Mediateka

Po 14 metų pasirodė nauja Lietuvos raudonoji knyga. Ją išleido Aplinkos ministerija, solidų leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip ketverius metus. Lietuvos raudonoji knyga supažindina su šalyje saugomomis gyvūnų, augalų ir grybų rūšimis, joms gresiančiu pavojumi ir apsaugos būkle. Knyga parengta pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Joje aprašytos 566 gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, publikuojama iliustracijų ir paplitimo žemėlapių.

1951-ųjų rugsėjo 4 d. Kauno rajono Pabartupio kaime SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) surengtoje pasaloje, išduotas buvusio bendražygio, žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininkas, LLKS atstovas užsieniui Juozas Lukša (Vytis, Juodis, Skirmantas, Skrajūnas, Daumantas).

Šeštą sezoną organizuojamo festivalio „Muzika Jašiūnų dvare“ šiųmetinis išskirtinumas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paskaitų ciklas, skirtas Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230 metų sukakčiai.

Šeštą sezoną organizuojamo festivalio „Muzika Jašiūnų dvare“ šiųmetinis išskirtinumas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paskaitų ciklas, skiriamas Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230 metų sukakčiai.

Šeštą sezoną organizuojamo festivalio „Muzika Jašiūnų dvare“ šiųmetinis išskirtinumas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paskaitų ciklas, skiriamas Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230 metų sukakčiai.

Šeštą sezoną organizuojamo festivalio „Muzika Jašiūnų dvare“ šiųmetinis išskirtinumas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paskaitų ciklas, skiriamas Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230 metų sukakčiai.

Ernesto Kuckailio knygos „Kelionė be bilieto“ (leidykla „Vox Voltera“, Vilnius, 2021) pagrindinis veikėjas Bronius Statkus pokario metais keliauja gulago kalinių vagone. Kelionės metu vis prisimena savo netrumpą kario savanorio kelią.

Šeštą sezoną organizuojamo festivalio „Muzika Jašiūnų dvare“ šiųmetinis išskirtinumas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paskaitų ciklas, skiriamas Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230 metų sukakčiai.

Šeštą sezoną organizuojamo festivalio „Muzika Jašiūnų dvare“ šiųmetinis išskirtinumas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paskaitų ciklas, skiriamas Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230 metų sukakčiai.

Šeštą sezoną organizuojamo festivalio „Muzika Jašiūnų dvare“ šiųmetinis išskirtinumas – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paskaitų ciklas, skiriamas Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230 metų sukakčiai.

Atidžiau sekantieji dokumentikos ir publicistikos leidinių naujienas greičiausiai pastebėjo, kad pastaruoju metu išėjo ne viena knyga, susijusi su Vytautu Landsbergiu, jo veikla, mintijimais. Šį pavasarį Nacionalinė biblioteka išleido Mato Baltrukevičiaus knygą „Gražina tarp Landsbergių“. Knyga yra ir padėka Landsbergių šeimai už padovanotą šeimos biblioteką, kuri jau kelerius metus atverta visuomenei Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Būtent nuo užduoties užrašyti pasakojimą apie tai, kaip buvo sukaupta tokia turtinga kolekcija, prasidėjo knygos autoriaus kūrybinė kelionė.

Visuomenėje nuolat svarstomas pilietybės klausimas. Ar galima leisti daugybinę pilietybę ir kokios galimos tokio sprendimo pasekmės?

Su informatikos profesoriumi Tomu Krilavičiumi profesorė Jolanta Zabarskaitė Kalbos klube diskutuoja apie šnekos technologijas – kalbos vystymosi ateitį. Kodėl šios technologijos yra susijusios su ketvirtąja pramonės revoliucija ir kaip jos keičia žmogaus gyvenimą, su kokiais iššūkiais susiduria mokslininkai, perkeldami natūralią žmogaus kalbą į šnekos technologijų terpę, ar galime tikėtis turėti lietuvišką Alexą ir kiek dabartiniai lietuvių kalbos ištekliai pritaikyti ateities kalbos raidai? Šie ir kiti „karšti“ klausimai – pokalbyje.

Nors praėjo 80 metų, 1941 m. birželio sukilimas vis dar kelia diskusijų ir akademinėje bendruomenėje, ir plačiojoje visuomenėje. Vienas iš 1941 m. birželio sukilimo organizatorių, Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministras, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis Adolfas Damušis (1908–2003) visą gyvenimą rūpinosi Birželio sukilimo atminimo išsaugojimu ir įprasminimu.

Pastaraisiais metais Lietuvos skaitytojų dėmesiui buvo pateikta nemažai vertimų iš hebrajų ir jidiš kalbų. Tekstų, kurtų tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje bei dabartiniame Izraelyje, vertimai leidžia pažinti ne tik žydų literatūros kūrinius, bet ir gilesnius tradicinės bei modernios žydų kultūros klodus.