Bibliotekų specialistų erdvė
Karštas klausimas || Finansavimo poreikis didėja – kultūros biudžetas mažėja
Parengė Asta Stirbytė
Populiariu šalies bibliotekų projektinių veiklų šaltiniu yra tapusi prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos veikianti Lietuvos kultūros taryba (LKT). Tačiau pastaruoju laikotarpiu šiai institucijai vis sunkiau, skirstant valstybės lėšas kultūros ir meno projektams, patenkinti realius poreikius.
Pavyzdžiui, 2026 m. pirmuoju finansavimo etapu 314-ai kultūros sektoriaus projektų LKT skyrė daugiau nei 4,7 mln. eurų (paraiškų pateikta 816) [1]; antruoju finansavimo etapu 121 projektui atiteko kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų (paraiškų gauta 566) [2].
Negana to, vasarą šalies kultūros įstaigas pasiekė nerimą sukėlusi žinia dėl finansavimo iš LKT pokyčių. Kasmet didėjant finansavimo poreikiui (prašomų lėšų sumai), o LKT biudžetui mažėjant, Kultūros taryba ėmėsi riboti iš vienos organizacijos priimamų paraiškų skaičių – dalyvaujant 2027 m. finansavimo konkursuose, vieno kvietimo metu bus galima pateikti ne daugiau kaip penkias paraiškas.
TK Kaip šie ribojimai paveiks nacionalinės kultūros įstaigos statusą turinčios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, kuri kasmet įgyvendina vidutiniškai 10 Kultūros tarybos finansuojamų visuomenei aktualių projektų, daugiafunkcę veiklą? – „Tarp knygų“ redakcija paklausė Nacionalinės bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovę Giedrę Čistovienę.
Iš viešo Lietuvos kultūros tarybos paaiškinimo galima spręsti, kad šis apribojimas atsirado siekiant išvengti situacijų, kai, pavyzdžiui, vienas pareiškėjas per vieną kvietimą literatūros srityje pateikia 40 paraiškų. Suprantame siekį racionaliau valdyti paraiškų srautą ir ekspertinio vertinimo sąnaudas. Tačiau, nustatant vienodą penkių paraiškų limitą, nepakankamai atsižvelgiama į labai skirtingą pareiškėjų pobūdį.
Nacionalinė biblioteka yra daugiafunkcė nacionalinės reikšmės kultūros institucija. Be to, prieš keletą metų į jos struktūrą buvo integruotos anksčiau savarankiškai veikusios ir paraiškas teikusios institucijos – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras bei Vilniaus žydų viešoji biblioteka. Dabar ir jų projektai patenka į bendrą paraiškų limitą. Bibliotekos paraiškos teikiamos į skirtingas finansavimo programas, o projektai apima leidybą, kultūros paveldo aktualinimą ir tyrimų sklaidą, vertybių įsigijimą, parodas, edukacijas, renginius ir kitas veiklas.
Todėl kyla principinis klausimas dėl pasirinkto ribojimo būdo. Vienas iš LKT tikslų – vadovaujantis kultūros politikos prioritetais, sudaryti sąlygas įvairiapusei kultūros ir meno plėtrai bei sklaidai, kartu užtikrinant racionalų skiriamų lėšų naudojimą. Penkių paraiškų limitas yra kiekybinė priemonė, kuria neatsižvelgiama nei į institucijos veiklų įvairovę, nei į projektų atitiktį kultūros politikos prioritetams.
Svarbu ir tai, kad Nacionalinė biblioteka, skirtingai nei dalis kitų nacionalinių kultūros įstaigų, neturi atskiros Kultūros ministerijos administruojamos projektinės finansavimo priemonės, todėl LKT konkursai mums yra svarbus projektinio finansavimo šaltinis.
O didelio paraiškų skaičiaus problemą konkrečiose finansavimo srityse ar programose siūlome spręsti diferencijuotu ribojimu būtent jose. Ribotų išteklių sąlygomis galimybę konkuruoti dėl finansavimo pirmiausia turėtų lemti kultūros politikos prioritetai ir projektų vertė, o ne vien tai, kiek skirtingų kultūrinių veiklų vykdo tas pats juridinis asmuo.
