„Tarp knygų“: Užsienyje || Priežastis, dėl kurios norisi būti mieste

Pietų Korėjos bibliotekų įvairovė

Greta Kėvelaitienė

Milžiniškos knygų lentynos prekybos centre. Biblioteka miesto rotušėje. Skaityklos po atviru dangumi centrinėse Seulo aikštėse. Skaitymo skatinimo robotai, skaitmeninės laboratorijos ir specializuotos kolekcijos. Kur šiandien prasideda ir baigiasi biblioteka? Ypač jei tai – biblioteka Pietų Korėjoje.

Šioje turtingoje Azijos valstybėje bibliotekų geriau neieškoti vien pagal įprastus ženklus. Jos čia gali būti įkurdintos įspūdinguose nacionaliniuose kompleksuose, miesto administracijos rūmuose, šimtamečiuose pastatuose, muziejuose, prekybos centruose ar metro stotyse. Vienur lankytojus pasitiks pagarbi tyla ir tradicinė kultūros paveldą sauganti aplinka, kitur – prekybos centro šurmulys, kava ir asmenukių lazdelės.

Busano mieste vykęs Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) 90-asis pasaulio bibliotekų ir informacijos kongresas suteikė progą įkelti koją į skirtingus Pietų Korėjos bibliotekų pasaulius, pamėginti pažinti sparčiausiai besikeičiančių Azijos bibliotekų sistemą. Nuo Nacionalinės bibliotekos Seule iki mažiau tradicinių bibliotekų miesto erdvėse, nuo nacionalinės vaikų ir jaunimo bibliotekos iki bibliotekos, kurios identitetą kuria jūra.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Korėjos bibliotekų patirtis Lietuvai pernelyg tolima – skiriasi šalies dydis, gyventojų skaičius, miestų mastas, technologinės investicijos (maždaug 52 mln. gyventojų turinčioje Pietų Korėjoje skaičiuojama daugiau kaip 1300 viešųjų bibliotekų). Ir vis dėlto kuo daugiau bibliotekų aplankai, tuo daugiau panašumų pastebi. Dar svarbiau – pradedi suprasti, jog kai kuriose srityse mes jau esame labai arti. Tiesiog kartais patys to neįvertiname.

Ir tradicinė, ir skaitmeninė

Korėjos nacionalinė biblioteka – įspūdingas statinys Seulo Banpo rajone. Kelių didelių pastatų kompleksas sudaro savotišką miestelį. Įkurta 1945 m. rudenį, netrukus, kai Korėjos pusiasalis buvo išlaisvintas iš Japonijos okupacijos, ši įstaiga kaupia ir saugo nacionalinį dokumentinį paveldą, vykdo nacionalinę bibliografinę kontrolę ir yra svarbus profesionaliosios bibliotekininkystės kompetencijų centras. 2025 m. savo 80-metį minėjusios Korėjos nacionalinės bibliotekos fondai perkopė 15 mln. vienetų ribą.

Šalia tradicinių skaityklų joje veikia Skaitmeninė biblioteka – atskiras skaitmeninių paslaugų pasaulis. Šiame trijų aukštų pastate (kurio dar penki aukštai yra po žeme) nėra nė vienos popierinės knygos. Skaitmeniniai dokumentai, duomenų bazės, kūrybinės technologijos čia prieinamos lankytojams naudojantis įvairia bibliotekos elektronine technika, pradedant stacionariais kompiuteriais, liečiamaisiais ekranais ir baigiant multimedijų zonomis.

Dar vienas svarbus Nacionalinės bibliotekos elementas – bibliotekininkų mokymo infrastruktūra ir tarptautinių konferencijų erdvės. Tai atskiras bibliotekos pastatas, skirtas kompetencijų centro veikloms. Nacionalinė biblioteka yra pagrindinė Korėjos institucija, vykdanti profesionalių bibliotekininkų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą. Čia norėtųsi priminti gana paprastą, bet kartais pamirštamą tiesą: moderni biblioteka prasideda nuo modernaus bibliotekininko.

Nacionalinės bibliotekos dalis yra ir vaikų bei jaunimo biblioteka. Kitu adresu veikianti prieš dvidešimt metų įkurta institucija rūpinasi fondais ir paslaugomis jauniesiems skaitytojams. Biblioteka turi apie 850 tūkstančių vaikams ir jaunimui skirtų dokumentų, kuria technologijomis grindžiamą turinį, daugiakalbes skaitymo iniciatyvas ir vykdo tyrimus, padedančius formuoti vaikų bei jaunimo bibliotekų paslaugų politiką. Ši biblioteka taip pat teikia informacines paslaugas paveikslėlių knygų kūrėjams ir tyrėjams.

Biblioteka prekybos centre. Kodėl gi ne?

