Nacionalinėje bibliotekoje surengta Adolfo Damušio politinių studijų dienų konferencija

Birželio 16–17 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Adolfo Damušio politinių studijų dienos, kuriomis pažymėtas Adolfo Damušio demokratijos studijų centro atidarymas. Konferencijoje „Mūsų šimtmetis: tauta demokratinės valstybės kūrybos ir griovimo kryžkelėse“ buvo pažvelgta į permainingą tautos ir valstybės raidą Lietuvos laisvės ir nelaisvės metais.

„Nacionalinė biblioteka, įgyvendinusi pastato rekonstrukciją ir įvykdžiusi dalinę struktūrinę reorganizaciją, savo veiklą, be kita ko, stiprina ir aktualizuodama bibliotekoje saugomą publikuotą ir rankraštinį paveldą, skatindama jo tyrimus, plėsdama sklaidos ir pažinimo potencialą“, – per renginio atidarymą sakė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Jis pažymėjo glaudų asmeninį ryšį, kurį, Nacionalinės bibliotekos vadovo žodžiais, „šviesaus atminimo A. Damušis ir jo žmona, aktyvi visuomenininkė Jadvyga Damušienė buvo užmezgę su bibliotekoje dirbusiais žmonėmis. Tai liudija ir bibliotekai dovanotos jų knygos“.

A. Damušio demokratijos studijų centras, pasak prof. dr. R. Gudausko, „įsikūręs mūsų bibliotekoje, papildys ir išplės šio gausaus archyvinio paveldo tyrimų ir sklaidos galimybes, praplės jo žinojimo ir suvokimo turinį naujais kontekstais, šios dienos visuomenei aktualiu žvilgsniu“.

Lietuvos politikų ir diplomatų sveikinimai

Dviejų dienų politinių studijų renginį Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto vardu sveikino Seimo narys Vytautas Juozapaitis.

A. Damušis, pasak V. Juozapaičio, yra vienas iš konkrečių šios kartos atstovų pavyzdžių. Turėdamas chemiko išsilavinimą, būdamas vienas iš cemento pramonės Lietuvoje pradininkų, mokslininkas ir išradėjas, visuomeninį gyvenimą paskyrė siekiui lietuviškajai politinei minčiai brandinti ir jaunimui ugdyti. „Damušis sugrįžo Lietuvon, čia gyveno, dirbo iki paskutinės dienos, skatino ir kitus kurti, dirbti Lietuvai, grindžiant savo veiklą išmintimi, solidarumu, meile Tėvynei“, – pridūrė parlamentaras.

Lietuvos Respublikos ambasadorė Danijos Karalystėje ir Islandijai Gintė Damušytė pažymėjo, kad Adolfas Damušis „buvo nuoseklus ir sąžiningas demokratas, tikėjęs, kad reikia kovoti ne su asmenimis, bet su neteisėtais režimais, ginti ne asmenines ambicijas, bet laisvės ir teisės principus, gerbti teisėtas demokratines institucijas, bet ne įsiteikinėti vadovaujantiems asmenims“. Ji padėkojo Nacionalinei bibliotekai už sudarytas sąlygas centro veiklai, linkėjo konferencijos prelegentams ir dalyviams turiningų diskusijų.

Išeivių linkėjimai

Žinoma išeivijos veikėja Angelė Nelsienė, konferencijos dalyvius pasveikinusi Los Andželo lietuvių vardu, pabrėžė, kad prie Ramiojo vandenyno telkėsi veiklių, didelės erudicijos ir įsipareigojusių žmonių, kurie buvo priversti palikti Lietuvą ne todėl, kad jos nemylėjo, ne dėl ekonominių išskaičiavimų, bet dėl to, kad jie turėjo pasitraukti iš okupuotos Lietuvos, gelbėdami savo gyvybę ir tikėdami, kad anapus Atlanto jie galbūt galės daugiau padėti Lietuvai ir jos žmonėms. „Būdami įvairių politinių pažiūrų, mes sugebėjom sutelkti visas jėgas vienam tikslui – Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei, tikėjimo ir sąžinės laisvei“, – akcentavo A. Nelsienė.

Sveikinimą konferencijos dalyviams iš Kalifornijos atsiuntė ir Los Andželo lietuvių bendruomenės atstovė, žinoma visuomenės veikėja, teisininkė Žibutė Brinkienė.

