Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap

„Aš skaiTAU“: būtinosios Sigutės Ach knygos

Ji mums piešia – puošia mūsų namus, padeda pasveikinti draugus ir lengvina užduotį atrasti širdžiai mielą dovaną. Dabar ji mums dar ir skaito. Subtilios dailininkės Sigutės Ach iliustracijos dažnai lydi knygų puslapius, o šįsyk pakvietėme menininkę palydėti juos žodžiais. Tebūnie šios savaitės rubrika „Aš skaiTAU“ – it vietoje knygų skirtuko naudojama plunksna. Ne tiek dėmesiui sutelkti, kiek skrydžio su knyga lengvumui priminti.

Sigutė Ach© DELFI nuotr. 

„Penkios viso gyvenimo knygos… Braukiu per jų, savo draugų–šeimynykščių–durų į kitus pasaulius, be kurių nesijausčiau namie, nugarėles… Ir turiu išsirinkti penkias. Bet kitos neįsižeidžia – jos, beskaitant priglostytos ir persmelktos kvėpavimu, nė neabejoja, kad yra man būtinos. Net jei negalėčiau paimti į rankas ir atsiversti, skaityčiau šias knygas mintyse. Ir jų, tokių, yra dešimtys. Tad supažindinu su pirmosiomis, užsukusiomis į mintis.

 Tėtis ir jūra

Tove Jansson, Tėtis ir jūra
Nes priklausau jų šeimai. Pati esu Muminukas, Miu, Mumio mama, Filifjonka. Aš taip gyvenu ir jaučiu. O „Tėtis ir jūra“ – tai knyga apie drąsą įgyvendinti artimo žmogaus svajonę savo gyvenimo laiko sąskaita. Apie būtinybę tai padaryti. Ir apie pačią Svajonę. Kaip nesaldu ir keista kartais ją pildyti.
 Ežiukas rūke

Sergej Kozlov, Ežiukas rūke
Moku mintinai. Sergejų laikau pasakoriumi, kuris sugebėjo į nepaprastą žaismę ir lengvumą įdėti „septynis dugnus“. Jo pasakos gydo sielą, grąžina jai tylą. Ir gyvą, besijuokiantį, skaistų čiurlenimą.
Bulgakov Meistras ir Margarita 

Michail Bulgakov, Meistras ir Margarita
Šią knygą perskaitau maždaug kas dvejus metus. Man ji – tai šventa kelionė, ritualas. Žemėlapis, padedantis grįžti į ten, kur įvyko kai kas itin svarbaus. Įžengi, prisilieti ir gali tęsti gyventi sau priskirtą gyvenimą.
Paskutinė naktis Tvisted Riveryje 

John Irving, Paskutinė naktis Tvisted Riveryje
Ne visas Johno Irvingo knygas mėgstu, bet esu jo pasakojimo būdo gerbėja. Man jis kiek primena mano pačios piešinius – pradžioje atsiradusi begalė iš pirmo žvilgsnio nesusijusių elementų vėliau susilieja į nuostabią visumą, harmoningą gyvenimo jūrą. Nė menkiausias siužeto siūlgalis nėra paminėtas vien todėl, kad gražiai skamba ar atsidūrė ten savaime. Šis romanas man itin patrauklus tuo, kad jį skaitydamas patenki tiesiai į rašytojo gyvenimo „virtuvę“ – ji meistriškai įaudžiama į kūrinio drobę.
Heida 

Johanna Spyri, Heida
Su šia knyga esu nuo vaikystės. Pernelyg gera būti su ja kalnuose, kad išsiskirčiau. Skaitydama „Heidą“ verkiu, nuolat lieju upeliais ašaras iš neapsakomo gerumo. Keista, juk ši knyga visai nėra dramatiška. Vis atseku, kad nuolat nenumaldomai siekiu, kad viskas aplink mane vyktų taip pat laimingai ir atviraširdiškai, kaip ir aplink mažulę Heidą. Skaitydama jaučiu, kad tai, kas ir kaip vyksta „Heidoje“, turi vykti visur ir su kiekvienu. Ir pasipila ašaros – besiilgint nuoširdumo, paprastumo, išsipildymo ir randant visa tai šios naivios, jautrios knygos puslapiuose.“


Visas knygas galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. 

Artimiausi renginiai