„LiLaEst 2026“ Lietuvoje: kultūrinė atmintis, kaip tautos atsparumo pagrindas

Rimantė Budrytė-Demenė

Birželio 10–12 d. Kretingos rajone susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų bendruomenės. Ilgametę tradiciją tęsiantis Baltijos šalių seminaras „LiLaEst“ šiemet buvo skirtas paveldo ir identiteto temoms, ypač svarbioms šių dienų geopolitiniame kontekste. Seminaras dar kartą patvirtino, kad nacionalinės bibliotekos atlieka reikšmingą vaidmenį saugant regiono šalių tautinę tapatybę ir stiprinant demokratinį atsparumą.

„Baltijos šalių nacionalinės bibliotekos tęsia ilgametę bendrystę, kuri padeda dalytis patirtimi, kartu stiprinti kultūrinę tapatybę ir atsparumą. Bibliotekos šiandien yra ne tik bendruomenių centrai, žinių ir kritinio mąstymo erdvės. Jos saugo dokumentinį paveldą – mūsų kultūrinę atmintį, svarbią demokratiniam atsparumui. Tokiuose susitikimuose kaip „LiLaEst 2026“ kartu ieškome, kaip šį paveldą išlaikyti artimą, aktualų ir suprantamą žmonėms“, – sakė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Kodėl ryšys su istorija šiandien svarbesnis nei bet kada  

Seminare pranešimą skaitęs kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas teigė, kad dėl nuolatinio skubėjimo ir prezentizmo – kai dabartis užgožia ir praeitį, ir ateitį – žmonėms tampa sunku suprasti, kaip šios trys laiko dalys siejasi tarpusavyje. Būtent šis ryšys yra reikalingas, norint suvokti savo tapatybę ir vietą pasaulyje. Pasak docento, šioje laiko sumaištyje istorija, atmintis ir paveldas vis dažniau tampa politikos, žiniasklaidos ir net verslo įrankiu – praeitis pasirenkama, perrašoma ar interpretuojama taip, kaip patogu. Tai sudaro terpę manipuliacijoms ir supaprastintiems atsakymams, kurie visuomenę dar labiau tolina nuo tikrojo istorinio konteksto.

A. Švedo teigimu, tokioje situacijoje ypač svarbu iš naujo kurti ryšius su praeitimi ir ateitimi, ugdyti gebėjimą atsispirti paviršutiniškoms interpretacijoms ir matyti ateitį ne tik per grėsmių, bet ir per galimybių prizmę. Čia išskirtinį vaidmenį atlieka nacionalinės bibliotekos: jos saugo autentišką paveldą, jį pateikdamos šiuolaikiškai, padeda žmonėms suprasti istorijos vertę, tautinį identitetą, stiprina kritinį mąstymą ir suteikia visuomenei stabilumo jausmą besikeičiančiame pasaulyje.

Paveldas ir jo tyrimai – kaip sudominti visuomenę 

Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė savo pranešime atkreipė dėmesį, kad bibliotekose, muziejuose ir archyvuose saugomi artefaktai patys savaime prasmės nesukuria. Juos būtina prikelti naujam gyvenimui – šiuolaikiškai ir patraukliai pristatyti žmonėms. Aptartas ir įtraukaus paveldo akademinių tyrimų pateikimo plačiajai visuomenei aspektas. Šiuo geopolitinio nestabilumo laiku tokie tyrimai gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant tautinį identitetą, ugdant visuomenės atsparumą dezinformacijai.

Šią mintį pratęsė Latvijos nacionalinės bibliotekos skaitmeninių tyrimų paslaugų vadovė Anda Baklāne. Ji pabrėžė ir kultūros paveldo duomenų interpretavimo svarbą. Pasak pranešėjos, nepakanka vien sukaupti duomenis – bibliotekos turi padėti žmonėms juos suprasti. Kaip veiksmingiausią sprendimą A. Baklāne nurodė kuruojamas parodas ir temines ekspozicijas, suteikiančias lankytojams galimybę atrasti ryšį tarp skirtingų šaltinių ir kurti naujus kultūrinius pasakojimus.

Literatūra – nacionalinio identiteto dalis 

Estijos nacionalinės bibliotekos skaitmeninio kultūros paveldo kuratorė Greete Veesalu priminė, kad galingu tapatybės formavimo įrankiu gali tapti literatūra. Šią mintį ji iliustravo pristatydama estų rašytojo Eduardo Bornhöhe’s apysakos „Keršytojas“ (Tasuja, 1880) literatūrinio herojaus istoriją,  kuri skirtingų politinių režimų laikais buvo naudota ir kultūrai, ir rinkodarai, o ilgainiui įsitvirtino kaip nacionalinio identiteto simbolis. Nors apysakos veikėjas yra išgalvotas, pasakojimas remiasi tikromis kronikomis apie 1343 m. Jurgio nakties estų sukilimą prieš danų ir vokiečių feodalus. Šis personažas tapo stipriu laisvės simboliu, „Tasuja“ estai ėmė vadinti karinius laivus bei šarvuočius, jis įkvėpė karius XX a. nepriklausomybės kovose. Vardas naudojamas maisto, gėrimų, laikrodžių prekių ženklams, gatvių pavadinimams.

Kultūros atsparumas karo metu – Ukrainos patirtis 

Tarptautiniame seminare viešėjusi Ukrainos Jaroslavo Išmintingojo nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja, Ukrainos bibliotekų asociacijos prezidentė Oksana Bruj pasidalijo sudėtingomis sąlygomis dirbančių savo šalies bibliotekų patirtimi ir pabrėžė, kad kultūros institucijoms karo sąlygomis tenka rūpintis ne tik dokumentinio paveldo išsaugojimu, bet ir moraliniu žmonių palaikymu bei stiprinimu. Ši veikla apima platų spektrą: nuo biblioterapijos renginių iki užsiėmimų su gyvūnais, padedančių gyventojams ištverti kasdienį karo stresą.

Ukrainos bibliotekoms šiandien ypač reikalinga Baltijos šalių parama atkuriant sugriautas bibliotekas ir jų paslaugų infrastruktūrą; įtraukiant į Europos Komisijos finansuojamus projektus; suteikiant galimybę dalyvauti stažuotėse dokumentinio paveldo išsaugojimo tema ir dalijantis patikima informacija apie Ukrainoje tebesitęsiantį karą, šalies kultūros institucijų situaciją. Ukrainos pavyzdys primena, kad kultūros paveldas ir informacinė erdvė yra neatsiejama nacionalinio saugumo dalis.

Seminaro „LiLaEst 2026“ dalyviams buvo sudaryta galimybė apsilankyti Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje ir Nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje, švenčiančioje savo 60-ąjį gimtadienį. 

58 metus tęsiama Baltijos kultūrinė bendrystė 

Prieš 58 metus prasidėję „LiLaEst“ seminarai ilgainiui tapo reikšmingu nacionalinių bibliotekų bendruomenių susibūrimu, kas dvejus metus vykstančiu vis kitoje Baltijos šalyje. Susitikimuose aptariamos bendros profesinės kryptys, dalijamasi patirtimi, stiprinamas regioninis kultūrinis ryšys ir atsparumas. Seminare Latvijos delegacijai vadovavo Nacionalinės bibliotekos direktorė Dagnija Baltiņa, Estijos delegacijai – Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius Martinas Öövelas. Kitas susitikimas vyks 2028 metais Estijoje.

Straipsnis publikuotas žurnalo „Tarp knygų“ 2026 m. 6-ajame numeryje

Arūno Sartanavičiaus nuotrauka