Mediateka

Kūrybiškumo sąvoka visuotinėje sąmonėje ilgą laiką buvo siejama išskirtinai su menine raiška ir meniniais gebėjimais. Ši sąvoka pakito: XXI a. žmogui būtina kūrybiškumo kompetencija, kaip gebėjimas atsiskleisti, pristatyti savo idėjas, rasti nestereotipinius sudėtingų situacijų sprendimus. Kūrybiškumas padeda augti ir tobulėti, didina motyvaciją, vidinę stiprybę ir pasitikėjimą savo jėgomis. Ugdyti kūrybiškumą padeda nestereotipinės užduotys, netikėtos erdvės (jomis gali tapti netgi viešasis transportas), netradiciniai mokymo metodai.

Nuo pat atsiradimo technologijos ne tik palengvina žmonių darbą, bet ir kelia susirūpinimą, kad dėl jų galimai bus prarandamos žmonių darbo vietos. Pastaruoju metu šie nuogąstavimai ypač siejami su dirbtiniu intelektu (DI). Su dr. Milda Kvizikevičiūte, remdamosi jos stažuočių užsienio kultūros įstaigose patirtimis, kalbamės apie tai, kaip technologiniai sprendimai gali išvaduoti nuo rutininio darbo, priartinti turinį ir padėti kurti asmenines patirtis.

Pastebima, kad tam tikrais laikotarpiais dominuoja tam tikros literatūros rūšys ir žanrai. Literatūros populiarumo tendencijas gali lemti įvairūs faktoriai, tarp jų – netgi literatūros sklaidos kanalai. Viena iš priemonių sudominti literatūra ir paskatinti jos skaitymą – knygų apžvalgos ir pristatymai. Kaip apie literatūros populiarinimo ir skaitymo skatinimo erdves ir kanalus kalbame apie Frankfurto ir Vilniaus knygų muges, kitus su knygomis susijusius renginius.

Darnaus vystymosi tikslų (SDG) įgyvendinimas užkoduotas pačioje bibliotekų misijoje. Kokie svarbiausi SDG aspektai bibliotekų veikloje? Kaip mūsų šalies bibliotekos taiko IFLA/UNESCO viešųjų bibliotekų manifesto nuostatas?

Dirbtinio intelekto (DI) ir robotų naudojimas jau tapo technologine tendencija įvairiose srityse, taip pat ir GLAM (galerijos, bibliotekos, archyvai, muziejai) sektoriuje. Kokios jų taikymo galimybės, privalumai ir trūkumai bibliotekose?

Profesorė Audronė Glosienė (1958-2009) šių metų spalio 4 d. švęstų savo 65-ąjį gimtadienį. Lietuvos ir pasaulio bibliotekų bendruomenės ją prisimena kaip itin produktyvią mokslininkę, eruditę, lyderę, gebėjusią suburti mokslininkų ir praktikų grupes, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorę, Vilniaus universiteto bibliotekos generalinę direktorę.

Klausytojų dėmesio laukia antroji „Profesinio klausimo“ tinklalaidė.

Šį rugsėjį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka savo kuriamą vaizdo ir garso turinį pildo dar viena laida – tinklalaide „Profesinis klausimas“.