Mediateka

Su informatikos profesoriumi Tomu Krilavičiumi profesorė Jolanta Zabarskaitė Kalbos klube diskutuoja apie šnekos technologijas – kalbos vystymosi ateitį. Kodėl šios technologijos yra susijusios su ketvirtąja pramonės revoliucija ir kaip jos keičia žmogaus gyvenimą, su kokiais iššūkiais susiduria mokslininkai, perkeldami natūralią žmogaus kalbą į šnekos technologijų terpę, ar galime tikėtis turėti lietuvišką Alexą ir kiek dabartiniai lietuvių kalbos ištekliai pritaikyti ateities kalbos raidai? Šie ir kiti „karšti“ klausimai – pokalbyje.

Nors praėjo 80 metų, 1941 m. birželio sukilimas vis dar kelia diskusijų ir akademinėje bendruomenėje, ir plačiojoje visuomenėje. Vienas iš 1941 m. birželio sukilimo organizatorių, Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis Adolfas Damušis (1908–2003) visą gyvenimą rūpinosi Birželio sukilimo atminimo išsaugojimu ir įprasminimu.

Pastaraisiais metais Lietuvos skaitytojų dėmesiui buvo pateikta nemažai vertimų iš hebrajų ir jidiš kalbų. Tekstų, kurtų tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje bei dabartiniame Izraelyje, vertimai leidžia pažinti ne tik žydų literatūros kūrinius, bet ir gilesnius tradicinės bei modernios žydų kultūros klodus.

„Pandemijos metu, kai visuomenė regėjo su mirtimi susijusius vaizdus dažniau, nei įprasta, paaiškėjo, kad trūksta dvasinių orientyrų, padedančių atsilaikyti, susidoroti su kylančiu nerimu“, – monografijoje „Prieš srovę. Psichikos sveikata ir vertybės šiuolaikiniame pasaulyje“ teigia gydytoja psichiatrė ir poezijos terapeutė Jūratė Sučylaitė.

Leidėjų forumas – pirmą kartą vykstantis renginys. Tai – pokalbiai su Lietuvos leidėjais šiandien aktualiomis temomis. Šių metų forume – penkios diskusijos, kuriose bus kalbama apie tai, kaip pakito leidyklų veikla. Ar dėl pandemijos jos knygų skaitytojams gali pasiūlyti mažiau, nei norėtų? Kaip įsivaizduojamas ateities skaitytojas, ar knyga Lietuvoje jau yra prieinama visiems, norintiems pažinti literatūrą? Koks yra šiandienos vaikų literatūros leidėjas, kaip jis augina savo skaitytojus? Aktualius klausimus su leidėjais kels ir jaunimas – kas yra svarbu jaunam žmogui?

Kviečiame stebėti leidinio „Skaitymas kaip tikslas. Apie skaitymo skatinimo metodus ir tyrimus“ pristatymo tiesioginę transliaciją.

Skaitymas nuo pat pirmųjų dienų yra labai svarbus norint išugdyti sveiką, pilietišką, visapusę asmenybę, todėl Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina tarptautine patirtimi paremtą projektą „Knygų startas“. Vykdant projektą siekiama skatinti ankstyvąjį skaitymą šeimoje, suteikti jauniems tėvams reikalingų priemonių ir žinių. Pagrindinis projekto tikslas – užauginti pirmąją Lietuvoje kartą vaikų, kurių skaitymo patirtis būtų prasidėjusi nuo pat pirmųjų dienų.

Balandžio 23 d. prasideda 21-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kuri tęsis iki balandžio 29 d. Šventinę atidarymo transliaciją stebėkite 23 d. 10 val. Bibliotekų lankytojai visoje Lietuvoje kviečiami pasidomėti, ką organizuoja jų miesto, rajono ar apskrities biblioteka, ir aktyviai įsitraukti į siūlomas veiklas. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančių renginių programą rasite Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje.

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2020“ nugalėtojai bus paskelbti tiesioginės transliacijos metu per LRT PLIUS televiziją. Nugalėtojų paskelbimo ceremonija bus transliuojama iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Renginį taip pat bus galima žiūrėti Nacionalinės bibliotekos „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose.

Paauglių literatūra ir paauglių teisės nėra dažna tema Lietuvoje, tačiau ji įdomi, reikalinga ir prasminga. Kokios šių sferų sąsajos ir jungtys, kaip jos gali viena kitą papildyti? Ar ne per siaurai suvokiame vaikų, paauglių teises? Kokios problemos ir su jomis susijusios teisės atsispindi šiuolaikinėje paauglių literatūroje? Ar paauglių literatūra gali ir kaip gali prisidėti prie žinių apie paauglių teises plėtros, informavimo? Galų gale, ar tikrai užtikriname paauglių teisę į kultūrą ir vertingą literatūrą?

Pastaruoju metu aplink tvyro netikrumas, nerimas ir liūdesys, bet žmonių poreikis džiaugtis niekur nedingo, – mano Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojų klubo vadovės dr. Daiva Janavičienė ir Rasa Derenčienė. Bet kuo džiaugtis? Kaip pakelti sau ūpą? Jos tęsia biblioterapinių laidų ciklą ir šįkart diskutuoja su psichologu Timu Petraičiu. Pokalbis sukasi ir apie knygas, suteikiančias progų nusišypsoti, o gal ir džiaugsmingai nusijuokti. Arba skatinančias susimąstyti, kodėl vieni iš to paties dalyko juokiasi, o kitiems jis atrodo liūdnas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina Skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programą. Vienas tikslų – organizuoti kvalifikacijos tobulinimą kultūros ir švietimo darbuotojams, dirbantiems su šia programa, todėl Nacionalinė biblioteka nuolat rengia mokymus ir seminarus vaikų ir paauglių ugdymo srityje dirbantiems specialistams. Mokymai gali būti aktualūs ir tėvams.

Gruodžio 2 d. Lietuvos bibliotekininkų draugija kviečia į konferenciją „Kaip pasikeitėme per dvidešimt metų“. Konferencijoje savo idėjas, atradimus ir įžvalgas pristatys bibliotekų, informacijos ir kt. mokslų specialistai iš Lietuvos bei užsienio.

Tai mokymai, skirti bibliotekininkams, tačiau aktualūs įvairių sričių specialistams, susiduriantiems su paaugliais ir jų ugdymu, bei tėvams.

Beethovenas ne tik savo menu, bet ir visa kūryba bei gyvenimu paskelbė epochą, kuriai savo asmenybės įtvirtinimas tapo meninės būties norma. Epochą, kuri buvo Renesanso tendencijų plėtojimo (t. y. vystymo) nauja pakopa. Savo dvasios pasaulį Beethovenas išreiškė iki tol neregėtai kategoriškai. Kūrybos procesą grindė visiškai naujais pamatais, neturinčiais akivaizdaus prototipo visoje ligtolinėje istorijoje.