Konferencijos pranešimai

Adolfo Damušio politinių studijų dienose dalyvavo žinomi Lietuvos ir išeivijos mokslininkai, politologai, istorijos tyrinėtojai. Čikagos (JAV) Lituanistikos tyrimo ir studijų centro dr. Augustino Idzelio sveikinimas ir pranešimas, jam pačiam negalėjus atvykti į konferenciją Vilniuje, buvo perduotas elektroninėmis ryšio priemonėmis. Jį galite peržiūrėti čia ›

Istorikė dr. Ilona Strumickienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Išeivijos instituto darbuotoja, skaitė pranešimą apie Adolfo Damušio nepriklausomos Lietuvos viziją lietuvių išeivijos intelektinio paveldo kontekste. Filosofas dr. Kęstutis Girnius, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas, pranešime „Nelaukta tauta“ nagrinėjo lietuvių sąmonėjimo ir virsmo į politinę tautą procesą. Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų vyriausiasis metodininkas-tyrėjas, žvelgė į tarptautinį politinį kontekstą, kuris buvo Europoje Antrojo pasaulinio karo metais, kai Lietuva pateko į bolševikų ir nacių okupacijas.

Antrąją konferencijos dieną filosofas ir istorikas prof. dr. Kęstutis Skrupskelis svarstė prezidento Kazio Griniaus ankstyvojo laikotarpio socialines idėjas ir Lietuvos modernizavimo planus, politologas ir Seimo narys dr. Laurynas Kasčiūnas kalbėjo apie tautinės idėjos svarbą Lietuvos valstybingumo byloje. Žurnalistas Valdas Vasiliauskas nagrinėjo KGB – sovietų slaptosios policijos – poveikį šiuolaikinei Lietuvos valstybės raidai, o filosofas Vytautas Radžvilas aptarė katalikybės ir politinės laisvės santykius.

„Dabartinių reformatorių problema: jie nežino, ką daro“, – tokia buvo filosofo, VU TSPMI profesoriaus dr. Alvydo Jokumaičio pranešimo tema. Jis kalbėjo ne apie konkrečios politinės jėgos raišką šiandieniniuose valstybinės veiklos procesuose, bet apie perdėtą žavėjimąsi pačiu pertvarkymų ir reformų procesu, kuris neretai vyksta be aiškesnio plano ir grįžtamojo ryšio apie gautus rezultatus. Taip visuomenė pakliūva į permanentinių pertvarkų ir nesibaigiančios kaitos padėtį.

Boguslavas Gruževskis, Darbo rinkos instituto direktorius, lygino kai kuriuos šiuolaikinės Lietuvos socialinius parametrus su tarpukario nepriklausomos Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių atitinkamais duomenimis. Teisininkas Vygantas Malinauskas tvirtino, kad tarp žmonių teisių ir laisvių esama tiesioginio ryšio: kuriai nors grupei plečiant teises, kitoms žmonių grupėms neišvengiamai tenka jas siaurinti. Vytautas Sinica, VU Filosofijos katedros doktorantas, pranešime svarstė aktualius Lietuvos istorijos klausimus. Jo teigimu, sėkminga valstybės ir visuomenės raida nėra įmanoma be telkiančio ir motyvuojančio istorinio pasakojimo.

Konferencijos pabaigoje buvo surengtas simpoziumas „Jie kalbėjo už mus: kuo rezistencinės minties paveldas aktualus dabarčiai?“ VDU istorijos doktorantas Simonas Jazavita, politologas Dovilas Petkus, filosofas Vytautas Vyšniauskas, taip pat publicistai ir apžvalgininkai Dalius Stancikas bei Vidmantas Valiušaitis pabrėžė politinės minties ir rezistencinio paveldo perimamumo svarbą šiuolaikinės lietuvių tapatybės formavimosi procesui.

Daugiau akimirkų iš renginio rasite čia ›

Kviečiame sekti informaciją Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje ir „Facebook“ paskyroje, kur artimiausiu metu pateiksime daugiau konferencijos medžiagos.

Birželis
P A T K Pn Š S
1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30

Parodos

2017 m. birželio 13 d. – birželio 30 d.
Kultūros projekto „WABI-SABI tobulumas netobulume“ kūrybinių darbų paroda
2017 m. birželio 9 d. – birželio 30 d.
Paroda „Joyce ir miestai“
2017 m. birželio 13 d. – birželio 30 d.
Vaikų darželių tinklo „Taškius“ keliaujanti paroda „Dovana Lietuvai ir pasauliui“
2017 m. birželio 20 d. – birželio 29 d.
Vienos knygos paroda „Amžinoji Rambyno kalno knyga“