Mediateka

Du kino mėgėjai – stomatologas, poetas Vitolis Laumakys ir inžinierius Adolfas Morėnas prieš 55 metus Kėdainiuose įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje mėgėjiško kino studijų „Mėgėjas“. Nuo 1963 iki 2004 m. studijoje buvo sukurtas 61 trumpametražis filmas. 2013 m. studijos filmų kolekcija pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studija, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga, rudens sezonui parengė originalią poezijos programą – pakvietė mūsų šalies poetus skaityti savo kūrybos posmus. Susitiksime su įvairių kartų, įvairių stilių Lietuvos poezijos kūrėjais: Sara Poisson, Jūrate Sučylaite, Violeta Židonyte, Indre Valantinaite, Steponu Algirdu Dačkevičiumi, Albinu Galiniu, Vytautu Kaziela, Mindaugu Valiuku, Tadu Žvirinskiu.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studija, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga, rudens sezonui parengė originalią poezijos programą – pakvietė mūsų šalies poetus skaityti savo kūrybos posmus. Susitiksime su įvairių kartų, įvairių stilių Lietuvos poezijos kūrėjais: Sara Poisson, Jūrate Sučylaite, Violeta Židonyte, Indre Valantinaite, Steponu Algirdu Dačkevičiumi, Albinu Galiniu, Vytautu Kaziela, Mindaugu Valiuku, Tadu Žvirinskiu.

Rubrikoje „LNB ekspertai rekomenduoja“ – dr. Dalios Cidzikaitės pokalbis apie knygą „Garbės generalinis konsulas Vytautas Čekanauskas. Atstovavimas Lietuvai JAV Vakarų pakrantėje“ (Vilnius: „Vaga“, 2021) su jos autoriumi istoriku dr. Juozu Skiriumi.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studija, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga, rudens sezonui parengė originalią poezijos programą – pakvietė mūsų šalies poetus skaityti savo kūrybos posmus. Susitiksime su įvairių kartų, įvairių stilių Lietuvos poezijos kūrėjais: Sara Poisson, Jūrate Sučylaite, Violeta Židonyte, Indre Valantinaite, Steponu Algirdu Dačkevičiumi, Albinu Galiniu, Vytautu Kaziela, Mindaugu Valiuku, Tadu Žvirinskiu.

Tęsiame pokalbius apie skaitmeninėje epochoje vykstančius giluminius kalbos pokyčius. Taip jau nutiko, kad linijinę, analoginę kalbos raišką, kai žodžiai (literatūroje, publicistikoje, per žinias ir t. t.) eina vieni paskui kitus ir jų junglumas kuria aukščiausią komunikacijos pakopą – prasmę, pakeitė skaitmeninis, trijų dimensijų kalbos raiškos būdas. Analoginėje epochoje prasmė nebuvo pagaminta iš anksto, dabar, kai jos raiška tapo skaitmeninė, virtualybėje nuolat atsiranda paruoštų kalbos pluoštų, kuriuos galime naudoti „copy-paste“ būdu. Jie jau turi per semantiką sugeneruotą prasmę. Gal todėl poetai pradeda jausti, kad juos „palieka kalba“? O kas lieka vietoj senosios analoginės kalbos?

Tai mokymai, skirti specialistams, dirbantiems su vaikų skaityba ir ugdymu. Mokymai inicijuoti siekiant Lietuvos specialistus supažindinti su užsienio bibliotekų erdvių kūrimo ir pritaikymo vaiko poreikiams patirtimis bei pateikti specialistų rekomendacijas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studija, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga, rudens sezonui parengė originalią poezijos programą – pakvietė mūsų šalies poetus skaityti savo kūrybos posmus. Susitiksime su įvairių kartų, įvairių stilių Lietuvos poezijos kūrėjais: Sara Poisson, Jūrate Sučylaite, Violeta Židonyte, Indre Valantinaite, Steponu Algirdu Dačkevičiumi, Albinu Galiniu, Vytautu Kaziela, Mindaugu Valiuku, Tadu Žvirinskiu.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studija, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga, rudens sezonui parengė originalią poezijos programą – pakvietė mūsų šalies poetus skaityti savo kūrybos posmus. Susitiksime su įvairių kartų, įvairių stilių Lietuvos poezijos kūrėjais: Sara Poisson, Jūrate Sučylaite, Violeta Židonyte, Indre Valantinaite, Steponu Algirdu Dačkevičiumi, Albinu Galiniu, Vytautu Kaziela, Mindaugu Valiuku, Tadu Žvirinskiu.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studija, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga, rudens sezonui parengė originalią poezijos programą – pakvietė mūsų šalies poetus skaityti savo kūrybos posmus. Susitiksime su įvairių kartų, įvairių stilių Lietuvos poezijos kūrėjais: Sara Poisson, Jūrate Sučylaite, Violeta Židonyte, Indre Valantinaite, Steponu Algirdu Dačkevičiumi, Albinu Galiniu, Vytautu Kaziela, Mindaugu Valiuku, Tadu Žvirinskiu.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studija rudens sezonui parengė originalią poezijos programą – pakvietė mūsų šalies poetus skaityti savo kūrybos posmus.

Naujas „Kalbos klubo“ sezonas prasideda keliant klausimą, kokie pokyčiai veikia kalbą XXI amžiuje. Į pirmą pokalbį Jolanta Zabarskaitė pakvietė rašytoją ir tarpdisciplininio meno kūrėją Pauliną Eglę Pukytę. Pašnekovės aptarė, kodėl tarpdisciplininiame mene kalba dažnai tampa autonomišku objektu. Kokios priežastys, mąstymo, pasaulio iš(si)aiškinimo būdai prie to atvedė menininkus?

Ką rašė Lietuvos Statutas apie nusikaltimus ir bausmes? Kurie nusikaltimai dažniausiai fiksuojami bylose? Kokios buvo statistinės tendencijos? Koks buvo nusikaltimų smurto laipsnis? Kokios buvo smurtinių nusikaltimų erdvės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje? Kokia buvo smurto šeimoje specifika? Kas rūpinosi Vilniaus gyventojų saugumu, kokios policinės struktūros egzistavo ir kaip jos veikė? Kur ir kam buvo vykdomos bausmės Vilniuje, kokių jų pasitaikydavo, kuo skirdavosi šios bausmės kilmingiesiems ir neprivilegijuotiesiems? Ar galima buvo išsisukti iš įkalinimo ar mirties bausmės? Ar galima pajusti Apšvietos idėjų įtaką to meto teismo sistemoje? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – doc. Domininko Burbos paskaitoje.

Kviečiame žiūrėti renginio, skirto Lietuvos šviesuoliui, ištikimam gimtosios kalbos žmogui, Nepriklausomybės Akto signatarui Algirdui Vaclovui Patackui atminti, vaizdo įrašą.

Kaip vaikų pamėgta knyga virsta opera? Nacionalinėje bibliotekoje vykusios muzikinės literatūros pamokos įraše kūrybinio proceso paslaptimis ir rezultatais dalinasi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atlikėjai. Vaikams skambiomis arijomis prisistato operos personažus – Alisą, Triušį, Katiną, Skrybėlių, Širdžių karalienę – vaidinantys dainininkai. Gražiausias Lewiso Carrollo knygos ištraukas skaito moksleiviai iš Menų darželio – mokyklos „Dainorėliai“.