Mediateka

1925 m. balandžio mėnesį Laisvės alėjoje Nr. 48, Kaune, pradėjo veikti dabartinė Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. 100 metų jubiliejų mininti biblioteka yra viena seniausių savivaldybių viešųjų bibliotekų Lietuvoje. Bibliotekos įkūrėjas Vincas Ruzgas – vienas bibliotekininkystės mokymo ir specialistų rengimo mūsų šalyje pradininkų. Bibliotekos šimtmečio proga susitikome su Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktore Nomeda Domeikiene ir Kultūros vadybos skyriaus vedėja Monika Balsevičiene.

2025 m. Vilniaus knygų mugės šūkis „Kukutis eina į Knygų mugę“ įkvėpė kūrybingus ir veiklius Raseinių bibliotekininkus ir jų kolegas organizuoti realų žygį iš „Kukučio baladžių“ autoriaus Marcelijaus Martinaičio gimtinės į Vilnių. Kalbamės su rašytojo atminimą puoselėjančios Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktore Daina Sutkevičiene, žygio idėjos autoriumi, istorijos mokytoju, gidu Arnu Zmitra, žygeiviu ir gidu (Barzdotas gidas) Matu Toliušiu.

Sociologinių tyrimų temų amplitudė – labai plati, atliepianti įvairias visuomenės gyvenimo sritis, segmentus ir aktualijas. Ar ir kodėl sociologija gali būti terapinė? Ar gali sociologija sietis su kūrybiniu rašymu ir poezija? Kaip suburti žmones diskutuoti pokalbių klube? Kalbamės su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto mokslininke, Kauno Ąžuolyno bibliotekos sociologe dr. Ieva Dryžaite.

Kūrybiškumas – vienas svarbiausių žmogaus įgūdžių. Tai įgūdis, kurį galime nuolat puoselėti ir lavinti. Šios nuostatos ir noras suteikti galimybę kurti ir patirti kūrybos džiaugsmą prieš beveik 10 metų paskatino Kūrybinių dirbtuvių atsiradimą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kaip plėtojosi Kūrybinių dirbtuvių veikla, kokias netikėtas veiklas diktuoja kintančios aplinkos, kokiais keliais ir būdais dirbtuvės pasiekia savo tikslines grupes, kalbamės su Nacionalinės bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vadovu Donatu Kubiliumi. 

Lietuvos medicinos bibliotekai (LMB) vadovauti paskirtas Martynas Bieliauskas, prieš tai laikinai vykdęs bibliotekos direktoriaus funkcijas. Naujasis direktorius įsitikinęs, kad šiuolaikinė medicinos biblioteka tampa strateginiu medicinos informacijos šaltiniu specialistams, o taip pat ir kitoms tikslinėms grupėms ir visai visuomenei. LMB priskirta nauja kuruojama sritis – klinikinių diagnostikos ir gydymo gairių administravimas – prisidės prie visos sveikatos apsaugos sistemos tobulinimo.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (PAVB) – viena iš trijų pasaulio institucijų, 2025 m. pelniusių tarptautinį EIFL viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimą. Apdovanojimas bibliotekai skirtas už inovatyvią programėlę „Draugoteka“, kurioje pateikiama virtualaus žaidimo, švietimo ir knygų, skatinančių paauglius skaityti, dermė. Šis rezultatas sukurtas įgyvendinant projektą „Inovatyvūs Lietuvos bibliotekų skaitymo skatinimo sprendimai vaikų ir jaunimo socialinių santykių kūrimui su aplinka“.

Nuo 2025 m. birželio 28 d. mūsų šalyje įsigalios naujas elektroninių knygų prieinamumo teisinis reglamentavimas, kurio dėka tikimasi ženkliai padidinti prieinamų leidinių kiekį asmenims, negalintiems skaityti įprasto teksto. Tinklalaidės pašnekovė – Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė dr. Laura Martinkutė jau daugiau kaip 10 metų dirba informacinės aplinkos pritaikymo srityje ir rengia audiovizualinio vertimo specialistus. Audiovizualinio turinio pritaikymas įvairioms tikslinėms auditorijoms gali būti įvairiais aspektais naudingas ir kiekvienam iš mūsų. Bibliotekos, naudodamos audiovizualinio vaizdavimo metodą, gali  atverti savo fonduose sukauptus vizualinius ir audiovizualinius dokumentus daug platesnėms auditorijoms ir užsiauginti naujus informacijos vartotojus.

