Šiuolaikiniam žmogui gerai pažįstama nesvyruojanti Šiaurės šalių pozicija: vaikai ir jaunimas nusipelno pagarbos. Šiaurės šalių literatūra ir iliustracijos įkvepia juos mąstyti savo galva, lavinti vaizduotę, mintis ir jausmus, skatina būti drąsius, laisvus ir patrakusius, – visai kaip vėjas. Siekdamas atskleisti šį požiūrį ir Šiaurės Europos gamtos kontrastus, taip pat šiame regione senas tradicijas turintį vaizdinio pasakojimo meną, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje pristato Šiaurės šalių vaikiškų knygų iliustracijų parodą „Su vėju!“ (angl. Into the Wind!).

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė – tai renginys, kuriame sutartu laiku tūkstančiuose Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų, mokyklų, ikimokyklinio ugdymo ir kitų kultūros ir švietimo įstaigų vyksta Šiaurės šalių literatūros skaitymai. Kasmet į šią iniciatyvą įsitraukia daugiau nei 2 000 institucijų iš viso Šiaurės ir Baltijos regiono, skaitymuose dalyvauja dešimtys tūkstančių vaikų ir suaugusiųjų vienuolikoje šalių ir autonominių sričių. Šiais metais Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – „Ateitis“, o pati savaitė Šiaurės šalyse rengiama jau 20-ą, Baltijos šalyse – 19-ą kartą. Kviečiame prisijungti prie didžiulio būrio įvairių tautų skaitytojų ir dalyvauti renginiuose.

Ar kada sėdėdami paslaptingai aptemdytoje teatro salėje ir stebėdami trapius, bet neįtikimai ištvermingus siluetus scenoje susimąstėte, kaip kuriamas baletas? Kaip baleto šokėjai geba judesiu perteikti pasakojimą, nuotaiką ir emociją, o ypač – poeziją ir jos grožį?

Moderni švietimo įstaiga ta, kuri ne tik siekia gerinti mokinių pasiekimus skirtingose disciplinose, tačiau ir ugdo kultūringą, visapusiškai išsilavinusią ir nuolat tobulėjančią asmenybę. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas teigia, kad tam būtinas bendradarbiavimas, o pagrindinis saitas jungiantis švietimo, verslo ir kultūros institucijas yra mokytojai bei mokyklų vadovai. Jie savo pavyzdžiu ir asmenine iniciatyva siekia vaikams ugdymo procesą padaryti žaismingą ir susietą su realybe.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia susitikimų, skirtų pažinčiai su roko muzika, ciklą. Antrojoje paskaitoje toliau kalbėsime apie roko muzikos šaknis – šįkart apie ankstyvąjį akustinį bliuzą. Kad nebūtų per patogu ar įprasta, šį žanrą aptarsime per jo religiškumo prizmę.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pradeda analitinių diskusijų ciklą dabartinei Europos padėčiai aptarti. Diskusijose greta diagnostinio situacijos vertinimo esminis dėmesys bus skiriamas prognostinei analizei, tikėtiniems Europos Sąjungos ir Lietuvos Europos Sąjungoje (ES) vystymosi scenarijams. Šiandien kviečiame į pirmąją, tiesiogiai transliuojamą diskusiją „Lietuva ir Lenkija: europinė santykių dimensija“.

Lapkričio 9 d. Sankt Peterburge esančioje Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje atidaryta paroda prof. Eduardo Volterio 160-osioms gimimo metinėms paminėti. E.Volteris – žymus kalbininkas, etnografas, archeologas, bibliotekininkas, vienas iš Lietuvos universiteto ( dab. Vytauto Didžiojo universiteto) įkūrimo iniciatorių.

Šiemet sukanka 100 metų, kai Amerikos lietuviai pirmą kartą surengė visuotinę „Lietuvių dieną“. 1916 m. lapkričio 1 d. tuometis šalies prezidentas Woodrowas Wilsonas leido visose Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkti aukas nuo karo kenčiantiems lietuviams. Mūsų tautiečiai emigracijoje telkėsi, organizavosi ir iki akcijos pabaigos surinko daugiau nei 170 tūkstančių dolerių paramą. Minėdami šį itin svarbų, tačiau nedaugeliui žinomą mūsų istorijos įvykį, kviečiame į Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus Juozo Skiriaus knygos „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“ pristatymą.

