Ekspertų tribūna || Ką parsivežame iš Kenterberio: 3-iosios Europos biblioterapijos ir poezijos terapijos konferencijos patirtys

Rasa Derenčienė, Daiva Janavičienė

2026 m. rugsėjo 30–spalio 3 d. Kenterberyje, Jungtinėje Karalystėje, vyko 3-ioji Europos biblioterapijos ir poezijos terapijos konferencija. Ji subūrė biblioterapijos tyrėjus, psichoterapeutus, bibliotekininkus, sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistus, tyrinėjančius literatūros, poezijos ir kūrybinio rašymo galimybes žmogaus savijautai bei asmeniniam augimui. Konferencijoje dalyvavo per 120 dalyvių iš 25 Europos ir pasaulio valstybių (JAV, Indijos, Turkijos, Zambijos, Japonijos, Izraelio). Tarp jų – ir 4 Lietuvos atstovai. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavo Vartotojų aptarnavimo skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė Rasa Derenčienė ir Bibliotekininkystės tyrimų ir metodikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Daiva Janavičienė.

Konferencijos temų spektras aprėpė biblioterapiją, poezijos terapiją, kūrybinį rašymą, psichologiją, sveikatos priežiūrą, švietimą, literatūrą ir menus. Šių sričių sankirta priminė, kad literatūra gali būti ne tik pažinimo ar estetinio patyrimo šaltinis, bet ir priemonė geriau suprasti save, išgyventi sudėtingus jausmus ir užmegzti ryšį su kitais.

Poezijos pagalba gyvenimo kelyje

Britų poetas, rašytojas ir leidėjas Neilas Astley, leidyklos „Bloodaxe Books“ įkūrėjas, pagrindiniame konferencijos pranešime „Staying Alive: Help on the Road“ („Išlikti gyvam: pagalba gyvenimo kelyje“) kalbėjo apie poeziją kaip vilties, paguodos ir vidinės atramos šaltinį. Jo sudarytos poezijos antologijos liudija, kad eilėraščiai gali padėti atpažinti savo patirtis, išbūti sunkumus ir atrasti prasmingų žodžių sudėtingais gyvenimo laikotarpiais. Ši patirtis aktualizuoja ir terapinės poezijos antologijos lietuvių kalba idėją.

Kitos dienos plenarinio pranešimo metu poetė ir terapinio rašymo specialistė Mel Perry iš Jungtinės Karalystės kalbėjo apie nelengvas savo gyvenimo patirtis ir kaip jas padėjo įveikti metaforinis mąstymas, vilties akcentavimas.

Vienoje iš paralelinių sesijų norvegų poetas ir literatūrologas Thoras Magnusas Tangerås pristatė patirtį, kurią metaforiškai pavadino „poezija mikrodozėmis“. Autorius dėsto kūrybinį rašymą ir tuo pagrindu atliko tyrimą – sukurdamas norinčių skaityti ir kurti eiles ratą, tęstiniu būdu kasdien susitikdavo bibliotekoje. Čia jie skaitė ir kūrė trumpus eilėraščius bei stebėjo tokios veiklos poveikį savijautai. Pranešime T. M. Tangerås aptarė, kaip poezijos skaitymas suteikia galimybes stiprinti dėmesingumą, tyrinėti emocines reakcijas bei puoselėti ryšį su gamta ir aplinka.

Kūrybinis rašymas – pagalba išgyvenant sielvartą

Dalis konferencijos pranešimų buvo skirta apmąstymams, kaip poezija, menas ir kūrybinis rašymas gali padėti išgyventi gedulą, netektį, traumines patirtis ir su liga susijusius pokyčius.

Poetė ir poezijos terapeutė dr. Claire Williamson, daugiau nei 25 metus praktikuojanti terapinį rašymą, aptarė žodžių svarbą išgyvenant gedulą, netektį ir kitas sudėtingas patirtis. Patirties įvardijimas raštu, anot jos, gali sumažinti vidinę įtampą ir integruoti išgyvenimus į asmeninę gyvenimo istoriją.

Suomijos tyrėja dr. Johanna Holpainen pristatė meno vaizdų taikymą poezijos terapijos grupėje, skirtoje vėžį išgyvenusių žmonių kūno įvaizdžio ir seksualumo pokyčiams aptarti. Paveikslų, skulptūrų ir fotografijų reprodukcijos tapo atspirties tašku asmeninei refleksijai ir rašymui, padėjusiam įvardyti su liga susijusius kūno patirties pokyčius. Šis pavyzdys parodė, kad meno kūrinys gali tapti tarpine grandimi tarp žmogaus ir sunkiai nusakomos patirties, padedančia pradėti pokalbį ar atrasti savus žodžius.

