„Aš skaiTAU“: netirpstančios snaigės, arba pačios pačiausios A. Lukošaičio knygos

„Sakyčiau, kur kas lengviau rasti gražiausią snaigę pusnyje, nei išrinkti pačią pačiausią kada nors skaitytą knygą. Taip pat kur kas lengviau prisiminti kadaise ir kažkodėl neperskaitytas knygas nei įtakingiausias perskaitytas“, – mintimis apie tai, ką gi yra atradęs Tau, Jums ir mums, dalijasi politologas dr. Alvidas Lukošaitis.

„Antai, keliskart pradėjęs, niekaip nesugebėdavau susitvarkyti su Fiodoro Dostojevskio „Idiotu“ ir Ericho Marios Remarque’o „Vakarų fronte nieko naujo“. Manau, „Idioto“ ėmiausi per anksti – vien autoriaus supintas siužetas ko vertas, o ką jau kalbėti apie sudėtingą sakinių architektūrą. Psichologinių tinklų peripetijos, tų tinklų vorai ir į juos įsipainiojusieji – pasirodė, visa tai buvo „per kieta“. O E. M. Remarque’ą, ko gero, nukonkuruodavo kitos, ne tokio tamsaus absurdo, šviesesnio turinio knygos. Taigi, visiems labai rekomenduočiau pirmiausia perskaityti šias dvi knygas.“ Na, o sudėjus šiuos literatūrinio iglu pamatus galima lipdyti ir sienas.

© J.Markevičiaus nuotr.

Vytautas Petkevičius, Sieksnis, Sprindžio vaikas
„Viena giliausiai į atmintį įsirėžusių knygų dar ankstyvoje vaikystėje. Turinys, siužetas ir pati esmė – labai dailiai supinta gyvenimo tikrovė. Tarsi visam gyvenimui liko įspausta mąstysenoje – pačios didžiausios kvailystės padaromos pačiais rimčiausiais veidais. Neabejoju, ši knygutė užkabino todėl, kad tuo metu mano kaimynystėje gyveno Sieksnio įsikūnijimas, gyva visų komiškų situacijų iliustracija. O tai žadino vaizduotę... Šią itin lengvai skaitomą knygutę rekomenduočiau visiems jauniems tėveliams.

Liselotte Welskopf-Henrich, Didžiosios Lokės sūnūs
Taip jau išėjo (o kodėl, ir šiandien nežinau), kad ilgainiui gerokai įklimpau į knygas ir knygutes. Ir ne tik skaityti – buvau susirankiojęs, manyčiau, to meto masteliais visai nemenką bibliotekėlę. Gal stipriai nesumeluosiu, bet turėjau bemaž visas „Drąsiųjų kelių“ serijos knygas (regis, iki 1983 m.); beveik visas jas ir perskaičiau. Tad iš jų sudarytas pačių pačiausių sąrašas būtų netrumpas. Įdomumo (ir glaustumo) dėlei norisi paminėti garsiosios vokiečių rašytojos L. Welskopf-Henrich šešių romanų ciklą „Didžiosios Lokės sūnūs“. Tai – indėniškos literatūros klasika tapęs kūrinys, pasakojantis apie Šiaurės Amerikos indėnų gyvenimą prerijose, jų kovą su baltaveidžiais užkariautojais. Seriją sudaro šios knygos: „Harka“, „Kelias tremtin“, „Topas ir Haris“, „Sugrįžimas pas dakotus“, „Jaunasis vadas“, „Anapus Misūrio“.

James Fenimore Cooper, Medžiotojas
Tęsiant indėnų temą, tiesiog baisi nuodėmė būtų nepaminėti J. F. Cooperio ir jo (pirmų pirmučiausia) „Medžiotojo“, „Paskutinio mohikano“, „Pionierių“, „Pėdsekio“, „Prerijų“ ir „Šnipo“. J. F. Cooperis – tikras romanistas intrigantas, beje, tais laikais sugebėjęs pragyventi iš kūrybos. Jis išdarinėja tokius siužetinius suktukus, kad nuo jų išsisukti pavyksta tik paskutinėse knygos pastraipose ar net eilutėse. Rekomenduočiau visiems, mėgstantiems gausias ir painias romanams būdingas intrigas.

Homeras, Iliada ir Odisėja
Norisi nors mažytę skolą grąžinti ne tik įdomiajai, lengvajai, bet ir profesinei literatūrai. Kam yra tekę susidurti su akademinėmis kančiomis, tas tikrai žino: dažnai pritrūksta mažo išminties krislo, kurį radęs pramuštum nemenką skylę danguje ir ištiktų nušvitimas. Man berašant disertaciją būtent taip ir nutiko – trūko tik šios knygos, kad tas nušvitimas įvyktų ir visos kūrybinės kančios taptų lengvai pakeliamos. Tereikėjo šią knygą pačiupinėti, ir visas parlamentarizmo temas griežiantis orkestras bemat susistygavo, ir... Rekomenduočiau tuo besidomintiems, tikrai palengvės.

Kaare Strom, Wofgang C. Miuler ir Torbjorn Bergman, Delegation and Accountability in Parliamentary Democracies
Norisi nors mažytę skolą grąžinti ne tik įdomiajai, lengvajai, bet ir profesinei literatūrai. Kam yra tekę susidurti su akademinėmis kančiomis, tas tikrai žino: dažnai pritrūksta mažo išminties krislo, kurį radęs pramuštum nemenką skylę danguje ir ištiktų nušvitimas. Man berašant disertaciją būtent taip ir nutiko – trūko tik šios knygos, kad tas nušvitimas įvyktų ir visos kūrybinės kančios taptų lengvai pakeliamos. Tereikėjo šią knygą pačiupinėti, ir visas parlamentarizmo temas griežiantis orkestras bemat susistygavo, ir... Rekomenduočiau tuo besidomintiems, tikrai palengvės. 

Visiems – žinių ir žingeidumo!“

Daugumą šių knygų galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Rubrika „Aš skaiTAU“ – bendras Nacionalinės bibliotekos ir portalo DELFI projektas. Kviečiame grįžti prie knygos ir dalytis literatūros atradimais.