Mediateka

2026 m. vasario 28 d. tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pristatyta britų žurnalisto, dienraščio „The Times“ biuro Berlyne vadovo Oliverio Moody knyga „Baltija. Europos ateitis“.

Diskusijoje aptariama, kaip Lietuva ir Danija kūrė bei stiprino tarpusavio santykius nuo pirmųjų atkurtos nepriklausomybės metų iki šiandienos partnerystės Europoje. Nagrinėjama demokratinių šalių parama Baltijos valstybėms, išskiriami svarbiausi politiniai ir kultūriniai bendradarbiavimo momentai bei jų reikšmė valstybingumo raidai.

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Amerikos skaitykla ir rašytoja Kotryna Zylė kviečia į pokalbių ciklą su penkiomis išskirtinėmis asmenybėmis. Savo patirtimi dalinsis: kino režisierius Saulius Baradinskas, muzikos kūrėja Migloko, iliustruotoja Kornelija Žalpytė, rašytojas Rimantas Kmita, fotografė ir visuomenininkė Neringa Rekašiūtė.

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Amerikos skaitykla ir rašytoja Kotryna Zylė kviečia į pokalbių ciklą su penkiomis išskirtinėmis asmenybėmis. Savo patirtimi dalinsis: kino režisierius Saulius Baradinskas, muzikos kūrėja Migloko, iliustruotoja Kornelija Žalpytė, rašytojas Rimantas Kmita, fotografė ir visuomenininkė Neringa Rekašiūtė.

2026 m. sausio 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB) jos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė ir vienos didžiausių pasaulyje – Prancūzijos nacionalinės bibliotekos (pranc. Bibliothèque nationale de France, BNF) prezidentas Gilles’is Pécout pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Amerikos skaitykla ir rašytoja Kotryna Zylė kviečia į pokalbių ciklą su penkiomis išskirtinėmis asmenybėmis. Savo patirtimi dalinsis: kino režisierius Saulius Baradinskas, muzikos kūrėja Migloko, iliustruotoja Kornelija Žalpytė, rašytojas Rimantas Kmita, fotografė ir visuomenininkė Neringa Rekašiūtė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Amerikos skaitykla ir rašytoja Kotryna Zylė kviečia į pokalbių ciklą su penkiomis išskirtinėmis asmenybėmis. Savo patirtimi dalysis kino režisierius Saulius Baradinskas, muzikos kūrėja Migloko, iliustruotoja Kornelija Žalpytė, rašytojas Rimantas Kmita, fotografė ir visuomenininkė Neringa Rekašiūtė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Amerikos skaitykla ir rašytoja Kotryna Zylė kviečia į pokalbių ciklą su penkiomis išskirtinėmis asmenybėmis. Savo patirtimi dalysis kino režisierius Saulius Baradinskas, muzikos kūrėja Migloko, iliustruotoja Kornelija Žalpytė, rašytojas Rimantas Kmita, fotografė ir visuomenininkė Neringa Rekašiūtė.

Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė apžvelgia, kuo reikšmingi bibliotekai buvo 2025 metai, ir dalijasi svarbiausiais jų momentais.

Gruodžio 17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame kultūros diplomatijos, meno ir atminties vakare pristatytas dailės albumas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Tapyba“ ukrainiečių ir anglų kalbomis. Albumą išleido Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, bendradarbiaujant su Lietuvos respublikos ambasada Ukrainoje, Lietuvos kultūros institutu. Leidybą rėmė tarptautinė organizacija Z.O.D.D.I.A.K.

Gruodžio 4 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta Pauliaus Andriuškevičiaus knyga „Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom. Vytautas Klova“.

Tinklalaidėje „Knygų akordai“ kalbamės apie vieną reikšmingiausių pastarųjų metų knygų, padedančių iš naujo pažvelgti į mūsų regiono istoriją – vokiečių istoriko Klauso Richterio „Fragmentacija Vidurio Rytų Europoje. Lenkija ir Baltijos šalys 1915–1929“. Knygą išleido Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Tinklalaidėje svečiuojasi  istorikas, diplomatas prof. Alfonsas Eidintas.

Valstybės kontrolės atliktas auditas „Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui“ (2025-06-06) tvirtina, kad pilietinio pasipriešinimo sistemai trūksta koordinuojančio subjekto, kuris užtikrintų visų institucijų veiklos suderinamumą ir pilietinio pasipriešinimo integravimą į visuotinę gynybą valstybės mastu.

„Trolių Mumių šeima šiais metais švenčia garbingą 80 metų jubiliejų. Tiek metų praėjo nuo pirmosios knygos apie šiuos jaukius padarėlius – „Mažieji troliai ir didysis potvynis“ – atsiradimo. Per tą laiką knygos apie Trolius Mumius išverstos į daugiau nei 60 pasaulio kalbų, o veikėjai iš knygų puslapių nusikraustė į animacinius filmukus, teatrų scenas, pramogų parkus, kavines, komiksus, nutūpė ant puodelių, marškinėlių ir net lėktuvų. Šis reiškinys neabejotinai pelnė vaikų meilę visame pasaulyje. Tačiau ar tik vaikų? Ką suaugusieji gali atrasti, skaitydami šias knygas? Kokias tėvystės, šeimos santykių, tarpusavio pasitikėjimo pamokas išmokti? Apie tai diskutuoja dvi Trolių Mumių gerbėjos, Vaikų literatūros centro edukatorė Eglė Gudonytė ir vaikų literatūros tyrėja Inga Mitunevičiūtė.

„Jei maža tauta neišugdys kiekvieno žmogaus savarankiško mąstymo ir atsparumo (tiek kultūrinio, tiek politinio), tokiai tautai labai lengva pražūti“, – beveik prieš trisdešimt metų sakė Meilė Lukšienė (1913–2009), žymi Lietuvos švietimo ir ugdymo mokslo raidos tyrinėtoja, literatūrologė, aktyvi visuomenės veikėja.