Mediateka

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko išskirtinio leidinio „Ex libris Bibliothecae nationalis Lituaniae“, skirto  paminėti Nacionalinės bibliotekos 105 metų sukakčiai, pristatymas. Šis leidinys – tai įvairialypis pasakojimas apie Lietuvos knygos kultūros istoriją, atskleidžiantis Nacionalinėje bibliotekoje saugomo XIV–XIX a. rankraštinio ir spausdintinio dokumentinio paveldo svarbą bei istorinę reikšmę. 

Nacionalinės bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetu jau šeštąjį kartą organizuoja renginį, skirtą strategiškai numatyti ir įvertinti įvairiems įvykių scenarijams (pasaulinio, regioninio ar nacionalinio lygmens), 2025 m. vienaip ar kitaip galinčius būti susijusius su Lietuva.

1990 m. kovo 11 d., kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, Sovietų Sąjunga bandė šį sprendimą užgniaužti grasinimais, ekonomine blokada ir jėgos naudojimu. Tuo metu tarptautinis Lietuvos laisvės kovos palaikymas buvo gyvybiškai svarbus.

V. Tarasovas – vienas žymiausių mūsų šalies menininkų. Muzikantas, perkusininkas, režisierius ir pedagogas, būdamas 14 m., savo kūrybinį kelią pradėjo grodamas Archangelsko džiazo ir estradiniuose ansambliuose. 1966–1967 m. studijavo Leningrado konservatorijoje, tačiau už džiazo sklaidą buvo iš jos pašalintas. Nuo 1967 m. gyvena ir kuria Lietuvoje.

Tai  pokalbis su vienu žymiausių mūsų šalies menininkų Vladimiru Tarasovu apie viso gyvenimo kūrybą.

Gavusi finansinę paramą iš Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo lietuvių raštijos pradininko Jono Bretkūno pamokslų rinkinį „Postilė“, išleistą tūkstantis penki šimtai devyniadešimt pirmais metais Karaliaučiuje.

Lapkričio 26 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija tema „Porinkiminė situacija Lietuvoje: pasekmės ir perspektyvos“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia savo 105-ąsias metines ir rengia tarptautinę konferenciją „Memory Institutions and the State: Connecting History, Understanding the Present, and Building a Future“ („Atminties institucijos ir valstybė: susiejant istoriją, suprantant dabartį ir kuriant ateitį“). Šiuo renginiu, kurį organizuoja bibliotekos Valstybingumo centras, siekiama nagrinėti dinamišką santykį tarp atminties institucijų, tautos ir valstybės įvairiais istoriniais bei kitais pjūviais.

Per dvidešimtąjį amžių daugelyje mūsų gyvenimo sričių yra fiksuojama daugybė nusistovėjusių, tradicija virtusių hierarchinių santykių. Dabar daugeliu atvejų jie jau yra inertiški ir sukelia pokyčių bei kardinalaus pervertinimo poreikį. Šiandiena su dirbtinio intelekto įsiveržimu į daugelį gyvenimo sričių, politinių pokyčių dinamika, kultūrinių ir komunikacinių stereotipų griūtis demonstruoja kritišką visuomenių požiūrį į daugelio hierarchinių santykių egzistavimą. Šiems klausimams ir yra skiriamas šis seminaras-diskusija.

Kas yra fantastinė literatūra? Kur jos ištakos, ar visada galima atskirti mokslinę ir maginę fantastiką (fantasy)? Kaip nutiko, kad šis žanras įgijo milžinišką įtaką kultūrai, popkultūrai ir kontrkultūrai? Kokie šio žanro pagrindiniai autoriai, temos, ir kodėl ją skaito milijardai? Kuo žavi daugiatomiai romanai (virstantys ilgiausiais serialais), ką jie atskleidžia apie mus ir visuomenę? Ir kaip nutiko, kad Lietuvoje fantastika vis dar laikoma menkaverte literatūra? Kviečiame apie tai pasikalbėti mokytojus, bibliotekininkus ir visus, kam įdomu tai, ko nemoko mokykloje.

Ar lietuviai skaito mažiau? Kokias temas, literatūros žanrus renkasi, kokiais būdais gauna pačią skaitomą lektūrą ir ar populiarėja garsinės knygos bei elektroniniai leidiniai? Konkrečių atsakymų ir tikslesnių, statistika paremtų duomenų apie tai neturėjome nuo 2015 m., kai VšĮ „Laikas skaityti“ iniciatyva buvo atliktas tyrimas „Lietuvių skaitymo įpročiai“ (atliko „Spinter tyrimai“). Kultūros ministerijos iniciatyva šių metų kovo 20 d. – balandžio 5 d. rinkos analizės ir tyrimų grupė „RAIT“ surinko reprezentatyvių duomenų, o juos apibendrino tyrimų ir dizaino agentūra „The Critical“.

Demokratijos kokybė priklauso ne tik nuo efektyvios demokratinių institucijų veiklos, bet ir nuo piliečių požiūrių.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje festivalio „Kultūros naktis 2024“ metu buvo atliktas unikalus muzikinis-dokumentinis performansas „Otiyot porchot“ (hebr. Skraidančios raidės). Jame dalyvo vienas žinomiausių Lietuvos perkusininkų, džiazo, šiuolaikinės muzikos atlikėjų kompozitorius ir pedagogas Arkadijus Gotesmanas. Idėjos autoriai: Lara Lempertienė ir Arkadijus Gotesmanas.

Parodoje „Išblokštieji: pasitraukimo į Vakarus patirtys 1944–1952 metais“ simboliškai rengiamoje 2024 m., minint 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių pasitraukimo į Vakarus metines, siekiama atidžiau pažvelgti į priverstinės migracijos reiškinį, įsigilinti ir atskleisti autentiškas gimtuosius namus turėjusių palikti žmonių patirtis.

Kalbos klube plius sezono pabaigai skamba armėnų kalba. Šį kartą trys ypatingos moterys atskleidė vieno įdomiausių pasaulio raštų istoriją ir tai, kad raštas yra išskirtinė armėnų tapatybės dalis.