Metinės statistikos duomenų parengimas ir pateikimas – vienas prioritetinių metų pradžios darbų kiekvienai Lietuvos bibliotekai. Bibliotekų metinės statistikos rinkimas pastaraisiais metais patyrė kai kurias transformacijas: pakito kai kurių duomenų rinkimas, pradėjo veikti naujas bibliotekų statistikos rinkimo modulis. Nacionalinės bibliotekos Skaitmeninės transformacijos plėtros skyrius visus 2024 metus ruošėsi ir ruošė bibliotekų lauką šiems pokyčiams. Įvyko daugiau kaip 20 mokymų, kuriuose dalyvavo per 1,5 tūkst. bibliotekų specialistų.

„Lietuvos nacionalinę biblioteką, kaip labai svarbią mūsų šalies kultūros instituciją, matau iš kelių kertinių pozicijų. Visų pirma – kaip atminties instituciją, kurioje atminties išsaugojimo funkcija turi būti praplėsta ir skaitmeninių formatų dokumentų išsaugojimu ateities kartoms. Antra, tai biblioteka, kurios paslaugų vartotojų įvairovė yra labai didelė, ir mes turime siekti geriausių vartotojų patirčių kiekvienam segmentui. Ir trečia, Nacionalinė biblioteka yra visą šalies bibliotekų sektorių telkianti institucija“, – sako pirmoji per 105 LNB veiklos metus bibliotekos vadovė moteris, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, su kuria tinklalaidėje kalbamės apie jos pirmuosius metus Nacionalinėje bibliotekoje, bibliotekų drąsą kintančiose aplinkose, iššūkius ir stiprybes jiems nugalėti.

„Pilietiškumas – mūsų santykis su valstybe, kuris gali būti skirtingai išreikštas veiksmais“, – teigia komunikacijos specialistė, visuomenininkė Luka Lesauskaitė, su kuria tinklalaidėje kalbamės apie pilietiškumą, piliečių mokslą ir bibliotekų vaidmenį kuriant visuomenės vertybinius pamatus bendruomenėse.

Svarbiausia įkvepianti jėga vedliams po istorinį ir kultūros paveldą – meilė savo miestui ar tiriamam objektui. Ekskursijos, vietovių ir pastatų ypatybes atskleidžiančios atrakcijos, gidų išradingumas ir charizma padeda atrasti ar naujai pamatyti miestus ir jų fragmentus. Išmoningų gidų atradimai niekada nesibaigia, o jų dėka miestai ir  pastatai kalba ir istorija tęsiasi.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos jaunimo skyrius vienija jaunuosius bibliotekų specialistus, skatina juos siekti aukštesnių kompetencijų, domėtis profesinių veiklų naujovėmis, dalyvauti įvairiose tarptautinėse veiklose. Kaip vieną esminių Jaunimo skyriaus vertybių jo koordinatorė Martyna Malienė įvardija tai, kad jaunas žmogus čia nėra vienas – jis turi bendraminčių, savo amžiaus kolegų. Savo komentare Martynai antrina ir neseniai pirmus darbo metus bibliotekoje baigęs dr. Leonas Nekrašas: jaunam žmogui atsidurti ženkliai vyresnių žmonių apsuptyje yra iššūkis. Dirbti ir burtis jaunimą motyvuoja bendra pasaulėžiūra, supratimas, pagarba atliekamam darbui.

Pastaruoju metu vienas po kito pasirodė du Nacionalinės bibliotekos bibliografiniai leidiniai – „Vilnius“ ir „Vydūnas“.

Apie bibliografinių leidinių rengimo trukmę, komandinį darbą, informacijos šaltinių paieškas, bendradarbiavimą su kitomis bibliotekomis kalbamės su dr. Tomu Petreikiu. Dr. Rima Cicėnienė savo komentare pritaria pašnekovui dėl bibliografinių rodyklių rengimo būtinybės.

Informacijos išteklių valdymas – viena esminių kiekvienos bibliotekos veiklos sričių. Šią sritį sudaro visa grandinė procesų, kuriems vykdyti būtini ne tik profesiniai įgūdžiai ir kompetencijos, bet ir geras teisinių pagrindų išmanymas. Vienas svarbiausių dokumentų, reglamentuojančių bibliotekų informacijos išteklių valdymo procesus, yra Bibliotekų fondų apsaugos nuostatai, kurių nauja redakcija įsigaliojo nuo 2024 m. liepos 1 d. Kaip ir kokius informacijos išteklių valdymo procesus ji pakeis?

Bibliotekos keičiasi. Jos tampa ne tik žinių vieta, bet ir erdvėmis, į kurias norisi grįžti, nes jose kuriamos geros patirtys. Tačiau net maža ir kukli erdvė gali tapti patrauklia, nes tą trauką sukuria joje esantys žmonės. Nuolatinis užimtumas, dideli švietimo ir kultūros specialistų darbo krūviai kartais užgožia motyvaciją ir kūrybiškumą. Tačiau sukurtas žmogiškasis ryšys, tarpusavio pasitikėjimas padeda sukurti edukacijų stebuklą.