Ar pastebėjote, kad vaikai Lietuvos himną nesunkiai išmoksta mintinai, bet nesupranta, ko mums iš tiesų XIX a. pabaigoje linkėjo Vincas Kudirka? Gal tai pasakytina ne tik apie vaikus? Knygos „Tautiška giesmė. Įdomybių knyga V. Kudirkos kūrinio motyvais“ autoriai pastebėjo ir nusprendė imtis darbo. „Tautiška giesmė“ – knyga, kurią bent kartą atsiversti privalo kiekvienas lietuvis.

Data: 2016-11-15

„Jeigu prieš trisdešimt metų būčiau žinojusi, ką žinau dabar, jei prieš dvidešimt metų būčiau kalbėjusi su savo vyrais, kaip išdrįstu kalbėti dabar, jei prieš dešimt metų būčiau perskaičiusi, ką perskaičiau dabar... Ech, būčiau buvusi laimingesnė. O svarbiausia – su manim laimingesni būtų buvę jie, maniškiai...“ (Rūta Vanagaitė)

„Tie, kurie Lietuvoje save vadina liberalais, deja, palyginti su Kaziu Griniumi, skiriasi kaip dangus ir žemė. Liberalizmas Lietuvoje ir tai, kuo tikėjo K. Grinius, yra du nesutaikomi dalykai“, – taip filmo apie prezidentą K. Grinių „Kredo: demokratas“ pristatymo renginyje kalbėjo kadenciją baigęs ir neseniai devyniasdešimtmetį atšventęs prezidentas Valdas Adamkus.

Tarptautinių profesionalų tinklas „GLL | Global Lithuanian Leaders“ ir advokatų kontora „Triniti“, bendradarbiaudami su Lrt.lt ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, tęsia diskusijų ciklą „Lietuva³“ šalies raidai ir gyvenimo aplinkai svarbiomis temomis.  Šį trečiadienį vyks trečioji šio sezono diskusija „Elitas – privilegijuotas ar įpareigotas?“

Praėjusį savaitgalį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rudeniško oro nepabūgusius lankytojus kvietė į interaktyvų pasimatymą su muzika, skatino pažinti laimę lapės kailyje ir ugdė jaunuosius dailės žinovus.

Atsinaujinusi Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į  dokumentinio filmo apie Prezidentą Kazį Grinių „Kredo: demokratas“ premjerą. Filmas skiriamas 150-osioms K. Griniaus gimimo metinėms, jas minėsime gruodžio 17 d. Scenarijaus autorė ir režisierė – LRT laidų vedėja Edita Mildažytė.

Lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas susitiko su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovu prof. dr. Sauliumi Čaplinsku.

Lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanclerė Daiva Raudonienė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pasirašė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendradarbiavimo sutartį.

Lapkričio 2 d. Stokholmo bibliotekoje „KTH Biblioteket“ buvo galima sutikti daug bibliotekų vadovų. Šioje Švedijos sostinės Karališkojo technologijos instituto įstaigoje vyko metinis Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų vadovų susitikimas. Vienoje didžiausių Skandinavijoje techninės pakraipos aukštųjų mokyklų buvo diskutuojama ir skaitomi pranešimai bibliotekose diegiamų automatizavimo sprendimų tema.

Lankydamasis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje leidinio „Švento Jono ložė „Memphis“ Klaipėdos mieste, 1776–1926“ redaktorius-konsultantas Kęstutis Skrebys generaliniam direktoriui prof. dr. Renaldui Gudauskui padovanojo neseniai pasirodžiusį unikalų leidinį.

Lankydamasis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Marijus Mikutavičius, žinomas dainininkas ir laidų vedėjas, nuoširdžiai džiaugėsi matydamas įspūdingas žinioms ir kultūrai atvertas erdves. Neabejotina, kad po aštuonerių metų statybų naujam gyvenimui pakilusi Nacionalinė biblioteka tikrai pagyvins kultūrinį sąjūdį. „Labai norėtųsi, kad čia aktyviau dalyvautų jaunimas, jaunieji kūrėjai, kad sparčiau formuotųsi pilietinė visuomenė“, – sakė dainininkas.