Jeigu reikėtų išrinkti labiausiai fotografuojamą biblioteką Pietų Korėjoje, viena iš pirmųjų kandidačių neabejotinai būtų Seulo Gangnamo rajone iškilusiame prekybos centre COEX veikianti biblioteka „Starfield“. Milžiniškos per kelis aukštus besidriekiančios knygų lentynos (viršutinių lentynų knygos butaforinės, nes jų neįmanoma pasiekti), atvira erdvė ir nuolatinis žmonių judėjimas. Aplink – parduotuvės, restoranai, eskalatoriai. Iš pirmo žvilgsnio tokia aplinka atrodo beveik kaip bibliotekos priešingybė. Tačiau šios bibliotekos šūkis – „Kultūra jau yra ten, kur tu esi.“

Šioje prekybos centro bibliotekoje galima laisvai skaityti, ilsėtis, susipažinti su knygomis, vartyti žurnalus. Čia siūloma apie 70 tūkst. įvairių žanrų knygų ir didelė užsienio bei Korėjos periodikos kolekcija. Beje, tiek popierinės, tiek elektroninės knygos, naudojantis bendromis e. skaityklėmis, skaitomos tik bibliotekos erdvėse, į namus leidiniai neišduodami. Bibliotekos zonoje vyksta ir renginiai: susitikimai su autoriais, paskaitos, poezijos skaitymai.

Naujesnė, prieš dvejus metus duris atvėrusi „Starfield“ biblioteka veikia ir prekybos centre Suvono mieste, esančiame Seulo pašonėje. Tik čia aikčioti verčia dar aukštesnės lentynos. Be to, čia, skirtingai nei pirmtakėje, veikia vaikų knygų sekcija. Biblioteka taip pat integruota į kasdienį miesto gyvenimą, šalia veikia vaikams skirta sensorinė erdvė, organizuojamos paskaitos bei kultūriniai renginiai.

Žinoma, galima diskutuoti, kiek tokia biblioteka yra tikra biblioteka. Juk čia knygos tampa ir architektūros elementu, vizualiniu objektu, traukos detale. Ir vis dėlto: jeigu žmogus, atėjęs pirkti batų ar išgerti kavos, netikėtai sustoja prie knygos – galbūt tai yra bibliotekos pergalė?

Seulas skaito po atviru dangumi

Centrinė Seulo miesto biblioteka įsikūrusi simbolinėje vietoje – istoriniame pastate, buvusioje miesto rotušėje. Statinys iškilo dar 1926-aisiais, Japonijos okupacijos metais, o dabar yra įtrauktas į šalies kultūros paveldo registrą. Po 2012 m. baigtos pastato rekonstrukcijos čia veikia biblioteka.

Viena įdomiausių šios bibliotekos iniciatyvų – pirmą kartą pasaulyje įgyvendinta lauko bibliotekos (angliškai paplitusi kaip Outdoor Library) koncepcija, kai miesto erdvės periodiškai paverčiamos milžiniška skaitykla. Centrinė Seulo biblioteka birželio–rugsėjo mėnesiais skaitymo ir kultūrines veiklas perkelia į šalia esančią centrinę miesto aikštę, Gvanghvamuno aikštę (Gwanghwamun) šalia buvusių karališkųjų rūmų ir Čchongečchono (Cheonggyecheon) pakrantę miesto centre. Seulo viešosios erdvės pripildomos knygų, sėdimųjų vietų, šviestuvų, kultūrinės veiklos, pritraukiančių tūkstančius žmonių. Biblioteka tampa priežastimi, dėl kurios norisi likti mieste.

Visai kitokią nuotaiką kuria Džongdoko (Jeongdok) viešoji biblioteka. Įsikūrusi buvusios mokyklos kone prieš šimtą metų statytame kolonijinės architektūros pastate Seulo Bukčono (Bukchon) istoriniame rajone, ji gausiai apsupta žalumos. Bibliotekos fonduose – apie 500 tūkst. vienetų knygų, periodikos, rankraščių ir apie 18 tūkst. švietimo istorijos archyvinių objektų. 2025 m. čia atidarytas Nobelio literatūros salonas, veikia daugiakalbė erdvė, jaunimo skaitykla, lauko skaitymo erdvė „Book Garden“.

Busanas – skaitantis miestas

Miesto rotušės atviroji biblioteka (dar vadinama „Deullak Nallak“) antrame pagal dydį Pietų Korėjos mieste Busane atveria dar vieną Korėjai būdingą – atviros bibliotekos – modelį. Čia laiką galima praleisti modernioje, interaktyvioje aplinkoje, priešingai nei tylioje viešojoje bibliotekoje, čia daugiau triukšmo, bendravimo.