TK Nacionalinės bibliotekos padalinys Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras kasmet vidutiniškai išleidžia 27–30 leidinių. Kokią leidybos dalį sudaro projektai, gavę dalinį LKT finansavimą? Ar ribojimai siekti finansinės Kultūros tarybos paramos reikšmingai nepakeis centro leidybos portfelio, gal, pavyzdžiui, teks atsisakyti tam tikrų temų leidinių? – teiraujamės centro vadovo dr. Arturo Mickevičiaus.
LKT iš dalies finansuojami projektai kasmet sudaro apie 20 proc. visų mūsų leidžiamų knygų. Dėl kalbamų finansavimo pokyčių gali tekti atsisakyti kai kurių sudėtingų didelės apimties leidybos projektų. Laimei, gauname paramą ir iš privačių rėmėjų, užsienio fondų – sėkmingai įgyvendinome leidybos projektus su Prancūzijos Respublikos ambasados Lietuvoje, Italijos užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerijos, Goethe’s instituto, Lenkijos instituto Vilniuje parama.
LKT sprendimas ypač nepalankus humanitarinei literatūrai, kurios leidyba sudėtinga, čia reikia aukštos leidėjų ir ekspertų kvalifikacijos. Šios literatūros leidėjai tikrai nepateikinėja po kelias dešimtis projektų.
Atkreiptinas dėmesys į Kultūros tarybos priimto sprendimo argumentus ir LKT poziciją apskritai. Dėl to, kad kažkokios pavienės organizacijos pateikia nekokybiškus projektus (nors demokratinėje visuomenėje tai neturėtų būti draudžiama), „baudžiami“ visi. Viešojoje erdvėje girdėtas paaiškinimas, esą Kultūros tarybai yra labai sunku administruoti (nors, kaip nurodoma LKT tinklalapio kontaktinėje informacijoje, jos administracinėje struktūroje yra kelios dešimtys darbuotojų) ir vertinti daug projektų, kad trūksta finansų projektus vertinančių ekspertų darbui apmokėti. Pateikta informacija ir kiek procentų lėšų bus sutaupyta...
Šiuo metu Kultūros taryba neabejotinai turi didelę galią formuojant mūsų valstybės kultūros raidos trajektorijas, tačiau ar ji susimąsto apie šios galios kainą? Aptariamas LKT sprendimas – biurokratinės galios ir ekonominių išskaičiavimų pergalė prieš meną, kultūrą... Dabar kalbame apie nelemtą penkių paraiškų ribojimą, tačiau turėtume diskutuoti apie pamatinius LKT priimamų sprendimų principus, klausti esminių paaiškinimų, kodėl priimami panašūs sprendimai.
TK Vertindama 2026 m. antrąjį finansavimo etapą, LKT pranešime teigėte, kad „galėjome atliepti tik 17 proc. finansinio poreikio“. Kaip ši situacija netolimoje ateityje gali keisti iš valstybės biudžeto finansuojamų kultūros ir meno veiklų paveikslą? Kodėl penkių paraiškų iš vieno teikėjo riba taikoma visoms vieno kvietimo sritims bei programoms kartu? Ar racionalu taikyti vienodą limitą visoms skirtingo pobūdžio veiklą vykdančioms kultūros institucijoms, ypač daugiafunkcėms įstaigoms, teikiančioms paraiškas į skirtingas LKT programas, ar taip neiškraipomos konkurencinės sąlygos? Kokia dalis šalies bibliotekų teiktų paraiškų 2026 m. sulaukė LKT finansavimo? – pakomentuoti situaciją paprašėme Lietuvos kultūros tarybos pirmininkę dr. Kristiną Mažeikaitę.
Pirmiausia norėčiau patikslinti – penkių paraiškų apribojimas taikomas vienam konkursui. Tai reiškia, kad galima teikti 5 paraiškas į Tolygios kultūrinės raidos programą, 5 – į sričių konkursus, dar 5 į Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą, antrajame etape – dar 3 į sričių konkursus ir t. t. Tad bendras vienos organizacijos galimų pateikti paraiškų skaičius per metus yra nemažas.
