaizdingumu ir raiškumu. Jis sukūrė tokių įvaizdžių ir metaforų, tokį žodžio intonacinį ir ritminį lankstumą, kuriuo galėjo išsakyti visą žmogaus gyvenimo pilnatvę. Jis kalbėjo apie tokius dalykus, kurių ištarti ir pavadinti iki jo niekas nemokėjo ir net nebandė. Jis suvokė svarbųjį savo laiko tikslą: lietuvių kalbą iš buitinės kalbos paversti kultūros kalba. Čia jis matė esminę savo, kaip poeto, misiją ir ją vykdė su didžiausios atsakomybės pajautimu.“ (V. Zaborskaitė)

Skaityti daugiau...

Fotodokumentinė paroda „MYLIU SAVO LIETUVĄ, JAI AŠ ATIDAVIAU SAVO SILPNAS JĖGAS...“. PARODA SKIRTA 1863 M. SUKILIMO 150-OSIOMS METINĖMS

Minint 1863 m. sukilimo 150-ąsias metines, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė kilnojamąją parodą „Myliu savo Lietuvą, jai aš atidaviau savo silpnas jėgas...“, skirtą vienam žymiausių sukilimo vadų – kunigui Antanui Mackevičiui.

Skaityti daugiau...

Fotodokumentinė paroda „ATRASTAS KARALIAUČIUS“

Retų knygų ir rankraščių skyriaus parengtoje kilnojamojoje fotodokumentinėje parodoje „Atrastas Karaliaučius“ pateikiama Karaliaučiaus bibliotekų ir archyvų, kurių rinkiniai nukentėjo per II-ąjį pasaulinį karą, bet Lietuvos inteligentų, kultūrininkų pastangomis buvo išsaugoti Lietuvos bibliotekose, knygos nuosavybės ženklai (ekslibrisai, lipdės, įrašai ir pan.), Karaliaučiuje XVI a. išleistų lietuviškų knygų antraštiniai lapai ir XX a. pirmosios pusės atvirukai su Karaliaučiaus vaizdais. Taip norima Karaliaučių parodyti kaip gilių kultūrinių, mokslinių tradicijų miestą, jo įtaką Lietuvos raštijai.

Skaityti daugiau...

Fotodokumentinė paroda „LIETUVIŠKOJI LEIDYBA VAKARŲ EUROPOJE 1945–1952 M.“

Paroda parengta minint didžiojo traukimosi į Vakarus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-metį, kai, vengdami tremties ir represijų, iš tėvynės pasitraukė apie 70 tūkst. mūsų tautiečių. Parodoje pristatoma 1945–1952 m. Vokietijos DP (angl. Displaced Person – perkeltųjų asmenų) ir kitose pabėgėlių stovyklose Vakarų Europoje išvystyta leidybos įvairovė ir mastai, puikiai iliustruojantys tomis ypatingomis sąlygomis kūrusių ir dirbusių tautiečių veiklos visapusiškumą. Paroda parengta remiantis Nacionalinėje bibliotekoje saugomu „Lietuvių DP spaudos rinkiniu“, kuris 2012 m. UNESCO buvo pripažintas nacionalinės reikšmės objektu ir įtrauktas į programos „Pasaulio atmintis“ registrą.

Skaityti daugiau...

Kovas
P A T K Pn Š S
1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31