Mediateka

Čilė, dažnai pavadinama „pasaulio pakraščiu“, yra siaura ir ilga Pietų Amerikos valstybė vandenyno pakrantėje. Sudėtingos Čilės geografinės sąlygos daro įtaką ir bibliotekų sistemai, ir bibliotekų paslaugoms. Jei vertintume tik bibliotekų statistiką, galėtume pastebėti, kad naudojimosi bibliotekomis rodikliai šioje šalyje galėtų būti ir įspūdingesni, tačiau ne viskas gali būti matuojama vien skaičiais. Bibliotekos randa būdų pasiekti atokiausias Čilės vietoves, suteikti skaitmeninę populiariausios literatūros prieigą, ateiti į pagalbą įkalinimo įstaigose esantiems žmonėms, ugdyti jaunimo skaitmeninius įgūdžius.

Kokiomis kryptimis buvo galima kurti Lietuvą paskelbus Nepriklausomybės nutarimą – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytą dokumentą, skelbiantį, kad atkuriama Lietuvos valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Kuo skiriasi A. Stulginskio, K. Griniaus ir A. Smetonos Lietuvos? Kokios istorinės Lietuvos potencialas šiandien mums išlieka svarbus?

Rašytoja, eseistė, publicistė Gintarė Adomaitytė už daugiametę ekspresyvią publicistiką aktualiomis regionų kultūros politikos, literatūros ir skaitymo skatinimo temomis, autorių sutelkimą kūrybiniuose projektuose 2024 m. apdovanota Bronio Savukyno premija. Iš Vilniaus persikėlusi į Ignaliną, rašytoja aktyviai dalyvauja kultūrinėse veiklose ir kuria kultūrinę bendradarbystę puoselėjančią interneto svetainę „Meno bangos“ (www.menobangos.lt).

„Anglija neturi nei amžinų draugų, nei amžinų priešų, Anglija turi amžinus interesus“: sakė Winstonas Churchillis, britų politikas, buvęs Jungtinės Karalystės premjeras. Šis teiginys atspindi vadinamąją „realią politiką“ (Realpolitik) – tarptautinę laikyseną, pagrįstą praktiniais interesais, o ne ideologiniais principais.

Keičiantis tarptautinės politikos ir verslo kryptims esminiu iššūkiu Lietuvos valstybei tampa išlaikymas subjektiškumo, gebėjimo vienokia ar kitokia apimtimi priiminėti savarankiškus sprendimus, vykdyti suverenią politiką. Šiandienos pasaulyje nepriklausomybė yra veikiau deklaratyvus siekis, mažai besisiejantis su realia politika.

1925 m. balandžio mėnesį Laisvės alėjoje Nr. 48, Kaune, pradėjo veikti dabartinė Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. 100 metų jubiliejų mininti biblioteka yra viena seniausių savivaldybių viešųjų bibliotekų Lietuvoje. Bibliotekos įkūrėjas Vincas Ruzgas – vienas bibliotekininkystės mokymo ir specialistų rengimo mūsų šalyje pradininkų. Bibliotekos šimtmečio proga susitikome su Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktore Nomeda Domeikiene ir Kultūros vadybos skyriaus vedėja Monika Balsevičiene.

Tema, susijusi su „penktosios kolonos“ veikimu Lietuvoje vėl atsidūrė dėmesio centre. Šįkart – aukščiausių šalies pareigūnų dėka.

2025 m. Vilniaus knygų mugės šūkis „Kukutis eina į Knygų mugę“ įkvėpė kūrybingus ir veiklius Raseinių bibliotekininkus ir jų kolegas organizuoti realų žygį iš „Kukučio baladžių“ autoriaus Marcelijaus Martinaičio gimtinės į Vilnių. Kalbamės su rašytojo atminimą puoselėjančios Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktore Daina Sutkevičiene, žygio idėjos autoriumi, istorijos mokytoju, gidu Arnu Zmitra, žygeiviu ir gidu (Barzdotas gidas) Matu Toliušiu.

2025 metais minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines Lietuvos nacionalinė biblioteka lietuvių ir anglų kalbomis išleido išskirtinį leidinį – Dariaus Kučinsko knygą „Chronologinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogas“.

Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais.

Sociologinių tyrimų temų amplitudė – labai plati, atliepianti įvairias visuomenės gyvenimo sritis, segmentus ir aktualijas. Ar ir kodėl sociologija gali būti terapinė? Ar gali sociologija sietis su kūrybiniu rašymu ir poezija? Kaip suburti žmones diskutuoti pokalbių klube? Kalbamės su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto mokslininke, Kauno Ąžuolyno bibliotekos sociologe dr. Ieva Dryžaite.

Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais.

Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais.

Kūrybiškumas – vienas svarbiausių žmogaus įgūdžių. Tai įgūdis, kurį galime nuolat puoselėti ir lavinti. Šios nuostatos ir noras suteikti galimybę kurti ir patirti kūrybos džiaugsmą prieš beveik 10 metų paskatino Kūrybinių dirbtuvių atsiradimą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kaip plėtojosi Kūrybinių dirbtuvių veikla, kokias netikėtas veiklas diktuoja kintančios aplinkos, kokiais keliais ir būdais dirbtuvės pasiekia savo tikslines grupes, kalbamės su Nacionalinės bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovu Donatu Kubiliumi. 

Tinklalaidė „Strateginis prognozavimas“, kurią rengia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus specialistai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, pradeda naują sezoną, kuris nežada nei ramios įvykių tėkmės, nei paprastų sprendimų. Norint nepaklysti informacinėje tankmėje, reikia kilstelėti žvilgsnį, pamatyti procesų kontūrus ir galimas tendencijas. Tai nėra lengvà, tačiau vis dėlto pakeliama našta, kuria maloniai dalijamės su smalsiausiais ir atkakliausiais.