Naratyvinė biblioterapija: galimybė perrašyti savo istoriją

Naratyvinei biblioterapijai skirtuose pranešimuose buvo plėtojama mintis, kad žmogaus santykis su savimi iš dalies formuojasi per pasakojimus apie savo gyvenimą. Ir kad žmogus visada turi galią permąstyti ir iš naujo užrašyti savo asmeninę istoriją.

Japonijos tyrėja ir poezijos terapeutė dr. Tomomi Yamashita, remdamasi naratyvinės tapatybės teorija, teigė, kad literatūros kūriniai suteikia idėjų ir įžvalgų, padedančių kitaip pažvelgti į savo patirtis ir jas įtraukti į asmeninį pasakojimą. Pranešime autorė atskleidė, kaip naratyvinis įsitraukimas biblioterapijoje aktyvina tapatybės apmąstymą ir asmeninės istorijos perkūrimą.

Literatūrologė ir biblioterapijos praktikė dr. Mariana Casale naratyvinę biblioterapiją pristatė kaip galimybę padėti žmogui atrasti savo balsą, kitaip pažvelgti į patirtus išgyvenimus ir susigrąžinti pasitikėjimą savo galimybėmis.

Pranešimai apie biblioterapiją dirbant su specialiomis auditorijomis

Güssün Güneş ir Zeynep Topdemir iš Turkijos pranešimas buvo skirtas kalėjimų bibliotekose vykstančiai biblioterapijai. Turkijoje yra platus kalėjimų bibliotekų tinklas, kuriame bibliotekininkai, bendradarbiaudami su psichologais, veda įvairius teminius biblioterapijos susitikimus. Irenos Monge iš Italijos pranešimas skirtas biblioterapijos principų pritaikymui darbui su vaikais. Autorė akcentavo darbo su vaikais specifiką – sunkumus susikaupti, vizualumo ir įsitraukimo elementų būtinybę. Patricia Lucha Fariña iš Airijos pristatė savo teorinius tyrimus apie garso ir žodžio jungimą terapiniais tikslais. Anot Patricijos, šių laikų technologijos leidžia garsą pasitelkti žodžio įtakai sustiprinti. Tai ypač aktualu dirbant su vaikais ir paaugliais.

Kūrybinis pasivaikščiojimas po literatūrinį Kenterberį

Paskutinę konferencijos dieną dalyviai buvo pakviesti į kūrybinį pasivaikščiojimą (walkshop) po literatūrinį Kenterberį. Miesto istorija susijusi su Geoffrey Chaucerio, Christopherio Marlowe, Jane Austen, Charleso Dickenso ir kitų britų literatūros klasikų gyvenimu bei kūryba. Pasivaikščiojimas buvo derinamas su kūrybinio rašymo užduotimis: dalyviai fiksavo aplinkos garsus, kvapus, vaizdus ir asmenines asociacijas, o vėliau kūrė laiškus, pojūčiais grįstus prisiminimus ir savus „Kenterberio pasakojimus“. Ši patirtis atskleidė, kaip miesto aplinka, dėmesingas stebėjimas ir kūrybinis rašymas gali tapti savirefleksijos priemonėmis.

Konferencijos pamokos: ką galime pritaikyti Lietuvos bibliotekose?

Kenterberyje išgirstos idėjos ir patirtos veiklos skatina biblioterapiją matyti ne kaip vieną konkretų metodą, o kaip įvairių galimybių lauką, kuriame susitinka literatūra, kūryba, dėmesingumas ir žmogiškasis ryšys.

Konferencijos patirtys atskleidė įvairias literatūros panaudojimo galimybes: nuo kasdienio eilėraščių skaitymo ir refleksijos iki kūrybinio rašymo praktikų bei literatūrinių pasivaikščiojimų. Tokios veiklos gali praturtinti bibliotekų skaitymo skatinimo programas, kurti erdvę bendruomenių dialogui ir padėti žmonėms geriau pažinti save.

Svarbi ir tarpprofesinio bendradarbiavimo reikšmė – bibliotekininkų, literatūros tyrėjų, pedagogų, psichologų bei sveikatos priežiūros specialistų partnerystė leidžia atsakingai ir kartu kūrybingai plėtoti biblioterapijos veiklas, atsižvelgiant į dalyvių galimybes ir ribas.

Kenterberio konferencija priminė, kad prasmingai veiklai kartais pakanka vieno eilėraščio, kūrybinio klausimo ar bendro pasivaikščiojimo. Bibliotekoms tai galimybė dar plačiau atskleisti literatūrą kaip savirefleksijos, kūrybiškumo ir žmogiškojo ryšio šaltinį.

Tarptautinė patirtis leidžia geriau suvokti biblioterapijos situaciją savo šalyje, pamatyti perspektyvas, pritaikyti naujas idėjas.