2022 m. atidaryta biblioteka yra „15 minučių miesto“ iniciatyvos dalis. Orientuota į vaikus ir šeimas, ji sukurta kaip vieta, kur galima laisvai susitikti, skaityti ir naudotis skaitmeniniu turiniu. Sprendimas įkurdinti biblioteką miesto administracijos pastate yra simboliškas – taip ji integruojama į kasdienį miesto gyvenimą ir lengvai pasiekia žmogų ten, kur paprastai tikimės rasti kabinetus ir administracinius koridorius. Tiesa, bibliotekoje reikia nusiauti batus ir naudotis įstaigos siūlomomis šlepetėmis.

Moderni, šviesi ir technologiškai pažangi Busano miesto viešoji biblioteka (atidaryta 2020 m.) yra regioninė biblioteka, koordinuojanti viešųjų bibliotekų veiklą ir skaitymo iniciatyvas visame didmiestyje, gyventojų skaičiumi (daugiau kaip 3 mln.) viršijančiame visos Lietuvos skaičių. Ši biblioteka koordinuoja integruotą internetinę bibliotekų platformą. Bibliotekos informacinė infrastruktūra paremta ir RFID (radijo dažnių identifikavimo) technologijomis bei savitarna. Jei palygintume šios bibliotekos regioninę veiklą, tai šis modelis primena Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų vaidmenį: metodinę pagalbą, regioninę partnerystę, kompetencijų stiprinimą ir bendrų paslaugų kūrimą.

Bibliotekų tinkle gausu ir specializuotų bibliotekų. Busane veikianti Heundė (Haeundae) humanitarinė biblioteka savo veiklą grindžia humanitarinių mokslų populiarinimu, o 2025 m. atidaryta Jondžė (Yeonje) komiksų biblioteka skirta korėjietiškų komiksų – manhvų (Manhwa) – kultūrai. Keturių aukštų pastate komiksai tampa ne tik bibliotekoje saugomu rinkiniu, bet ir praturtina su šia kultūra susijusias patirtis.

Dar vienas įrodymas, kad biblioteka gali drąsiai pasirinkti savo specializaciją ir pagal ją kurti išskirtinį identitetą, yra Busano Gangso rajone (Gangseo) veikianti vaikams skirta Stebuklų biblioteka. Šiame mieste tokia biblioteka viena, tačiau šalyje tokio tipo bibliotekų veikia net keliolika. Jos erdvės suprojektuotos ir įrengtos taip, kad kiekviename žingsnyje žadintų mažųjų lankytojų smalsumą. Bibliotekos teritorijoje auga 300 metų senumo celčio medis, išgelbėtas nuo sunaikinimo vykdant urbanistinę plėtrą ir perkeltas į bibliotekos aplinką. Šis medis tapo bibliotekos istorijos ir architektūrinės idėjos dalimi – gražiu simboliu, kad biblioteka gali saugoti ne tik knygas, bet ir vietos atmintį.

Nacionaliniame jūrų muziejuje veikianti biblioteka pasirinko labai aiškų identitetą – jūrą. Mieste prie Japonijos ir Rytų Kinijos jūrų sandūros kalbama apie jūrą. Biblioteka kuria specializuotus fondus, teikia išmaniosios bibliotekos paslaugas, turi medijų kūrimo studiją „Studio YD“, o vaikams siūlo kultūrinę erdvę su 3D ir medijų meno patirtimis jūros tematika.

Įkvepiantis yra bibliotekos „Maenbal Dongmu“ pavyzdys. 2005 m. pradžią jai davė septynių vietos gyventojų iniciatyva, išaugusi į vadinamąją piliečių biblioteką. Pažymėtina, kad įvairioms įstaigos veikloms aktyviai pasitelkiami savanoriai, kurių gali būti daugiau nei šimtas.

Specializuotų bibliotekų spektrą papildo Busano anglų kalbos biblioteka, veikianti tik anglų kalba, Busano matematikos biblioteka, Busano kino centro biblioteka, kaupianti unikalius Busano tarptautinio kino festivalio ir kitus kino archyvus. Įdomus ir meno bibliotekos „F1963“ pavyzdys – buvusioje gamykloje įkurdintas kultūros kompleksas. Pramoninis paveldas su 1963 m. statyta gamykla čia nebuvo nugriautas – jis tapo Busano kultūros infrastruktūros dalimi.

***

Žvelgiant į Pietų Korėjos bibliotekas, lengva susižavėti mastu, technologijomis, architektūra, milžiniškomis investicijomis. Korėjos didmiesčių bibliotekos veikia milžiniškose urbanistinėse teritorijose, kur milijonai potencialių lankytojų gyvena labai tankiai. Todėl čia funkcionuoja didelės, specializuotos ir itin intensyviai naudojamos bibliotekos. Būtent ši įvairovė ir yra didžiausia Korėjos bibliotekų stiprybė. Jos visos labai skirtingos, tačiau jas sieja viena nuostata – biblioteka turi būti ten, kur vyksta gyvenimas.