Forumas „Atsakomybė už saugumą: Pilietinis pasipriešinimas Lietuvos gynybos ir saugumo sistemoje“

Valstybės kontrolės atliktas auditas „Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui“ (2025-06-06) tvirtina, kad pilietinio pasipriešinimo sistemai trūksta koordinuojančio subjekto, kuris užtikrintų visų institucijų veiklos suderinamumą ir pilietinio pasipriešinimo integravimą į visuotinę gynybą valstybės mastu.

Pasak audito, pilietinio pasipriešinimo mokymai nepasiekia didelės dalies regionuose gyvenančių žmonių. Neturėdami žinių, kaip veikti kritinėse situacijose, jie tampa pažeidžiamesni. Tai silpnina visos šalies gebėjimą pasipriešinti agresijai. Kartu būtina stiprinti pilietiškumo kompetencijos ugdymą švietimo sistemoje, taip pat geriau užtikrinti sąlygas mokytis žmonėms su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir kitų specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Konstatuota, kad nėra pakankamo bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO). Šių organizacijų potencialas turėtų būti praktiškai panaudojamas krizių, mobilizacijos ar karo atveju. Taip pat nėra patvirtinto veiksmų plano, kuris sudarytų galimybes piliečiams nekarinėmis ir nesmurtinėmis priemonėmis prisidėti prie valstybės gynybos, palengvintų ginkluotosioms pajėgoms pavestų užduočių įgyvendinimą, prisidėtų prie valstybės ir savivaldos institucijų veiklos. Tik suderinę ginkluotą ir neginkluotą pasipriešinimą galime sukurti stiprų atsparumo tinklą, gebantį efektyviai užkirsti kelią agresoriui.

Žinoma, visuomenės atsparumas neatsiranda akimirksniu, jis formuojamas nuosekliai – per švietimą, praktinius mokymus ir bendruomeniškumo ugdymą. Atsparumas – tai ne tik fizinis ar emocinis tvirtumas, bet ir gebėjimas išlikti veikliems ir racionaliems net didžiausios sumaišties akivaizdoje. Tai gebėjimas kritiškai vertinti informaciją, nepasiduoti panikai, padėti kitiems ir veikti išvien su bendruomene.

Tam reikalinga tvirta pilietinė valia, kuri prasideda nuo suvokimo, kad mūsų saugumas – ne tik kariuomenės ar valdžios institucijų atsakomybė, bet ir asmeninis kiekvieno iš mūsų įsipareigojimas. Tai pasiryžimas ginti save, savo šeimą ir artimuosius, savo namus, savo gyvenimo būdą ir vertybes, savo valstybę – ne tik ginklu, bet ir pagarbiu ir atsakingu elgesiu, kritišku mąstymu, emocinės sumaišties užkardymu, sąmoningu informacijos vartojimu ir būtinąja pagalba (emocine, dalykine ir kt.) greta esančiam.

Tokia visuomenė – pasirengusi ir sąmoninga, pasitikinti savo nariais ir savo valstybe, tampa galingu atgrasymo veiksniu, o prireikus ir patikimu gynybos pagrindu.