Paraiškų ribojimas, kaip pareiškėjų lūkesčių valdymo ir administravimo lėšų taupymo priemonė, buvo pasitelktas 2026 metais, sumažėjus Lietuvos kultūros tarybos biudžetui. O dėl mažėjančio biudžeto vis didesnė pateiktų paraiškų skaičiaus dalis lieka nefinansuota. Be to, dėl mažesnių asignavimų turime mažinti ir nemenkus ekspertinio vertinimo kaštus. Iš šių metų vasaros pradžioje skelbtų antrojo etapo sričių finansavimo rezultatų matyti, kad tuo metu, jau galiojant trijų teikiamų paraiškų limitui, galėjome finansuoti tik kas penktą paraišką, arba, kaip jūs teisingai ir nurodote, – „17 proc. finansinio poreikio“. Nepaisant įvesto paraiškų ribojimo, stipresnis teikiamų paraiškų pokytis fiksuotas tik literatūros srityje, o jį lėmė kai kurios leidyklos, teikdavusios ir po keliasdešimt paraiškų.
Priimdami sprendimus dėl 2027 metų finansavimo konkursų, situacijos vertinimus atlikome dar kartą. Paraiškų ribojimo klausimą ne vienus metus kėlė Regioninių kultūros tarybų nariai. LKT, atsižvelgdama į jų prašymą riboti teikiamų paraiškų skaičių, tęsė šias diskusijas ir atliko apklausą, kurios rezultatai patvirtino poreikį riboti paraiškų skaičių, o dalis Regioninių kultūros tarybų narių kvietė taikyti ne penkių, bet trijų paraiškų limitą.
LKT, remdamasi finansuotų projektų duomenimis, atliko ir išsamią analizę. Duomenys rodo, kad absoliuti dauguma pareiškėjų per pirmąjį sričių ir programų kvietimą kasmet pateikia iki penkių paraiškų. Šią ribą viršijančios organizacijos sudaro vos apie 9 proc. visų pareiškėjų ir pateikia neproporcingai didelį skaičių paraiškų – daugiausia leidybos srityje. Prognozuojama, kad, įvedus ribojimą, pateiktų paraiškų skaičius sumažės maždaug septintadaliu (14,2 proc.).
Be to, nustatyta, kad didesnis pateiktų paraiškų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su didesne finansavimo tikimybe. Tad, kokybiškai parengus paraiškas, galima gauti finansavimą visoms penkioms paraiškoms. Apskritai tikėtina, daugelis organizacijų šio ribojimo nepajus, nes retai kada viena organizacija peržengia 5 finansuotų paraiškų ribą vieno konkurso metu.
Atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes, LKT priėmė sprendimą riboti vieno pareiškėjo teikiamų paraiškų skaičių, siekdama užtikrinti racionalų administruojamų lėšų paskirstymą, valdyti lūkestį ir sudaryti lygias konkurencines sąlygas visiems pareiškėjams.
Jei kalbėsime apie bibliotekų projektų finansavimo tendencijas, tai 2026 metais 65 šalies bibliotekos pateikė 276 paraiškas, jų prašoma suma siekė 2,6 mln. eurų. 525 379 Eur finansavimas buvo skirtas 74 paraiškoms, kurias pateikė 33 bibliotekos. Vadinasi, buvo finansuota kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) paraiškų, atliepiant 20 proc. finansinio poreikio.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, su kokia konkurencine aplinka susiduria projektų vykdytojai teikdami paraiškas, norėčiau dar kartą priminti šių metų antrojo etapo kultūros ir meno sričių konkurso situaciją: buvo pateiktos 566 paraiškos, kurių finansinis poreikis siekė 9,2 mln. eurų. Taryba finansavo 121 projektą, skirdama 1,54 mln. eurų, o tai atliepė tik 17 proc. finansinio poreikio.
Baigdama noriu atkreipti dėmesį, kad galimybių teikti paraiškas LKT 2027 metų finansavimui gauti tikrai yra nemažai. Svarbu įsigilinti į visas finansavimo galimybes. O didžiausiu iššūkiu visam kultūros sektoriui išlieka įtempta kultūros biudžeto situacija. Nesikeičiant biudžetui, LKT galimybės užtikrinti aktualų kultūros srities augimą tampa vis labiau ribotos.
[1] https://www.ltkt.lt/naujiena/314-meno-sriciu-projektu-skirta-beveik-4-7-mln-euru-1275