Mediateka

Kai galvojame apie lietuvių išeiviją, paprastai prisimename didžiąsias lietuvių bendruomenes Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje. Mažesnės bendruomenės dažnai lieka už mūsų domėjimosi ir žinojimo ribų. Į šią kategoriją patenka ir Šveicarijos lietuviai. Šį kartą rubrikoje „Nacionalinės bibliotekos ekspertai rekomenduoja“ – dvi knygos, leidžiančios geriau pažinti Šveicarijos lietuvių bendruomenę ir iškilius jos narius – kun. Joną Jūraitį, Petrą Radvilą ir Petrą Ramutį Radvilą. Apie šias knygas, jose pristatomas asmenybes ir Šveicarijos lietuvių bendruomenę apskritai papasakoti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „YouTube“ žiūrovams sutiko Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Jūratė Caspersen. Ją kalbino Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovė dr. Ilona Strumickienė.

Liudas Truikys gebėjo genialiai išreikšti muziką vaizdu. Jo menas paskatino Jolantą Zabarskaitę Kalbos klube pasvarstyti, kaip viena komunikacijos raiškos forma transformuojama į kitą, nors jos funkcijos išlieka nepakitusios. Nes XXI amžiuje populiarėja reiškinys, kai viena pagrindinių kalbos funkcijų – komunikuoti – realizuojama nebe garsu ar raštu, bet vaizdu. 

Šiandien laidoje:

• Naujienos trumpai: prie Nacionalinės prijungta Žydų viešoji biblioteka; trumpai apie Nacionalinės moksleivių akademijos veiklą; apie bibliotekoje kuriamas tinklalaides.

„Kas turi laiko skaityti biografijas? Kas gali būti toks naivus ar mielas, kad tuo domėtųsi? Klausiu savęs visiškai rimtai.“

Yra toks kalbotyros objektas – socioonomastika, kai tyrinėjami tikrinių pavadinimų (vardų) pasirinkimo motyvai ir tikslai. Pavadinimo (vardo) pa(si)rinkimas arba pakeitimas visada susijęs su tam tikromis vertybinėmis nuostatomis, o pastarosios – su vyraujančia ideologija. 

Tai paskutinis ir svarbiausias čekų filosofo Jano Patočkos darbas, rašytas paskutiniais gyvenimo metais, savilaida pasirodęs pogrindyje. Šiame veikale akumuliuotas visas ankstesnis jo mąstymas apie istoriją, žmoniją, egzistenciją. Tai yra Jano Patočkos filosofijos apibendrinimas, kurio pagrindiniai objektai nusėda šešiose provokuojančiose eretiškose esė: „Priešistorės pastabos“, „Istorijos pradžia“, „Ar istorija turi prasmę?“, „Europa ir jos paveldas iki XIX amžiaus pabaigos“, „Ar techniškoji civilizacija yra nuosmukis ir kodėl?“ bei „Dvidešimto amžiaus karai ir dvidešimtas amžius kaip karas“. Antras, atnaujintas leidimas papildytas įvadiniu straipsniu, kurį specialiai lietuviškam leidimui parašė Pensilvanijos universiteto prof. Nicolas de Warrenas.

Šventiniame Kalbos klube Jolanta Zabarskaitė kalbasi su kompozitore, kalbininke Žemyna Trinkūnaite apie tai, kad Elnias Devyniaragis lengvai nurungia šiuolaikinį Rudolfą, nes jo istorija daug gilesnė ir platesnė, ir, svarbiausia, sava. Neturėtume pamiršti ir baltiškų genų atsparumo.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento lėlių teatro studija „Berniukas Žirniukas“ kviečia stebėti poezijos ir šviesos spektaklio „Riedantys žvaigždynai“ vaizdo įrašą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „YouTube“ kanale – antras laidos „Skaitau. Stebiu. Mąstau“ epizodas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijos kūrybinė grupė inicijavo informacinę programą, kurioje atsispindės bibliotekos nūdiena ir sukaupti turtai, dominantys tiek bibliotekininkystės specialistus, tiek visuomenę. Laidą „Skaitau. Stebiu. Mąstau“ galėtume vadinti Nacionalinės bibliotekos žinių ekspresu. Ji pasirodys kartą per mėnesį. Iki 30 min. trukmės laidos bus rengiamos kartu su bibliotekos darbuotojais, bičiuliais, svečiais. Pirmoji laida jau Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ kanale. Laidoje matysite:

Kalbos klube tęsiami pokalbiai apie pokyčius, kuriuos patiria lietuvių kalba. Globalizacija, ryšiai, daugiakultūriškumas yra dominuojančios mūsų pasaulio trajektorijos. Nauji pavadinimai plūsta galingu srautu. Sąvokos nebeatspindi sociokultūrinių pokyčių. Kalbai reikia vis stipresnių raumenų, kad atlaikytų realybės spaudimą ir pokyčių rezultatus įvardintų tinkamai. Puikus kalbai kylančių iššūkių pavyzdys – svetingumo industrija. Apie tai profesorė Jolanta Zabarskaitė šnekasi su tinklaraštininku Mykolu Lepeška. 

Grupės „Æmotion Theatre“ – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto vaidybos studentų (kurso vadovas prof. Valentinas Masalskis) – muzikinis spektaklis „Laiškai Mačerniui“ skirtas lietuvių poeto Vytauto Mačernio kūrybai.

Paskutiniojoje šiais metais „Pokalbių apie biblioterapiją“ laidoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubo vadovės dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė kviečia pasvarstyti apie emocijas literatūroje – kokios jos, kaip jos veikia skaitytoją ir ką reikėtų daryti, kai emocijos sukyla skaitant knygą?

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra ir parlamentinė biblioteka – šią funkciją ji vykdo nuo 1991 m., vadovaudamasi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu ir Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymu. Minėdama parlamentinės bibliotekos 30 metų sukaktį, 2021 m. lapkričio 23–24 d. Nacionalinė biblioteka rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Politinė lyderystė parlamentinėje demokratijoje“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studija, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga, rudens sezonui parengė originalią poezijos programą – pakvietė mūsų šalies poetus skaityti savo kūrybos posmus. Susitiksime su įvairių kartų, įvairių stilių Lietuvos poezijos kūrėjais: Sara Poisson, Jūrate Sučylaite, Violeta Židonyte, Indre Valantinaite, Steponu Algirdu Dačkevičiumi, Albinu Galiniu, Vytautu Kaziela, Mindaugu Valiuku, Tadu Žvirinskiu.