Mediateka

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė (NLBS) – jau beveik ketvirtį amžiaus (nuo 2000 m.) vykstantis, tradicija tapęs savaitės trukmės mūsų šalies bibliotekininkų bendruomenės renginys, kasmet rengiamas paskutiniąją balandžio savaitę. Kaip ir kasmet, jos metu bus apdovanoti geriausieji praėjusių metų bibliotekininkai, neseniai atnaujintoje Ąžuolyno bibliotekoje vyks konferencija, taip pat vyks gausybė renginių visų tipų bibliotekose.

„Biblioteka mane užaugino ir dabar aš esu bibliotekos ambasadorė“, – sako  šios tinklalaidės pašnekovė Greta Kėvelaitienė. Per beveik 10 darbo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (PAVB) metų ji sukaupė nemenką vadybinės patirties bagažą – pradėjusi dirbti bibliotekoje kultūros vadybininke, vėliau vadovavo trims skirtingiems jos skyriams. Nuo 2024 m. sausio 3 d., laimėjusi konkursą, Greta vadovauja visai bibliotekai.

El. leidinių skaitymas Lietuvoje dar nėra labai paplitęs. Tai lemia įvairios priežastys, tarp kurių – pasirinkimo nebuvimas, potencialių vartotojų nežinojimas, kad šiuos leidinius galima skaityti patogiai, leidėjų nenoras investuoti, įžvelgiant piratavimo riziką ir kt.

„Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“ – taip vadinasi šiuo metu įgyvendinamas ES (Next Generation EU) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis finansuojamas investicinis projektas. Projekto vykdytoja – Nacionalinė biblioteka, partneris – Kultūros paveldo departamentas prie LR kultūros ministerijos.

Lietuvos diaspora – užsienio šalyse gyvenantys lietuviai ir lietuvių kilmės asmenys, kurių skaičius, Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, siekia apie 1, 3 mln. Strateginiuose valstybės dokumentuose keliami tikslai telkti pasaulyje išsibarsčiusią lietuvių bendruomenę, stiprinti pasaulio lietuvių ryšį su Lietuva, išlaikyti ir išsaugoti išeivijos lietuvišką tapatumą.

Pastaruoju metu išsiplėtė „negalinčiųjų skaityti įprastai“ sąvoka: į šią kategoriją patenka ir kitos skaitymo sutrikimų ir problemų turinčių žmonių auditorijos. Su Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus vedėja, LBD tarybos nare, IFLA LPD (Bibliotekų, aptarnaujančių negalinčius skaityti įprastai asmenis) komiteto nare Dalia Balčytyte kalbame apie informacinius produktus ir technologijas, grąžinančias skaitymo džiaugsmą, apie Lietuvos bibliotekų iniciatyvas, bendradarbiavimą ir planus, apie IFLA LPD komiteto ir darbo grupių veiklą, fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą negalintiems skaityti įprastai.

Tarpukario Lietuvos inteligentams teko nuo pat pamatų kurti mokslo institucijas, mokslines veiklas, mokslo leidinių leidybą ir profesines studijas. Vaclovas Biržiška, mūsų šalies profesionaliosios bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros pradininkas, kaip ir kiti to meto žmonės, gyveno ir dirbo iššūkių pilnu laikotarpiu ir dažnai vykdė kelias sudėtingas pareigas vienu metu.

Kauno apskrities viešoji biblioteka (KAVB) turi stiprią komandą, susitelkusią bendruomenę, unikalią pagrindinio bibliotekos pastato aplinką Mažajame Ąžuolyne ir... svajonių, kurios pildosi. Bibliotekos pagrindinio pastato rekonstrukcija siekta sukurti laukiančią, besišypsančią, draugišką lankytojams erdvę. Jau netrukus KAVB atvers lankytojams atnaujintas erdves – linkime džiuginančio sugrįžimo!

XVI a. Antverpene Kristofas Plantenas įkūrė spaustuvę „Officina Plantiniana“ ir per dvidešimt metų tapo garsiausiu spaustuvininku Europoje. Spaustuvės veiklą tęsė net devynios šeimos kartos, o jos leidiniai, pasižymintys išskirtine estetika ir kokybe, pasklido visoje Europoje. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi 282 pavadinimų leidiniai – tai antrasis pagal dydį rinkinys Lietuvos atminties institucijose – atspindėti 2023 m. LNB išleistame kataloge „Officina Plantiniana“. Tačiau sudarius ir išleidus katalogą, mokslininkų, tyrėjų ir specialistų atradimai nesibaigia. Kalbamės apie Nacionalinės bibliotekos mokslininkių stažuotės Antverpene patirtis ir rezultatus.

Kūrybiškumo sąvoka visuotinėje sąmonėje ilgą laiką buvo siejama išskirtinai su menine raiška ir meniniais gebėjimais. Ši sąvoka pakito: XXI a. žmogui būtina kūrybiškumo kompetencija, kaip gebėjimas atsiskleisti, pristatyti savo idėjas, rasti nestereotipinius sudėtingų situacijų sprendimus. Kūrybiškumas padeda augti ir tobulėti, didina motyvaciją, vidinę stiprybę ir pasitikėjimą savo jėgomis. Ugdyti kūrybiškumą padeda nestereotipinės užduotys, netikėtos erdvės (jomis gali tapti netgi viešasis transportas), netradiciniai mokymo metodai.

Nuo pat atsiradimo technologijos ne tik palengvina žmonių darbą, bet ir kelia susirūpinimą, kad dėl jų galimai bus prarandamos žmonių darbo vietos. Pastaruoju metu šie nuogąstavimai ypač siejami su dirbtiniu intelektu (DI). Su dr. Milda Kvizikevičiūte, remdamosi jos stažuočių užsienio kultūros įstaigose patirtimis, kalbamės apie tai, kaip technologiniai sprendimai gali išvaduoti nuo rutininio darbo, priartinti turinį ir padėti kurti asmenines patirtis.

Pastebima, kad tam tikrais laikotarpiais dominuoja tam tikros literatūros rūšys ir žanrai. Literatūros populiarumo tendencijas gali lemti įvairūs faktoriai, tarp jų – netgi literatūros sklaidos kanalai. Viena iš priemonių sudominti literatūra ir paskatinti jos skaitymą – knygų apžvalgos ir pristatymai. Kaip apie literatūros populiarinimo ir skaitymo skatinimo erdves ir kanalus kalbame apie Frankfurto ir Vilniaus knygų muges, kitus su knygomis susijusius renginius.

Darnaus vystymosi tikslų (SDG) įgyvendinimas užkoduotas pačioje bibliotekų misijoje. Kokie svarbiausi SDG aspektai bibliotekų veikloje? Kaip mūsų šalies bibliotekos taiko IFLA/UNESCO viešųjų bibliotekų manifesto nuostatas?

Dirbtinio intelekto (DI) ir robotų naudojimas jau tapo technologine tendencija įvairiose srityse, taip pat ir GLAM (galerijos, bibliotekos, archyvai, muziejai) sektoriuje. Kokios jų taikymo galimybės, privalumai ir trūkumai bibliotekose?

Profesorė Audronė Glosienė (1958-2009) šių metų spalio 4 d. švęstų savo 65-ąjį gimtadienį. Lietuvos ir pasaulio bibliotekų bendruomenės ją prisimena kaip itin produktyvią mokslininkę, eruditę, lyderę, gebėjusią suburti mokslininkų ir praktikų grupes, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorę, Vilniaus universiteto bibliotekos generalinę direktorę.